Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2009/11. Teksto autorius: Kyo
Oi, pala. Ką aš parašiau paantraštės sakinyje? Zombių? Atsiprašau. Zombių čia nėra. Nė vieno. Taip, yra ginklų, yra buka istorija, o kartu ir krūva bukų dialogų, tačiau zombių — nulis. Taip, prisipažįstu, nesu labai jau didelis zombių ekspertas, bet, manau, užtenka minimalių žinių tam, kad galėtum minioje atpažinti zombį. Lėti judesiai, tuščias žvilgsnis, apipuvęs kūnas, į Tave tiesiamos rankos, pražiota burna… Zombiai čepsi, nes kramto smegenis. Na, taip, neliečiu Left 4 Dead zombių, kurie laksto kaip atletai, bet prie tokių, taip sakant, standartinių, mane pripratino būtent Resident Evil (toliau — RE) serija. Ir šiaip manęs nežavi, kai niekas siaubo / išlikimo žaidime nenori mano veikėjo suvalgyti, išplėšti rankos arba išsiurbti jam smegenų… Toks įspūdis, tarsi manęs nė nebūtų.
Sužaidęs Resident Evil 5, pasijaučiau išties kvailai. Panašus jausmas apniktų, jeigu koks senas geras draugas praeitų pro mane ir net nepasisveikintų arba visai apsimestų manęs nepažįstąs. Tai va, susidaro toks įspūdis, kad Capcom identiškai elgiasi su Resident Evil serijos senbuviais, arba, trumpai tariant, gerbėjais. Tarsi jų požiūris būtų: ai, užėjo koks nors permainų vėjas, taigi mes spjausime į gerbėjus ir visiškai perdarysime žaidimą savaip, be to, tyčia įtrauksime ir galutinai sužlugdysime praeitų serijos dalių personažus! Jėga, jiems tai pavyko! O jeigu rimtai, tai iki šiol net neįsivaizdavau, kaip galima, sukūrus Resident Evil 4, sugebėti padaryti jo tęsinį gerokai prastesnį. Dabar įsivaizduoju.
Ginčytina situacija
Pats žaidimas prasideda gana optimistiškai. Turiu omenyje tai, kad pradėjęs žaisti nusiteiki teigiamai, nes pradžia atrodo daug žadanti. Taip, būtent pradžia. Vėliau kurį laiką žaidėją į priekį tempia būtent smalsumas, kas bus toliau, ir aplinkos detalės, bet tikrai ne tai, kad reikia šaudyti arba gaudyti Resident Evil 5 pasaulio priešus. Ir šiaip, nepaisant to, kad žaidimas sukėlė daug triukšmo dėl rasizmo (kūrėjai buvo kaltinami tuo, kad jų žaidime baltaodis galabija juodaodžius jų kaimelyje), tai tikrai nepasiteisino. Žaidžiant Tau visai nesvarbu, kad priešas — juodas. Žaisdamas pastebi tik viena — jis ne zombis.
O jeigu kas nors to nepastebės, tai tikrai įsitikins pabaigoje, kada priešai kuo puikiausiai naudosis šaunamaisiais ginklais ir žaidimas iš siaubo / išgyvenimo virs į taktinį / išgyvenimo. Neberūpės jau nei baimė, nei tai, kas laukia už kito kampo (nes visada lauks tas pats). Ilgainiui žaidėjas iš aukos, įkalintos priešiškoje aplinkoje, virsta į ekonomą, kuris nuolat skaičiuoja ir bando nustatyti, kiek kulkų, granatų ir kokių ginklų jam reikės, norint su draugu (arba padedant kompiuterio valdomam veikėjui) nugalabyti krūvą priešų.
Pastarieji taip pat labai nori nužudyti pagrindinius žaidimo veikėjus, tačiau tam reikalui jie nevengia šaltųjų ir net šaunamųjų ginklų. Susidaro toks įspūdis, kad žaidi tikrai prieš paprasčiausius juodaodžius: lankstosi, vengia kulkų, slapstosi, greitai pribėga, kai tik gali, taikosi, šauna, pataiko; kai pagriebia už kaklo, tai stengiasi pasmaugti arba užkrėsti, bet ne paragauti. Na, taip, Resident Evil 4 taip pat buvo panaši situacija, bet po galais — žaidimas buvo kraupus, įtraukiantis ir tikrai įdomiai išplėtotas.
Bukumui ribų nėra
Krisas Redfildas atvyksta į Kijuju (Afrika), kur jam pavesta susitikti su Šyva Alomar. Kaip jau sakiau, pradžioje kūrėjai dar kuo puikiausiai tvarkosi su istorija, veikėjais, dialogais ir pagrindinių veikėjų santykiu su aplinka. Leidžiama pasivaikščioti po gyvenvietę, pasigrožėti vaizdais, grafika. Vėliau viskas staiga tarsi nutrūksta nuo grandinės… Vietiniai ima grūsti vieni kitiems kažkokius parazitus, kurie beveik akimirksniu pradeda kontroliuoti savo naujus kūnus ir, žinoma, atakuoti Krisą bei Šyvą. Todėl žaidimas labai greitai priveda prie to, kad žaidėjui reikia 10 valandų (arba mažiau, priklausomai nuo to, kaip gerai ir kokiu sudėtingumo lygiu žaidi) šaudyti į vietinius bei įvairius monstrus, kurie tokie fantastiniai ir išgalvoti, kad net nebaisūs.
