Nepaisant to, kad kokie 5 žmonės Vokietijoje manė, kad aš esu senas „Gamescom“ veteranas, jau ne kartą buvęs apkasuose už žaidimų būdelių ir praėjęs ne vieną audrą žaidimų pristatymų, tai man buvo pirmieji metai parodoje. Tiesa, tai nebuvo mano pirmasis žaidimų renginys, nes kadaise aš buvau „Tokyo Game Show“. Taigi, „Gamescom“ – kas ir su kokiu alumi jis valgomas?

Visų pirma reikia pažymėti, kad turėti spaudos ženklelį parodoje yra nuostabus dalykas. Skirtumas tarp verslo ir viešosios zonos yra kaip diena ir (labai triukšminga) naktis. Verslo zonoje nėra daug žmonių, o patalpos suskirstytos į dažniausiai neįtin išraiškingus paviljonus. „Roberts Space Industry“ visai nepastebėtum, jei ne logotipas ant durų. „Wargaming“ į savo apipavidalinimą įdeda daugiau dėmesio, bet tikrų tankų neturi. Aišku, tai nereiškia, kad viduje nerasi nieko įdomaus – nuo graikiškų šalmų ir S-Tank Lego modelių iki būsimų žaidimų dėžučių. Ir žurnalistams negailima visokių niekučių, nuo sausainių ir vandens iki žaidimų alaus, kuprinių ir kitų suvenyrų.

Kita vertus, viešuose stenduose irgi galima nugvelbti kažką gero, ir nemažai dalyvių prakaituotoje masėje stumdėsi su dideliais „World of Tanks“ maišais. Vieši stendai yra daug įspūdingesni: jų formos turi vizualiai priminti žaidimą ir kilti vos ne iki „Koeln Messe“ lubų. Prie šių stendų bus ir samdytų cosplayerių, ir didelių ekranų, kuriuose apsaugos lydimai Angelai Merkel bus pristatytas „Assassin’s Creed: Origins“, ir dešimtys kompiuterių, prie kurių laimingieji galės pažaisti laukiamus AAA žaidimus. Netrūksta ir kitų vizualinių dovanėlių: tai natūralaus dydžio Doomwheel pamalonina „Warhammer“ fanus, tai Terran Marine prikausto „StarCraft“ žaidėjų žvilgsnį.

Aišku, tu nesi joks fanas, jei negali to pademonstruoti savo pirkiniais, tad viena didelė salė buvo išskirta vien tik žaidimų merch. Studijos mielai prastūminėjo savo skaitmeninių herojų figūrėles, o visokių marškinėlių parduotuvių, pasiruošusių tau parduoti žaidimų ir serialų atributikos, buvo per akis. Net ir anime mėgėjai nebūtų nusivylę, nes jiems irgi buvo avežta visokio gėrio (ypač „One Piece“ tematika). Kuo atviresnė visuomenei buvo šventė, tuo daugiau žmonių buvo šioje salėje. Aš lengviau prasigrūdau prie „Far Cry 5“ stendo nei per ją perėjau.

Kalbant apie grūdimąsi: jau „Tokyo Game Show“ pastebėjau, kad fanai pasiryžę nemenkai paaukoti tam, kad kuo greičiau galėtų prisiliesti prie laukiamo žaidimo, net jei ir keletai minučių. Tais laikais jie trijų valandų eilėse rikiavosi prie „Battlefield 4“ ir „Titanfall“. „Gamescom“ šarangė varangė prie „Far Cry 5“ susirangė. Aš tai žinau, nes kaip žurnalistas, gavau žetoną iš Ubisoft paviljono verslo zonoje. Tai man leido akimirksniu atsidurti laukiančios eilės priekyje ir palakstyti džipais per Montanos laukus nelaukus valandos.

Ne tai, kad neteko pažaisti ir verslo zonoje! Tie patys „Ubisoft“ leido pasėdėti prie „Assassin’s Creed: Origins“ (Artojui labai akivaizdžiai pavydint ir varvinant seilę), o po „Ace Combat 7“ prezentacijos buvo galima rinktis tarp paprastos ir PS VR versijos. „Ancestors“ kūrėjai buvo paruošę tris reprezentatyviausius apmokymų lygius, o „Raiders of the Broken Planet“ turėjo komandą Madride, kuri laukė šanso būti tavo oponentais. Indie arenoje galėjai prisėst prie kiekvieno žaidimo.

Oj, ta indie arena! Kaip gerai ji buvo suorganizuota! Kokia ji buvo pavykusi kūrėjams, kurie šiemet rinkosi iš virš šimto aplinkantų! Nuo tokių aukšto profilio „grandų“ kaip „Everspace“ (kurie ir verslo zonoje turėjo galingą nešiojamą kompiuterį žaidimui demonstruoti) iki kokybiškų „Halcyon 6“ lygio žaidimų. Buvo matoma, kad šiame paviljone sukurta gera atmosfera tiek žurnalistams, tiek fanams ir galimiems verslo partneriams pabendrauti su kūrėjais.

Kalbant apie fanus, pastebėjau, kad renginyje buvo tikrai nemažai žmonių su vežimėliais. Smagu, kad vokietijoje „ratuotas“ geimeris nėra užvekuojamas namiese ir paliekamas virti savose sultyse. Yra kas jam padeda išvažiuoti į liaudį, paspoksoti į stendus ir nusipirkti marškinėlių. Jis taip pat gali paspoksoti ir į cosplayerius, ypač merginas, kurios pasidaro rimtus Mercy kostiumus ir mano, kad šie išgyvens spustį bei maišatį. Bet Artojas spėjo nusifotografuoti su realiai atgimusia laukine robodinozaurų medžiotoja, o „Ace Combat 7“ pristatyme sėdėjo mergina, nužengusi tiesiai iš „AC: Origins“.

„Gamescom 2017“ buvo nuostabi patirtis. Kai esi išsiųstas vietoje to, kad būtum išvažiavęs, tu nardai iš vieno paviljono į kitą, pastoviai žiūri pristatymus ar klausinėji kūrėjus, ir turi labai struktūrizuotą patirtį. Kita vertus, net ir tada nežinai ką patirsi: kuriam kūrėjui labiau patiksi, kurios studijos pristatymas bus smagesnis, kas turės ne tik kavos, bet ir sumuštinių (1C turėjo sumuštinių!). Ir iš pasistumdymo viešojoje erdvėje matėsi, kad fanai į „Gamescom“ atvykti norėjo labai. Ir kur nenorės? Vien „Wolfenstein: The New Collosus“ reklamos užima gal trečdalį Kelno reklaminės erdvės. Ir tikrai, kam to alaus reklamos jei tu gali šaudyt nacius?