Iš žurnalo PC Klubas 2005/10. Autorius: Frank

Daug daug metų praėjo nuo pirmojo „gyvenimo simuliatoriaus“ „The Sims“ debiuto, ir buvo išleista dar daugiau papildymų bei naujų dalių. Bet visose dalyse trūko atviros, purvinos ir nuodėmingos erotikos. Ar atsimenat, kaip sklisdavo gandai, kokiu kampu reikia žiūrėti į dušą, kad pamatytumėt kažką, ko neturėtumėt matyti? „7 Sins“ tokių gandų klausyti tikrai nereikės, nes viskas žaidime tiek atvira, kiek leidžia įstatymai, o gal net truputį daugiau…

„Apple City“ (manyčiau, pavadiniams simbolizuoja pirmąją nuodėmę. Skaitykit bibliją :)) yra turtuoliukų, gražių moterų ir garbėtroškų miestas, kurio gyventojai tik ir laukia, kol bus apmulkinti ir praras tai, kas svarbiausia gyvenime — galią! Šiame mieste sėkmė, šlovė ir galia „žingsniuoja“ „susikibusios rankutėm“ kartu su godumu, korupcija ir amoraliu elgesiu. Šiame mieste nėra vietos liurbiams, kurie galvoja, kad gali pasiekti socialinio gyvenimo viršūnę sąžiningu būdu. Norėdami būti ant aukščiausios laiptų pakopos šiame mieste, turėsite lipti kitiems per galvas — kitaip jie lips per jūsų. Niekas nesustabdys tų, kurie pajuto galios skonį — jis užvaldo, kaip kraujas vampyrą, kaip medus mešką ir t.t. Pamirškit, kas jūs esat, kuo norit tapti — dabar jūs tas, kuris turi pavergti miestą visais įmanomais būdais (kai aš sakau visais, tai ir reiškia VISAIS).

Ar prabilo mano sąžinė… nemanau

Kuo galima parklupdyti visą miestą ant kelių? Tanku, atomine bomba, super galiomis? Ne! Ne tokio stiliaus blogiukas esate. Taip, jūs žaidžiat žmonių jausmais, paliekat juos likimo valiai, kai išsiurbiat iš jų visą įmanomą naudą. Bet ar taip nėra realiame gyvenime? Kažkas taip elgiasi dažniau, kažkas rečiau, bet jeigu nori būti garsenybe, kitaip ir neišeis. Tad nuo ko pradėti? Jūs neturite nieko — nei pinigų, nei gerų pažinčių. Bet ar to reikia, kai esat tipiškas „PlayBoy’jus“ — su plaukuotom, stipriom rankom, porą dienų neskusta barzda ir, aišku, mokėjimu sakyti tuos dalykus, kuriuos norima girdėti. Bet vis dėlto be pradinio kapitalo neišsiversite. Taigi jūs stovite parduotuvėje su gražia pardavėjo–asistento uniforma ir pirmą kartą gyvenime sąžiningai bandote „užsikalt“ pinigų! Jeigu priversti moteris jus pamilti ir pirkti viską, ką jūs joms siūlote, yra sąžininga, tebūnie.

Mergyčkos ir ne tik

Dažniausiai, kad pakiltumėt į viršūnę, teks „pakabinti“ ne vieną dešimtį merginų, o jei norėsite, ir vyrų (kiekvienam savas skonis). Norėčiau pabrėžti tai, kad „7 Sins“ — vienas iš pirmųjų žaidimų, kuriame neslepiamas homoseksualizmas. Kad ir kokią lytį pasirinktumėte, reikia išstudijuoti savo „auką“ tam, kad sėkmingai galėtumėte „pudrinti“ jai smegenis ir patenkinti savo poreikius. Nuspaudus F1 klavišą, galima perskaityti minimalų aprašymą apie auką, bet yra keli langeliai, kuriuos reikės atskleisti patiems bendraujant ir atliekant tam tikrus veiksmus. Svarbiausias dalykas yra tas, jog po pirmojo kontakto su subjektu, negalima iš karto sakyti: „Man patinka tavo apelsinai“ (kaip toje reklamoje), kadangi, kaip ir reklamoje, gausite atitinkamą atsaką (geriau iš karto pradėt nuo: „Man tavęs vis negana“ :)). Jeigu perprasit šią sistemą, didelių problemų nebus. Bet vis dėlto žaidimas nėra toks lengvas. Kiekvienai merginai ar vyrui reikės sakyti tai, kas jiems patinka, ir daryti tai, kas jiems patinka. Apsispręsti, ar jau verta sakyti: „Man patinka tavo burbuliai“, padeda santykių matuoklis, kuris turi pakopas nuo „pirmas kontaktas“ iki „aistra“. Padarius ar pasakius tai, kas domina jūsų partnerę, šis matuoklis po truputį pildysis, ir kai kas kartą jis pereis į naują lygį, vis naujesni veiksmai bus leidžiami, o po kurio laiko galėsite pasinerti į meilės jūrą su visom atitinkamom pasekmėm.