Beje, parazitų užvaldytus juodaodžius patys kūrėjai siūlo vadinti majini. Oho, jėga! Aš žudau kažkokius majini, kurie absoliučiai niekuo nesiskiria nuo įprastų juodaodžių! Skirtumas tik tas, kad kartais šitiems juodaodžiams iš burnos iššoka kažkokios šlykščios gėlės. Taip, visiškai teisingai — pribėga juodaodis, pradeda smaugti Tavo veikėją ir jam iš burnos kažkodėl lenda gėlė. Na, ne gėlė ten, aišku, bet tai vienintelė asociacija, kuri kyla matant tokią apgailėtiną sceną. Ko jis nori? Užkrėsti? Tai ar neturėtų tas procesas įvykti kaip nors greičiau, būtina pradėti smaugti ir prasižiojus demonstruoti visą florą, esančią organizme?
Bet tai dar uogytės, palyginti su tuo, kas žaidėjo laukia… Pasirodo pats Albertas Weskeris, kuris šiame žaidime staiga (be niekur nieko Resident Evil serijoje) tapo pagrindiniu priešu. Stebėjausi kaip tik galėjau. Padaryti Weskerį paprasčiausiu pagrindiniu priešu? Luktelkit, Capcom. Negi išseko fantazija? Kodėl Resident Evil 4 jie sugebėjo padaryti visiškai naują ir šviežią, o Resident Evil 5 — ne? Ir kurių galų jie atvilko čia Jill Valentine? Kodėl ji blondinė? Ir kodėl elgiasi kaip blondinė? Ne, šis žaidimas kelia paprasčiausiai per daug klausimų…
Atsvara Nr. 1
Gerai, užteks juodinti žaidimą. Metas pakalbėti ir apie kažką pozityvaus. Resident Evil 5 juk laikomas geru, vertu už jį sumokėtų pinigų žaidimu ir turi tikrai stiprių pusių, bet aš pradėjau nuo kito galo, nes jis man pasirodė kur kas svarbesnis ir reikšmingesnis. Taigi atsiprašau už tokį nusistatymą. Tai kokia gi atsvara? Na, turbūt net sakyti nereikia, kad tai būtų galimybė žaisti dviem žaidėjams. Žinoma, neatsimenu, kad būčiau svajojęs pažaisti Resident Evil serijos žaidimo keliese, bet turint omenyje, jog tai jau tikrai nebe tradicinis RE, tokia galimybė tikrai smagi. Vis tiek žaidime dominuoja ne baimės faktorius, o taktika ir mokėjimas visus išguldyti kur kas greičiau, nei krisi pats. Kai žaidi su draugu, tai padaryti nėra sunku, nes vyksta grynai komandinis darbas, o kai žaidi su kompiuterio valdomu personažu, gerokai sunkiau, nes retkarčiais jis visiškai nesigaudo, todėl rėk nerėkęs — proto jam neįkrėsi. Bet kartais draugas arba kompiuteris gerai, nes atsiradusius nereikalingus daiktus galima laikinai perduoti kitam. Arba pasiskolinti, jei inventoriuje vėjas ūžauja. Tačiau visa tai tėra smulkmenos… Visą žaidimą galima lengvai įveikti vien šaudant iš šratinio šautuvo. Taip netgi smagiau.
Atsvara Nr. 2
Kas dar neleidžia žaidimo pavadinti prastu? Be jokios abejonės, vizualinė pusė. Tikrai įspūdinga. Ir neužima daug vietos diske, o tai yra netikėtas žaidimo privalumas. Be to, žaidime daugiau nei pusę laiko praleisi lauke ir būtent dieną, šviečiant saulei. Tai šiek tiek neįprasta ir drąsu, bet kartu ir rodiklis, kad kūrėjai daro (ar bent jau bando daryti) kažką skirtingo, kitokio. Beje, nemažai triukų kūrėjai bando panaudoti iš praeitos dalies, tačiau kiekvienas toks pasiskolinimas yra akivaizdus ir kiek kitomis aplinkybėmis būtų tekę žaidimą pavadinti beveik identišku ketvirtai daliai. Na, bet RE5 gerokai blogesnis už praeitą dalį, todėl to daryti neprisieis. Patys veikėjai, ginklai, jų efektai ir aplinka atrodo įspūdingai, tačiau didžioji dalis bosų nepalieka visiškai jokio įspūdžio. Arba palieka tai neigiamą. Na, visiškai jokio originalumo, išskirtinumo, netgi priešingai — šablonai, šablonai, šablonai… Tai labai akivaizdu, kai veikėjai pradeda kalbėti, ypač antroje žaidimo pusėje. O labiausiai — paskutinio vaizdo intarpo metu.
