Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2009/10. Teksto autorius: Raw

2011 m. Pietų Amerika. Krenta pašautas lėktuvas, ir dvi samdinių grupelės atsiduria priešo užnugaryje. Būtent jas ir teks valdyti.

Kiekvienas kareivis išskirtinis, naudoja tik jam skirtus ginklus. Pirmasis būrys labiau tinka artimai kovai. Jo nariai ginkluoti automatais, automatiniais pistoletais, šautuvais, dūminėmis bei sprogstamosiomis granatomis, granatsvaidžiu. Antroji grupelė naudoja kelis šautuvus su optiniu taikikliu, todėl gali naikinti priešą iš tolo, kol jis tūno pasislėpęs arba bėga įsivelti į artimą kovą.

Atitinkamais mygtukais galima perimti tai vieno, tai kito būrio valdymą. Tai tampa itin svarbu vykdant tam tikras misijas, kai, pavyzdžiui, abu būriai nuo vis pasirodančio priešo gina atskirus taškus.

Kaip kokiame senajame žaidime The Lost Vikings valdymą žaidėjas gali permesti tai vienam, tai kitam būrio nariui. Gali iššauti granatsvaidžiu, paskui kito vyro rankomis išmesti granatą ir, pasirinkęs snaiperį, nupilti už tvoros žingsniuojantį kareivį. Šūviai į galvą itin veiksmingi.

Turbūt didžioji žaidimo naujiena ir staigmena (nors tai kažkur jau šmėkščiojo) — FPS ir RTS žanrų derinys, kuris iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti neįmanomas. Vis dėlto tai veikia. Paspaudus vieną mygtuką pasikeičia žaidimo vaizdas ir stilius iš strategijos į šaudyklės ir atvirkščiai. Dažnai įmanoma žaisti kokiu nori pavidalu, tačiau greičiau judėti ir pačiam betarpiškai dalyvauti kovoje, šaudyti priešus leis FPS, o bendrą vaizdą iš viršaus, priešo dislokaciją, paimamus dalykus, praeinamus kelius nurodys RTS režimas. Beje, vaizdą iš viršaus galima matyti, nes yra kosminis palydovas. Dažniausiai patogu apsižvalgyti ir didesnius atstumus be kliūčių nubėgti RTS, o tada šaudyti FPS režimu. Tam tikrose vietose vienas iš režimų išjungiamas ir tenka žaisti kaip sugebi esamuoju. Ir teisingai: jei ieškai sužeistojo, tai koks įdomumas per kelias akimirkas aptikti jį iš kosmoso? Juo labiau kad žaidime neegzistuoja „karo rūkas“ ir visas žemėlapis pateiktas kaip ant delno: matai, kur tūno priešas, kur mėtosi amunicija, kur pasiimti vaistinėlę.

Kariai mirtingi. Kai visiškai netenka sveikatos, jie krenta ant žemės ir būrio draugas arba kito būrio narys per kelias sekundes turi suspėti pribėgti ir pagydyti sužeistąjį. Priešingu atveju — Mission failed, žuvus bent vienam kariui.

Kas kelintame lygyje laukia savotiški susidūrimai su bosais. Pvz., apsaugoti brazilų generolą, kuris nestovi vietoje ir duodasi po visą žemėlapį, pilną priešų. Šioje situacijoje raketininkas patiesė visą mano būrį, o paskui ir kitą, atskubėjusį gaivinti pirmojo.

Kariaujant leidžiama pasinaudoti technika, pavažiuoti mašina, paplaukti laivu ar pašaudyti iš kulkosvaidžio.

Deja, žaidimas turi daug minusų. Kareiviai sunkiai prasilenkia siauruose praėjimuose, užlenda prieš užkaitusį nuo šaudymo vamzdį, negali praeiti pro retas krūmų šakeles, priešas idiotiškai užstringa sienoje, būrys, žaidžiant RTS režimu, neranda kelio.

Vaizdo intarpai per dažni (nors pateisinami siužeto atžvilgiu) ir nepaiso realios situacijos žemėlapyje. Aš galiu palikti būrį žemėlapio krašte ir su kitu nueiti į reikiamą tašką, tačiau intarpe rodoma, kad būriai atėjo kartu, ir liepiama tęsti veiksmą nuo šios padėties.

Vienas brazilas forume protestavo: „Mes Brazilijoje nekalbame ispaniškai ir nevalgome buritų.“ Man, tiesą sakant, tai tas pats. Grafiškai žaidimas tikrai neišraiškingas.

Raven Squad žengė drąsų žingsnį sujungdamas FPS ir RTS. Žaidimui daug ko trūksta, daug ką galima prikišti, kai kam jis gali pasirodyti nuobodus, tačiau aš visai maloniai su juo praleidau laiką. Vardan žaidžiamų žaidimų įvairovės. Kitiems patarsiu taip: pirmiausia pabandykite demonstracinę versiją, o jeigu patiks, tada ir žaidimas bus vertas dėmesio.