Užsitęsusią ataskaitą iš Igromir’09 leiskite pabaigti pasakojimu apie „Splinter Cell: Conviction“ prezentaciją. Ką mes šiai dienai žinom apie žaidimą? Žinant žaidimo kūrimo peripetijas, pasiklysti ganduose ir patvirtintuose ar paneigtuose faktuose tikrai paprasta. Pirmosios žinios, kad kuriamas „Splinter Cell“ tęsinys nutekėjo dar 2007-aisiais, pamenate buvo tokia „Sem‘as bomžas tvatina visus kėdėmis“ foto sesija. Tais pačiais metais „Ubisoft“ jau oficialiai išplatino naujos išvaizdos Semą, kuris buvo senstelėjęs, bet jau nepanašus į benamį. Tuo metu buvo galima spėti, kad Sem‘as mokės susilieti su minia. Šią žaidimo savybę visai netrukus jau savo namuose išbandė „Assasins Creed“, o ne „Splinter Cell“ gerbėjai. Tai paminėjau tik dėl to, kad oficialus Assasin‘s Creed startas įvairiuose spekuliacijose yra siejamas su „Splinter Cell: Cinviction“ kūrimo sustabdymu ir žaidimo pasirodymo datos nukėlimu vėlesniam laikui. Akivaizdu, kad po „Double Agent“ pasirodymo, kūrėjai mėgino žengti kitu keliu ir pasiūlyti serijai kažką radikaliai naujo, bet metams bėgant, grįžo į vėžes. Apie tai, tam tikra prasme, liūdyja ir žaidimo prezentacija Igromir 09 parodoje.



Žaidimą pristatė Sviatoslavas Torikas ir Francis Giguere iš Ubisoft. Nepsėjau jų net nufotografuoti, nes jau lipant ant scenos buvo išjungtos šviesos. Visa prezentacija, — kelios minutės gyvo „gameplay“ pristatant tris serijos naujienas. „Projected movies“, „Ghost“ ir „Mark and Execute“ sistemas.



Demonstracija prasideda nuo to, kad Sem‘as turi apklausti kokį tai karininką, tad jis pamažėl artėja prie pastato ir grupės oponentų. Tuo tarpu pats karininkas kiek nuošaliau. Sprendžiant iš priešų reakcijos, jų regėjimo laukas bus tikrai neprastas ir didesnis nei serijoje iki šiol. Pirmą oponentą Sem‘as išjungia labai sklandžiu veiksmu. Tiesiog užkišęs koją bloškia jį žemėn ir jau gulinčiam suvaro kulką į kaktą. Kiti priešai sureaguoja akimirksniu, žaidėjas pristabdo laiką ir viena kulka nukovęs dar du vienas paskui kitą stovėjusius priešus, neria į artimiausią priedangą. Jam už nugaros iškarto susiformuoja vaiduokliška agento forma. Tai ir yra naujoji vaiduoklio mechanika. Kiekvieną kartą kai priešai pames Sem‘ą iš akių, žaidėjas matys vaiduoklį, kuris apibrėžia padėtį, kurioje priešai paskutinį sykį matė Sem‘ą. DI atsargiai artinsis prie vaiduoklio ir mėgins apsupti tikėtiną žaidėjo buvimo vietą, pastebėjau, kad DI nemačiomis mėgina apšaudyti pozicijas esančias apie vaiduoklį. Akivaizdu, kad naujoji sistema anteš daugiau naudos žaidėjui, mat net ir būdamas įspeistas į kampą, jis gan tiksliai žinos kur galima įrengti spąstus. Tais atvejais kai vietos judėjimui į valias, vaiduoklis leidžia suprasti kur link žiūri oponentai, tad tampa sąlyginai paprasta juos apeiti aplink. Būtent taip pasielgė ir žaidėjas prezentacijos metu. Jis apėjo taikinį ratu, paėmė jį įkaitu ir pradėjo tardymą.