Pirkt ar nepirkt?
Kam šio žaidimo nerekomenduočiau labiausiai? RE gerbėjams. Jeigu gerbėjai ketintų žaisti šį žaidimą, jiems reikėtų visiškai persiorientuoti, ir aš netgi drįstu sakyti, kad vietoje malonių prisiminimų, žaidimas paliktų vien nusivylimą. Kam rekomenduočiau? Visiems pradedantiesiems veiksmo / nuotykių mėgėjams ir tiems, kas save laiko grynai naujos kartos žaidėju. Dar Resident Evil 5 puiki proga pasireikšti tiems, kam nepatiko ankstesnės RE dalys (pvz., serijos žaidimai buvo per baisūs, per šlykštūs ar per sunkūs). Iš tiesų, negaliu šio žaidimo smerkti — jis nėra blogas, tačiau besąlygiškai reklamuoti ir siūlyti irgi nekyla noras.
9 Komentarai
DariusLT
B)
Shortis
Tą patį galiu pasakyt apie ši RE5 išties ir aš labai nusivyliau šia dalimi nes ištikrūjų nesąmonė yra žaist prieš kažkokius juodukus su automatais čia jau nebe ZOMBIAI kažkokie prisiryja tu majinu ar ko ten per šlamšto ir bėgioja su gauja. Nesijaučia visiškai to seno gero Resident Evil kur pasklido virusas po visa pasaulį ir atsirado zombiai tikri geri zombiai kaip sakiai supuve, einantys ištiestomis rankomis į tave. Na bet kaip ir visi žaidimai turi gerų pusių man šioje dalyje buvo gerai tai, kad šviesu, geras valdymas(bent jau ant PC) įtraukianti istorija vis norisi dar ir dar jį žaist, tik tiek ir galiu pasakyt apie šį žaidimą.
P.S dėl to L4D ten zombiai bėgioja nes pasklido infekcija, karantinas, maras kažkas tokio ten jau ne zombiai skaitosi o užsikrėtę žmonės taip kaip per kokį nors filmą „28 days later…“ kažkas tokio.
auruxe_xxx
Man naujausias resident evil nelabai patiko, pats zaidimas nebeturi savo „dvasios“ ir pasidare per daug nuvalkiotas… |)
mazza
Va atsimenu pirmas RE dalis. Žaidi ir kažkokį baimės jausmą jauti.. O ir tie zombiai būdavo – ZOMBIAI.. Na o kuo tolyn, tuo vis labiau „į pievas nusivažiuoja“.
killeriuxxx
Tas tai žaidimas žiauriai patiko žymiai ydomesnis nei RE 4 tokių ydomybių pridėta payvairintą man labiausiai patiko kai vežė su ta mašina per tą dykumą ir kai vijos su fūrom ir motociklais žiauriai patiko ta vieta nu ne vien ta vieta daugiau vietų buvo kur tokios ydomesnės vietos žiauriai patiko žaidimas 😉
TomisTomas
Buvai mazas – bijojai, zaidziau Dead Space ir pirmakart pamate 12metu kaiminu berniokas tai jam baisu buvo ziaurei o kai pmate bosus tai parejo namo, o man – nebaisu o tik idomu tad………:V
P.S Baime – keistas dalykas daug kas sale kad F.E.A.R dalis baisios, bandziau baimes 0. Man S.T.A.L.K.E.R SHADOW OF CHERNOBYL IR CLEAR SKY LABOROTORIJOSE IR APLAMI DAUG BASIAU.
O apzvalga kvailoka nes:
1. Parasyta „monstrai tokie fantastiniai kad nebaisu“ – nu jo gali pamtyri miske ar ezere tokiu isigimeliu kda bus realu ir baisus.
2. Raso kad „zombiai leti, eda smegenis, cepsi“ o po to raso kad “ zaidime pilna sablonu“, nors pats autorius paminejo sabloniskus zombius ir pyksta kad zaidime pilna sablonu nors pats siulo juos. Nelogiska. Priestarauja pats sau.
P.S.mano pastebejimai
YELLOWCARDD
na nezinau kaip jums bet man si dalis zymiai idomesne nei re4,tik va – nebeliko tu filmuku kai druzbininkas galva nupjauna ir parodo veikeja be galvos. va tas man tai nelabai,o visa kita liux!(smart)
Ambience
gera apzvalga(s)
Albert_Wesker
jei tau cia buka istorija tai nezaisk tada:|
ir po galais ne shyva o sheva jos vardas
sakai fantastiniai monstrai o tai zombiai senosiose dalyse ir gi nefantastiniai? tikri turbut ane?