Užuomazga

Ar jūs mylite Survival Horror žanrą taip, kaip jį myliu aš? Su grauduliu menami kratantys keliai, karščiuojančios akys ir drebantys pirštai, chaotiškai spaudžiantys pultelio mygtukus… Praėjo dar viena nervinių ląstelių žudymo naktis, pabaiga ateis dar ne greitai, o kitas naktinis „seansas“ grasina užsitęsti iki pat ryto. Tačiau viskas, kas nauja, greitai atsibosta ir pasensta. Jau niekas nepašoka dėl skeleto spintoje, mažai kam padarys įspūdį šypsena alkano zombio veide, tik pačių silpniausių nervų žaidėjai suvirpės pamatę litrus kraujo, besiliejančio iš supjaustytų kūnų. Štai kodėl eilinio „siaubiako“ kūrimas dabartiniais laikais — ne pati lengviausia užduotis. Nes reikia ne tik išgąsdinti irzlią ir išrankią žaidžiančiųjų visuomenę, bet ir sujudinti kiekvieno iš jų pasąmonėje paslėptą baimę.

Cold Fear — kompanijos Darkworks, 2001–aisiais metais išgarsėjusios neblogu „siaubiaku“ Alone In The Dark 4: The New Nightmare, kūrinys. Vakarų žiniasklaidos atstovai jau spėjo pavadinti šį žaidimą „Resident Evil laive“. Mes tikrai nedrįstume, nes iki Resident Evil lygio mūsų šios dienos svečiui taip pat toli, kaip mums su jumis iki Marso. Nepaisant to, Cold Fear tikrai suteiks jums kelias malonumo valandas. Tačiau būkime nuoseklūs…

Žaidimo veiksmas vyksta rusų banginių medžioklės laive išdidžiu pavadinimu „Rytų Siela“ („Дух Востока“), o pagrindinis veikėjas yra ne slaptasis agentas, net ne „kietas“ desantininkas, o paprastas JAV kranto apsaugos karininkas, vardu Tomas Hensenas. Jo tikslas — išsiaiškinti, kas atsitiko šiame jūros platybėse dreifuojančiame laive, netikėtai atsidūrusiame JAV teritorijos vandenyse netoli Aliaskos. O atsitiko jame (ir vis dar vyksta) tikrai siaubingų dalykų.

Prasidėjo viskas nuo to, kad rusų tyrinėtojų (kurių antraeilės pareigos — banginių medžiotojai) grupė Beringo jūroje pradėjo gręžti naftos gręžinį. Tačiau „juodojo aukso“, taip dar vadinama nafta, jiems rasti nepavyko, o jie aptiko naują, keistą gyvybės formą. Maži vorai, visai nebaisūs sprendžiant iš išvaizdos, iš tikrųjų pasirodė ne tokie jau nekalti. Jie galėjo įsiskverbti į kūną, nesvarbu, gyvą ar mirusį, ir paversti jo savininką zombiu. Nužudyti tokį „gražuolį“ galima tik keliais šūviais į galvą, kur pasislepia minėtas voras (žaidime jie vadinami „Exocels“). Ir viskas būtų buvę gerai, tik pikti (kaip visada — amerikiečių vaizduotė!) rusai pradėjo vykdyti su tais padarais eksperimentus, kurių liūdnas pasekmes ir teks išpainioti žaidėjui.

Laivas atrodo akivaizdžiai nukentėjęs nuo katastrofos, visur griūties ir ugnies pėdsakai, dalis kajučių užlietos vandeniu. Bet blogiausia, aišku, ne tai — greitai aiškėja, kad laivas nėra negyvenamas. Jo gyventojus sąlyginai galima padalinti į dvi kategorijas. Pirmieji, nors ir buvo kažkada laivo komandos nariais, dabar velniškai primena zombius ir demonstruoja Hensenui aiškų gastronomijos susidomėjimą. Antrieji vis dar lieka žmonėmis, dar ir ginkluotais, tačiau visai neketina jungtis su amerikiečiu į antiteroristinę koaliciją, net visai priešingai — irgi bando jį pribaigti. Tai rusų samdiniai, buvę desantininkai, ir jų tikslas — nuslėpti nuo pasaulio tiesą apie tai, kas įvyko laive.

Siužeto pasakojimo būdas mums gerai pažįstamas — tai laivo jūreivių dienoraščių ir užrašų skaitymas, kuris retkarčiais bus paįvairinamas neblogomis scenomis bei filmukais. Pati istorija, nepaisant tokios įprastos pradžios, visai įdomi ir vietomis net nenuspėjama.

Horror arba Action?

