Iki EA nusiperkant mobiliems telefonams žaidimus kūrusius „Jamdat“ 2005-aisiais, kompanija siūlė mums tiek boulingą, tiek tetrį, tiek Žiedų Valdovą, tiek… limonado parvadimo simuliatorių. „Lemonade Tycoon“ pasirodė PC metais anksčiau, tačiau mobili versija ne tik nepasiūlo nieko naujo, bet tampa monotoniška nepraėjus nė valandai.

Pradėjus žaisti visos žaidimo funkcijos atrodo įdomios – visų pirma nusiperki reikalingų atsargų (citrinų, ledukų, cukraus bei plastmasinių puodelių), tada paskirstai vienam gėrimui skirtą ledukų, cukraus bei citrinos skiltelių kiekį ir pradedi simuliaciją. Būtent simuliacija yra vienas iš didžiausių žaidimo pliusų – šiaip ji nėra itin tikroviška (kalbu ne vien apie tai, jog žmonės vaikšto tik įstižai, bet ir apie tai, jog oro sąlygos visada išlieka tokios pat, nors meniu sako kitaip), tačiau stebėti vaikštančius pro šalį žmones buvo gan įdomu. Kita vertus, tai vienintelis momentas, kada nebūni meniu…

Kaip matai paveikslėliuose, žiūrėdamas simuliaciją gali arba ją išvis praleisti, arba tiesiog pagreitinti. Vykstant dienos simuliacijai, iškart matai žmonių reakciją į tavo parduodamą gėrimą – jei receptas tinkamas, virš jų galvų atsiranda šypsenėlė, jei ne – susiraukęs veidas; susidarius ilgai ištroškusių žmonių eilei ilgai laukiantiems neretai trūksta kantrybė ir jie nueina – tai taip pat turi įtakos bendram dienos įvertinimui, kuris matomas kiekvienos dienos pabaigoje. Šis įvertinimas įtakoja žmonių nuomonę apie tavo gėrimus (Satisfaction) esamoje vietovėje.

Vietovės žaidime – penkios. Pradedi priemiestyje, o vėliau – surinkęs pakankamai pinigų, kad galėtum sumokėti didesnį nuomos mokestį – gali persikelti į parką, miesto centrą, paplūdimį ar prekybos centrą. Slenkant dienoms ir mokant mokestį už reklamą (kurio gali ir nemokėti), po truputį įgauni populiarumą pasirinktoje vietovėje, ir perkančiųjų vis daugėja.

Už uždirbtus pinigus ne tik moki nuomos bei reklamos mokestį ir perki atsargas, tačiau gali nusipirkti vieną iš šešių patobulinimų, kurie paspartina prekybą ir leidžia mažiau rūpintis atsargomis. Tarp jų – sulčiaspaudė, kasos aparatas bei šaldytuvas. Tobulinti įrangą – smagu, tačiau viskas baigiasi taip pat greit, kaip ir prasideda: atnaujinimų žaidime – vos šeši, vadinasi, per pusvalandį gali nesunkiai juos visus surinkti.

Tada ir prasideda neišvengiama monotonija, kurios neįmanoma paįvairinti, nebent keliesi iš vienos vietovės į kitą, kol pasieki paskutiniąją – prekybos centrą. Žinodamas reikiamą receptą, gali gan gerai patenkinti žmonių poreikius, ir nesvarbu, ar tą dieną lija, ar saulėta (orų prognozė – visad ekrane), įvertinimas dažniausiai būna maksimalus, tačiau jei ir ne, apart poros ar poros dešimčių dolerių, nieko neprarandi. Tada vienintelė likusi „strategija“ – greitas ėjimas per dienas ir pinigų kalimas iki visiško įgrįsimo. Spaudydamas kelis mygtukus per kelias sekundes gali baigti vienos dienos simuliaciją ir pradėti sekančios, lengviausiai kaupdamas uždarbį, kurio žinai, jog nebegalėsi kur išleisti.

Jei nori poros valandų žaidimo – „Lemonade Tycoon“ tau turėtų tikti ir patikti. Tačiau jei nemėgsti darymo to pačio per tą patį, ieškok kitur. Žaidimo meniu esantis statistikos langas su uždirbtų ir išleistų pinigų santykiu gal ir vaizduoja kokią nors „simuliaciją“, tačiau vienintelė strategija, kurios beveik neabejotinai imsiesi ir tu – jau aprašyta.