Mini žaidimai

Ar girdėjot teoremą, kad kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį? Ši teorema kuo puikiausiai iliustruojama „7 Sins“ žaidime. Kairėje ekrano pusėje matomi 4 matuokliai: nuodėmių, sekso, streso ir įniršio. Kiekvienas atliktas veiksmas papildys vieną iš šių matuoklių arba net kelis iškart. Jeigu mergina, o tuo labiau vyras, kurią ar kurį jūs „kabinat“, mėgsta sadomazochizmą, net nepastebėsit, kaip pakils įniršio stulpelis. Jeigu nepavyks patenkinti savo partnerės, didės streso stulpelis, ir, aišku, kuo stipriau reikšite jausmus merginai, tuo dažniau teks malšinti „norą“. Nėra ko bijoti šių natūralių reakcijų, nes egzistuoja toks pat natūralus būdas joms numalšinti. Padarėt kažką amoralaus, jaučiatės bjauriai, eikite ir išplaukite indus — kaip mat keturi nuodėmės ženkliukai pradings. Nesulaikot „draugužio“ kelnėse, ne bėda — pažiūrėkit į persirenginėjimo kabiną arba pamatuokit „apelsinų“ svorį rankose (žinoma, efektyviausias būdas tiesiog padaryti „TAI“ kur nors parduotuvės vitrinoje). Stresas virsta depresija? Irgi ne bėda — susiraskite mulkį ir parodykite jam, kas šiame mieste „kiečiausias“. Na ir, žinoma, jei jaučiatės įpykę, laikas eiti į tualetą ir sužaisti „Pearl Harbourą“ arba tiesiog pamiegoti kur nors nuošalioje vietelėje. Bet iš tikrųjų įdomumas tokiais paprastais veiksmais neapsiriboja. Malšinant kiekvieną jausmą, reikės žaisti mini žaidimus. Minėtajame „Pearl Harboure“ reikės numušti kuo daugiau vabzdžių su „čiurkšle“. Malšinant stresą, dažnai teks žaisti žaidimą „Pijama Dreams“, kuriame teks bėgioti nuogam nuo pašalinių akių ir surinkti tam tikrą kiekį taškų. Tenkinant seksualinį norą, reikės žaidžiant neaiškų „pixel hunting“ tipo žaidimą atrasti taip vadinamą „G–Spot“ tašką, kuris suteikia daugiausia malonumo. Tokių įvairiausių žaidimėlių yra pakankamai daug, ir matuokliai užsipildo gana greitai, tad nuobodžiauti neteks.

Kiekviena nuodėmė turi savo vietą

Obuolio miestas iš viso turi septynias lokacijas, skirtas atlikti kiekvienai iš 7 nuodėmių. Deja, nėra tokios laisvės, kokios norėtųsi. Negalima iš karto eiti į „ištvirkėlių“ klubą arba į garsenybių diskoteką. Kad patektumėt į tokias vietas, reikia pačiam tapti garsenybe arba ištvirkėliu. Norint įgyti žmonių pasitikėjimą, nusižeminti teks ne kartą. Taigi pradėsite viską nuo moteriškų prekių parduotuvės, kur būsite niekas, bet po kurio laiko visas miestas bus atviras jums. Geriausia tai, kad visos įžymiausios miesto vietos turi savo atmosferą ir yra labai skirtingos, todėl nekantrauji apžiūrėti ir pajausti jas visas. Bet nepamirškite, kad jūs turite tapti šio miesto „dievu“, todėl kiekvienoje vietoje turėsite atlikti tam tikrą pagrindinę misiją. Nesvarbu, kas tai būtų, ar gyvai visam miestui transliuojamas „išdykavimas“ su garsenybe, ar ištvirkėliško klubo VIP narių asmenybių atskleidimas. Taip keliaudami iš vienos vietos į kitą, iš pradžių įgydami pinigų, po to įžymybės statusą ir parklupdydami miesto elitą ant kelių, žinodami jų tamsiausias paslaptis, galų gale gausite tai, ko siekiate — GALIÀ!

