Iš žurnalo PC Klubas 2007/04. Autorius: JCDent

Reikia pripažinti, kad kosminės strategijos rinka nėra perpildyta. Tikrai ne. O ėjimais pagrįstus žaidimus, kurie būtų apynaujai, galiu ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti. Todėl juos lenviau pastebėti, pažaisti ir šiurkščiai įvertinti. Aišku, „Galactic Civilizations II“ (toliau — GCII) labai ir nesislapstė, o savo papildymą nuolat reklamavo.

Originalusis pirmasis GC neturėjo jokio siužeto ar kampanijos. Kaip „Civilization“, ar ne? Tai buvo ištaisyta su „Altarian Prophecy“ papildymu. GCII iš karto atkeliavo su kampanija, kuri dar ir nelinijinė buvo. Buvo pasakojama istorija apie tai, kaip labai seniai kovėsi Precursor civilizacija, susiskirsčiusi į Anor (gerieji) ir Drean Lords (blogieji). Ir staiga išnyko. Tada pradėjo lietis į visatą jaunesniosios rasės, žmonės išrado hiper–pavarą, prasidėjo kolonizacija, karai ir kitos kasdienės problemos… Tada sugrįžo Dread Lords (jei būtų sugrįžę Anor, būtų neįdomu — negi prekiausi visą žaidimą?)…

„Dark Avatar“ seka įvykius pasibaigus karui su senoviniu blogiu. Pasinaudojusi situacija, Drenginų Imperija, visad buvusi pagedusi, pradeda užkariauti ir pavergti. Tada paaiškėja, kad kažkas atsitiko jos pačiam galingiausiam ir seniausiam Korath klanui: šie ne tik nori išnaikinti visus ne Drenginus (Drenginai į kitas rases žiūri kaip į būsimus vergus), bet ir ima atrodyti kitaip, nei likusi kraujo ištroškusi Imperija. Panašumas į mažai kam žinomą „Star Control II“: ten buvo Ur–Quan rasė, kuri irgi buvo pasidalinusi į pavergėjus Kzer–Za ir išnaikintojus Kor–Ah (panašus pavadinimas, ar ne?), atrodančius skirtingai. Šiaip ar taip, vienintelė jėga, galinti užkirsti kelią Drenginų Imperijai, yra Drenginų Imperija :).

Aišku, siužetas mažai kam rūpi, nes net kūrėjai akcentavo, kad čia yra žaidimas, kur susikuriama visata ir žaidžiama laisvai. Čia irgi kai kas pakeista: galima kovoti už ar prieš dar dvi naujas rases, susikurti savo oponentą (nemaišyti su „abonentu“). Pradėsite šaukti, kad ir anksčiau kituose žaidimuose taip buvo galima, ir GCII tai buvo, kad norite į tualetą…

„Dark Avatar“ (toliau — DA) naujos rasės kūrimas yra gerokai patobulintas, kai kuriais aspektais lenkia „Space Empires V“. Dabar ne tik parenkame vardą, savybes… Dabar galima nustatyti visą rasės charakterį, žaidimo stilių, algoritmų panaudojimą, net kompiuterio resursų apkrovimą. Galima parinkti konkrečius laivų modelius. Be to, DA prie civilizacijų išskirtinumo prisideda ypatingos savybės kažkodėl su žodžiu „super“ priekyje. Super Izoliucionisto erdvėje kitų rasių laivai skrenda lėčiau, super–kariai turi geresnų laivų…

Be to, atsirado MEGA įvykiai (labai jau tuos didžius žodžius pamėgo), kurie turi sutrikdyti pusiausvyrą, tiesa, man taip nebuvo. Aišku, MEGA įvykiai yra pasirinktini. Jie nėra atsitiktini, žaidime yra algoritmai, suskaičiuojantys, kada būtų galima mestelėti karą, marą, badą, Dread Lords ar kitą (MEGA) biblinių mastų nelaimę.

Seniau tyrimai buvo vizualiai labai ilgi. Dabar jie trumpesni, todėl atrodo geriau ir aiškiau matosi, kokią nelaimę kitoms rasėms rengia mokslininkai patriotai. Mokslo naujovės — sporų laivas (pribaigiantis visus planetos gyvius ir suteikiantis toksinę klasifikaciją), asteroidų kasinėjimas (gerina artimesnės planetos produkcijos spartą) ir nuo „Space Empires V“ „nujotas“ planetų skirstymas pagal sąlygas (dabar norint kolonizuoti kokį nesvetingą pasaulį reikia atitinkamų tyrimų). Žvalgyba yra naujas dalykas. Seniau tik mesdavome pinigus į galaktinių „CŽV“, „KGB“, „Mossad“ pusę ir laukdavome rezultatų. Dabar galima (ir reikia) infiltruoti agentus į priešo pasaulį ir gadinti jiems gyvenimą, kelti savo žinių apie priešą kokybę. Aišku, juos gali nukenksminti. Bet karo žvalgyba nepradeda, todėl galima Šaltąjį Karą atkartoti ar net šnipinėti sąjungininkus.

Vienas labiausiai išgirtų DA bruožų yra laivų dizainas. Jei jau GSII leido susikurti beveik visiškai pačiam, tai DA leidžia pradėti laivų statybą iš nieko, tiksliau, nuo kubelio, prie kurio tvirtinami jūsų laivyno pasidižiavimo gabaliukai. Kaitaliojant detalių dydį ir kryptį, pasisukimą ir palinkimą, galima pasistatyti bet ką, kad ir skraidantį meškiuką. Skraidantį 10 kilometrų ilgio meškiuką, šaudantį Juodosios Skylės ginklu. Prie šios svajonės įgyvendinimo prisideda ir naujos detalės, kurios yra pakankamai įdomios.

Garsai čia visai neypatingi. Balsą galima išgirsti tik klausantis apmokymų ir žiūrint filmukus, kurie įgarsinti net labai gražaus moters balso. Kažkas yra suokiama apie grafiką, bet pokyčiai plika akimi neįžvelgiami (nebent kieno nors plika akis yra įžvalgesnė).

Humoras, aišku, išliko. Tiek moksliniai aprašymai, tiek specialiosios (ne MEGA) atsitikimų reakcijos yra humoristiškos. („Pagaliau atradome būdą paversti žmones pinigais?“). Todėl šis žaidimas tinka tiems, kuriems „Space Empires V“ yra per sunkus, bet kurie turi kantrybės 3 valandas konstruoti (ar bus laivas–kubelis su varikliu ir ginklais?) naikintuvą, sunaikinamą pirmame mūšyje. Palyginus su „Civilization“, tai net labai atpalaiduojantis ir neįpareigojantis žaidimas, leidžiantis užvaldyti ne kokį nusususį vieną pasaulėlį, bet tapti Kosminės Imperijos (nors ir užimančios 2 planetas) valdovu… MIRTIS IMPERIJOS PRIEŠAMS!!!

Pirmas įspūdis: Ooooo, nieko (akyvaizdžiai) naujo! 8.0

Siužetas: Kaip miela, pavergėjai prieš savo brolius skerdikus. 8.5

Grafika: Nieko naujo. 8.0

Garsas: Na, moteriškės balsas intro net labia geras 8.6

Valdymas: Pelė, lemsianti Visatos likimą 9.0

Išvada: Pradedantiems megalomiakams ir Dartams Vederiams – puikus simuliatorius 8.7