Kaip supratau tardymas bus naudojamas gan dažnai, nebūtinai šioje misijoje ir bendrąją prasme jis primena „The Godfather“ matytą turto prievartą. Oponentas laikomas už atlapų, o žaidėjas pasirenka į kokį aplinkos objektą vožtelti jo galvą. Šiuo atveju buvo pasirinktas automobilis, vėliau šaldytuvas. Kas šių scenų metu krito į akis tai kinematografijos efektai. Kamera leidžia sau paklajoti, taip tik išryškindama Sem‘o judesius, kurie yra labai dailūs. Tiesą sakant, tardymo metu matytos grumtynės labai priminė naujus filmus apie specialiuosius agentus, kad ir tą patį Borną. Trumpi, užtikrinti ir labai stiprūs smūgiai suduodami į jautriausias vietas, jokių plačių mostų ir ceremonijų. Norėtūsi tikėti, kad artimos kovos išvysime ir daugiau, ne tik vaizdo intarpuose. Galima daryti prielaidą, kad taip ir bus, nes kaip žinia Sem‘as turi naują kontaktinės kovos trenerį. Juo tapo Thierry Cimkauskas (kaži iš kur kilę jo protėviai), mūsuose mažai girdėto kovinio sporto, Krav Maga meistras. Tai palyginus nesenai sukurtas kelių kovos menų mišinys, kurio yra apmokomi įvairiausių kovinių padalinių specialistai. Šio kovos būdo filosofija yra gynybinis puolimas ir visų aplinkoje esančių priemonių panaudojimas priešo neutralizavimui. Thierry Cimkauskas buvo nuvykęs į „Ubisoft“ studiją ir naudojant „mo-cap“ technologiją paskolino savo judesius Sem‘ui. Greičiausiai dėl to, tardymo scena paliko didelį tikroviškumo, brutalumo ir užtikrintumo įspūdį. Žaidime gi, tardymas baigėsi oponento išsiveržimu ir mėginimu pulti Sem‘ą, ko pasekoje jo rankos buvo užlaužtos ir peiliu prismeigtos prie kelmo. Iš tokios padėties toli nenueisi, tad tardomasis prabilo ir Sem‘ui buvo pateikta nauja užduotis.

Tardomas karininkas ėmė pasakoti apie kažkokią mokslininkę kurią reikia rasti šalia esančiame angare. Pasakojimo metu, ant šalia esančio pastato sienos prasidėjo juodai baltas kinas. Vaizdai keitėsi papildydami karininko pasakojimą ir sudarė labai keistą įspūdį. Tai ir yra naujoji, į žaidimą atkeliaujanti „Projected Movies“ savybė. Misijų apibūdinimai ir aprašai bus pateikiami čia pat, žaidimo aplinkoje, lyg projektoriumi ant sienos. Vaizdelis tikrai malonus akiai, idėja paprasta kaip dvi kapeikos, o atrodo tikrai šauniai.



Tolimesnė misijos eiga veda žaidėją į angarą, Sviatoslavas parodo kelis įmanomus įėjimus ir užsimena, kad kiekviename lygyje bus keli įmanomi jo įveikimo būdai, tad bus šiek tiek prasmės įveikti žaidimą du ar tris sykius. Toliau Sem‘as kabarojasi lietvamzdžiai, lipa per langus ir kažkur sėlina, viskas atrodo gan standartiškai. Į angarą patenkame per stoglangį, tad iš viršaus galima apžiūrėti aplinką. Čia pirmą sykį ir pademonstruojama „Mark and Execute“ sistema. Jos esmė paprasta. Būdamas priedangoje žaidėjas gali sukioti kamerą ir sužymėti matomus priešus, tada panaudojęs egzekucijos taškus, vienu mygtuko paspaudimu nukauna visus kas buvo pažymėti. Visa tai mums pademonstravo gyvai, tiesa prieš tai dar teko nusukti sprandą vienam sargybiniui, kad pelnyti reikalingą egzekucijos tašką. Tiesą sakant tiek pirma, tiek kelios po to sekusios egzekucijos nepasirodė labai įspūdingos. Na vizualiai visa tai taip pat primena kiną, kai agentas staigiai ir tiksliais šūviais neutralizuoja kelis taikinius, bet… Žaisdami senesnius „Splinter Cell“ mes galėjom daryti tą patį ir kažkokių priežasčių žaibiškų susišaudymų valdymą apriboti vieno mygtuko paspaudimu aš kol kas nematau. Toliau vykusių veiksmų seka paliko kur kas smagesnį įspūdį. Atlikęs egzekuciją Sem‘as buvo pastebėtas, tad nėrė į žemesnį lygį. Viliojami vaiduoklio priešai ėmė supti vietą kur buvo Sem‘as, tad jis juos apibėgo ratu, iš pasalų nudobdamas bent pora jų. Gauti nauji egzekucijos taškai, dar viena egzekucija, dar du lavonai, „Flashbang“ granata apakina priešpaskutinį oponentą ir paima jį įkaitu. Naudodamas jį kaip gyvą skydą Sem‘as sudoroja likusį priešą ir pribaigia tą kuriuo dengėsi. Visam tam prireikė vos kelių sekundžių. Intuityvus valdymas ir puikiai veikianti kamera pavertė žaidimą interaktyviu kinu, kurį stebėti tikrai malonu.