Gražu pažiūrėt, jei būtų į ką

„7 Sins“ scenarijus aptartas, bet reikia jį dar ir gražiai suvaidinti. Šioje skiltyje pakalbėsiu apie grafiką, garsą ir kitus žaidimo aspektus, kurie turi reikšmę galutiniam verdiktui.

Kalbant apie grafiką, reikia paminėti, jog ji yra gana aukšto lygio. Veidai ir patys žmonės atrodo gerai ir yra puikiai detalizuoti. Aplinkos grafika taip pat puiki: objektai gražiai spindi šviesoje, kontaktuojant su kuo nors, galinis planas lyg apsidengia migla, išryškindamas jus ir jūsų partnerę. Tiesą pasakius, kaip tokiam, sakykim, monotoniškam žaidimui, grafika net per gera.

Garsas irgi viena iš žaidimo pažibų. Kad ir kur būtumėte, visur gros muzika, kurianti atitinkamą atmosferą. Iškilo didelių problemų dėl įgarsinimo: kūrėjai galėjo išspręsti visus šiuos nesusipratimus, bet kažkodėl pamanė, jog vietoje gerai įgarsintų dialogų geriau įdėti subtitrus su „Bla Bla Bla“ garsais. Vienintelė vieta, kur įgarsinimas puikus, yra instruktažas, prieš pereinant į kitą žaidimo etapą.

Valdymas yra pakankamai patogus ir beveik be trūkumų, išskyrus kamerą. Ji dažnai nespėja pasisukti ten, kur jums reikia, o kartais apskritai nenori suktis, todėl dažnai pradeda erzinti, o vėliau tampa nepakenčiama.

Mėtom akmenukus

Patį žaidimą, tiesą pasakius, atsibos žaisti jau po kelių valandų, nes nesvarbu kuriame žaidimo etape esate, daryti teks tą patį, ką ir pirmajame — parinkti tinkamus žodžius ir veiksmus kiekvienai savo „aukai“. Įsivaizduokit, kaip penkias ar daugiau valandų dvidešimčiai merginų sakote, kokios gražios jų akys.

Akmuo į mini žaidimų daržą. Kodėl turėtume žaisti „7 Sins“, „The Sims“ ar ką nors panašaus? Nes jis atvirai rodo tai, ko kituose žaidimuose nerasim. Ar tikrai? Malšindami „norą“, darom „tai“, bet ką darom, nematom, nes viską užgožia mini žaidimai. Kai tik pasiekiate kulminaciją su savo nauja drauge, norite pamatyt rezultatą, tačiau kaip tik prasideda mini žaidimas (prakeiktasis „pixel hunting“). Štai čia ir dingsta pagrindinis „7 Sins“ koziris, be to, viskas daroma apsirengus, tad žaidimui „N–16“ (žemyno europiečiai matyt yra liberalesni tauta už amerikiečius ir anglus, pas kuriuos žaidimas turi „N-18“ reitingą) ženklas visai nebūtinas.

Bandymas geras, bet nepakankamai

„7 Sins“ formulė yra paprasta: mini žaidimai plius erotiniai vaizdai. Ar nepagalvojote, kad ši formulė kažkur matyta? Aš manau, jog „7 Sins“ yra tas pats „Strip Poker“ tik truputį įmantresnis. Gal tik man taip atrodo, bet iš tikrųjų žaidimas pasidaro nuobodus po poros valandų, ir nebūtina pereiti jį visą, kad pamatytumėt visą jo potencialą. Verčiau skirti pirmenybę „Sims’ams“ su, kche, kche, „Nude patch“ („Simsuose“ nors galimybių daugiau ir scenarijus yra vingiuotas, o „7 Sins“ yra tiesus, kaip liniuotė). Jeigu perkat šį žaidimą tik tam, kad pamatytumėt tai, ko kituose žaidimuose yra prisibijoma, jokiu būdu to nedarykite – tikrai nusigraušite nagus iki alkūnių.