Cold Fear verta žaisti vien dėl to, kad pamatytum, kaip jame realizuota audra. Atrodo, tai pirmas žaidimas, kurio veiksmo didžioji dalis vyksta nuolatinio ir stipraus sūpavimo (sukelto audros jūroje) sąlygomis. Ne tik atrodančio tikroviškai, bet ir tiesiogiai įtakojančio „geimplėjų“. Neįtvirtinti daiktai (net ir lavonai) ridenasi ir slysta laivo denyje, be to, ir jums bus sunkoka stovėti ant kojų, ypač taikliai šaudyti. Apskritai audros efekto realizacija palieka didelį įspūdį. Ne tiek dėl tikroviškumo, kiek dėl sukuriamos atmosferos. Denis be žmonių, smarki liūtis, bangų ir sūpavimo purslai. Tokiomis sąlygomis net susitikimas su zombiu pasirodys labai sudėtingas, nes numirėliai puikiai jaučiasi sūpavimo metu ir jokia jūrligė nebaisi jų menkam protui, skirtingai nuo žaidėjo, kuris bando bent kažką įžiūrėti per lietų ir miglą. Nemeluodamas pasakysiu, kad tai — vienas įsimintiniausių momentų šiais metais išleistuose žaidimuose.

Jeigu pabandytume išreikšti žaidimo žanro elementų santykį procentais, tai gautume daugmaž 30 proc. ir 70 proc. veiksmo naudai. Pirmoji žaidimo dalis (laive) vyksta taip: sušaudome visus monstrus, surandame reikiamą vietą/daiktą, nušauname dar kelias būtybes, bėgame toliau. Išsigąsti čia teks tik retkarčiais tam tikrose vietose. Pavyzdžiui, taikiai plaukiojantis vandenyje lavonas staiga pabandys jus sugriebti savo žnyplėmis, o iš ventiliacijos angos netikėtai iškris kokio nors vargšelio kūnas. Tačiau kai pateksite į naftos gręžinį, siaubo neliks jokio pėdsako, užsiimti teks veiksmu, t. y., šaudymu. Piktųjų palyginus su pirmąja žaidimo dalimi bus maždaug dvigubai, o kartais ir trigubai daugiau.

Jau tikriausiai supratote, šiame žaidime netrūksta žiaurių ir kruvinų scenų. Dažnai kambariai būna užlieti kraujo. Prie sienų ramiai ilsisi rusų jūreiviai, o ką tik nužudyto zombio kraujo dėmės sutepė sienas ir grindis. Visa tai sukuria savitą atmosferą, kurioje ypatingai aiškiai jauti savo vienatvę ir priešo persvarą.

Monstrų įvairove Cold Fear žaidimas pasigirti negali. Vargu ar jų rūšių bus daugiau nei 10. Jau žaidimo viduryje jums atsibos šaudyti į tuos pačius zombius ir vorus. Kartais sutiksite ginkluotų rusų desantininkų, kurie kalba gimtąja kalba ir taip keikiasi, kad net rusų necenzūrinės leksikos žinovams „susisuks“ ausys. Svarbu paminėti, kad kiekvieno priešo sužalojimo zonos (ten reikia šaudyti, kad greičiau mirtų) yra skirtingos. Tačiau dažniausiai reikia šaudyti į galvą.

Kovoti su priešais jums pagelbės nedidelis, bet įvairus ginklų arsenalas, kurį sudaro: pistoletas, АК–47 automatas (kaip be jo rusų laive), įspūdingos šaudomosios galios šautuvas, harpūnas, rankinis granatsvaidis ir liepsnosvaidis. Automatas ir pistoletas turi lazerinį taikiklį, beveik visi ginklai turi įtaisytą žibintą, kuris apšviečia jums kelią tamsiose patalpose.

Tam tikrą pavojų jums kels ir gamtos stichija. Pavyzdžiui, iš laivo denio jus gali tiesiog nušluoti banga arba numušti sijos, sulaužytos galingų vėjo gūsių. Tačiau tokį gamtos šėlsmą galite panaudoti ir savo tikslams. Jeigu matote, kad krano strėlė su joje pakabinta sija supasi iš vieno šono į kitą, galite atsistoti netoli jos ir su malonumu stebėti, kaip kvaili skubantys pas jus priešai nuo sijos smūgių vienas po kito krenta už borto. O iš šalto vandens atgal jau neišbris niekas. Nes jūroje jų jau laukia alkani rykliai, dėlės, pagiežingi grundalai, karvutės ir kiti kūrėjų audringos fantazijos vaisiai.

Vietinės grožybės

Lietus kaip siena nuolat krenta ir iškraipo matomumo lauką, o jūros bangos viena po kitos apšaudo laivo bortus ir negailestingai bando jį nuversti. Lietaus purslai apkloja televizoriaus ekraną, tas pats bus ir su krauju, ištryškusiu iš suplėšyto kūno, ypač karštose dvikovose. Jeigu santykius aiškinsitės išorėje, o ne patalpose, kraujas užlies visą ekraną ir vėliau bus nuplautas lietaus, šaltakraujiškai bus atlaisvinta vieta naujai aukai.

