Per keletą artimiausių metų „Hitachi“ tikisi padidinti 1 colio skersmens kietųjų diskų talpą iki 60 GB. Įprastinių matmenų kietiesiems diskams žadama dar daugiau vietos – iki 5 terabaitų.

Dar ne taip seniai buvo manoma, kad kietųjų diskų talpos, kurią galima pasiekti naudojant įprastines technologijas, yra 100 GB ir norint sukurti talpesnius modelius teks į pagalbą duomenų rašymo/skaitymo galvutėms pasitelkti lazerį. Laikas bėga ir jau galime įsigyti 250 GB kietuosius diskus, kurie vis dar veikia tuo pačiu principu, sumanytu prieš maždaug 30 metų. Žinoma, daug kas patobulinta, bet idėja išliko ta pati.

Principas, kurio dėka „Hitachi“ tikisi pradėti gaminti terabaito ir talpesnius kietuosius diskus identiškas holografinių optinių diskų įdėjai, t. y. duomenys rašomi ne tik plokštumoje, bet ir vertikalioje erdvėje. Optinių diskų pavyzdžiai jau pristatyti, įrenginiai taip pat veikia, tuo tarpu trimatį duomenų saugojimą naudojančių kietųjų diskų gali tekti luktelėti iki 2007. Aišku viena – duomenų rašymo/skaitymo galvutės juose skries apytiksliai 10 nanometrų atstumu nuo disko paviršiaus. 10 nanometų yra maždaug viena dešimttūkstantoji žmogaus plauko dalis.

Galimybę ateityje imtis trimačio, jei taip galima pavadinti, duomenų rašymo svarsto ir „Hitachi“ konkurentai „Seagate“. Jų atstovų teigimu, naudojant šią technologiją galima tikėtis kada nors pasiekti ir 1 terabito duomenų kvadratiniame disko paviršiaus colyje tankį.

Na, anot „Hitachi“, visas vadinamosios „perpendicular recording“ technologijos potencialas turėtų atsiskleisti per artimiausius penkis – septynis metus. Jei tuo tikėsime, laukti liko nedaug, nors visgi abejoju, ar tuomet rinkai jau bus pasiūlyti 1 TB talpos kietieji diskai.