Ši scena pademonstravo ir tai, kad „Splinter Cell“ sėlinimas įgaus kiek kitą prasmę. Kiek galima spręsti iš to ką mačiau, sėlinimas bus naudojamas situacijos parengimui, taikinių žymėjimui, taktikos numatymui, tačiau vėliau seks įtemptas ir aštrus veiksmas. Jei kūrėjams pavyks išlaikyti tokį balansą, šviečiasi tikrai smagus nuotykis.

Vėliau demonstracijoje Sem‘as brovėsi į lygio gilumą naudodamas aibę senų triukų. Kažkur kabarojosi, kažkur šliaužė, momentais ir taip neryškus vaizdas prarasdavo spalvą, kas kaip ir anksčiau tebereiškia, kad Sem‘as yra gerai pasislėpęs. Sudorojęs dar kelis priešus, Sem‘as pasinaudoja mėtoma kamera. Sviatoslavas užsimena, kad ji nebeskleis migdančių dujų, tačiau vis ją vis dar galima naudoti aplinkos stebėjimui, sprogimams ar dėmesį atkreipiančių garsų skleidimui. Demonstracijos metu, kamera buvo panaudota stebėjimui, kurio metu, žaidėjas sužymėjo kelis, šiek tiek nepatogioje vietoje stovėjusius taikinius „Mark and Execute“ veiksmui atlikti.



Tai buvo pirma ir vienintelė žaidimo vieta, kur ši nauja funkcija įgavo prasmę. Patalpoje buvo 4 priešai, vienas jų centre, kiti priešinguose patalpos galuose. Sužymėjęs kraštinius priešus žaidėjas šoko žemyne ir savo svorių nudobė centrinį priešą taip gaudamas egzekucijos tašką. Jį iškart panaudojo nukaudamas tris sužymėtus priešus, norėdamas iššauti į visas tris puses vos ne tą pačią akimirką, Sem‘as sukosi kaip vijurkas. Gražu.

Bendrai paėmus, kaip ir patikėjau internete sklandančia versija, kad „Splinter Cell: Conviction“ buvo grąžintas į studiją perdarymui ryšium su „Assasins Creed“ pasirodymu. Demonstracijos metu rodyti atnaujinimai tikrai dailūs ir apie juos verta pasakoti, tačiau tai viso labo kosmetika. Jokių radikalių posūkių žaidimo eigoje nepastebėjau. Pats Sem‘as atrodo senstelėjęs, tačiau jo išvaizda tebėra agentiška.

Kas liečia žaidimo aplinkas, irgi nieko nauja. Tas pats blausus apšvietimas, monochromiškos aplinkos, daug žaidimo su šviesos šaltiniais ir lygių apšvietimu. Vienok, tame nematau didelės bėdos. Juk „Splinter Cell“ serija tuo ir išskirtinė, žaidimas be abejo turi armijas fanų, kuriems radikalūs pokyčiai nepatiktų. Ir vis tik… Prisimenant ankstyvuosius, nutekėjusius žaidimo kadrus, labai jau norėtųsi, kad Sem‘as išlystų į dienos šviesą. Net jei dėl to tektų valdyti „bomžą“.

Igromir’09 ataskaitos pabaiga.