Be įspūdingų oro ir kraujo efektų, žaidimo lokacijos pasižymi aukšta vizuali kokybe. Pats laivas ir jo įranga, atrodo, išgyveno tikrai ne vienerius sunkius metus — apie tai nedviprasmiškai liudija surūdijusios detalės ir kiti nusidėvėjimo požymiai. Užrašai rusų kalba kokybiški ir be gramatinių klaidų. Monstrų ir veikėjų modeliai ypatingai detalizuoti. Pagyrų nusipelno dinaminis apšvietimas ir šešėliai.

Garsas žaidime taip pat palaiko įtampą: siaustančios jūros garsai, metalo džerškėjimas, žmonių, patekusių į kraujo trokštančių monstrų rankas, dejonės ir riksmai, zombių riaumojimas, susidaužiančių daiktų garsai. Neblogas garso takelis, kuris pačiais svarbiausiais momentais dar labiau kaitina padėtį. Beje, vienas iš žaidimo garso takelių yra ir garsaus atlikėjo Marylin Manson daina „Use Your Fist and Not Your Mouth” („Naudok savo kumštį, o ne burną“). Ką gi — Ubi Soft mėgsta savo žaidimus ir nebijo pakratyti kišenės dėl žvaigždžių.

Trūkumai

Deja, negalime nepaminėti žaidimo trūkumų, juolab kad jų yra nemažai. Visų pirma, fizikos lygio realizavimas yra labai paviršutiniškas — pavyzdžiui, virtuvėje kabantis puodai supasi pirmyn–atgal laivo judėjimo ritmu, bet galite paleisti į juos nors visus savo šovinius ir nesulaukti jokios reakcijos. Tas pat ir dėl lemputės — šaudyk, kiek nori, o ji kaip švytėjo, taip ir švytės toliau.

Kita, rimtesnė Cold Fear problema — „geimplėjus“. Pernelyg dažnai tenka grįžti atgal norint pasiimti kokį nors daiktą arba atlikti veiksmą tam, kad pajudėtum žaidime į priekį.

Šią problemą papildo kitas neigiamas momentas — fiksuoti išsaugojimo taškai (t. y. „išsisaugoti“ galime ne bet kur, o tik tam tikruose taškuose). Tai būtų buvę nieko, jei tų gelbėjimo taškų išdėliojimas būtų protingas ir tolygus. Tačiau kartais jums reikės gerą pusvalandį apsieiti be „išsisaugojimo“, o kartais — „checkpoint’as“ lauks jūsų kas 30 sekundžių.

Dar viena problema — mini žemėlapio nebuvimas žaidime. Laivo lygių suprojektavimas iš pradžių labai primena labirintą ir jame lengva pasimesti; prisivaikščiosite tomis pačiomis lokacijomis, kol pradėsite suprasti, kur esate. Tai, kad nėra žemėlapio, reiškia, kad turėsite pasikliauti savo atmintimi, jei norite teisingai pasirinkti reikiamą kelią. Kaip savotišką kompensaciją kūrėjai siūlo pasinaudoti pagrindinio veikėjo Henseno pastebėjimais — jeigu jis mano, kad einame klaidingu keliu, jis būtinai apie tai praneš.

Iš viso

Pasenusi koncepcija gedulingai slepia akis nuo mūsų įdėmių žvilgsnių ir tyliai bando leisti suprasti, kad prieš mus — tikrasis Survival Horror. Bet mes žinome tiesą. Po butaforijos, kuri turėtų kelti bent kažką panašaus į baimę, slypi senas veiksmas su slegiančia atmosfera, neįprasta aplinka, zombiais ir pora smulkių, bet labai apmaudžių trūkumų. Norėjosi įvertinti geriau, bet atmintyje tuoj pat iškilo ir betikslės valandų valandas trunkančios reikiamų durų paieškos, ir apmaudžios mirtys prieš patį „checkpoint’ą“, ir ne pats įdomiausias siužetas, ir… Kiekvienas iš jūsų suras savų trūkumų šiame žaidime, tik neginčijamų privalumų iš Cold Fear neatims niekas. Tvirtas vidutiniokas, rekomenduojamas visiems siaubo/veiksmo žanro gerbėjams.

Siužetas 76

Visada atsiras žmonių, kuriems nevykusių slaptų eksperimentų ir jų pasekmių tema bus artima.

Grafika 88

Tiesiog privalote išvysti tą audrą, bangas, lietaus ir kraujo upes…

Muzika 83

Marylin Manson daina akivaizdžiai išsiskiria iš kitų.

Garsas 84

Puikiai palaiko vizualinių elementų sukuriamą įtampą.

Valdymas 79

Pakankamai patogus, bet galėtų būti geresnis.

Išvada

Stilingas ir iš dalies baisus siaubo bei veiksmo žanro žaidimas, siūlantis žaidėjams pasinerti į audros, zombių, slaptų rusų eksperimentų ir kitų įdomių dalykų, sukurtų geros kokybės lygyje, pasaulį.

Alex