Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2008/06. Teksto autorius: JcDent

A, Kryžiaus žygiai — proga krikščionims susirinkti ir ant kitatikių galvų mesti Dievo rūstybę. Prasidėję 1085 m., kai krikščionys buvo pašaukti ginti Bizantijos imperijos nuo turkų, jie daugiau ar mažiau nesėkmingai tęsėsi iki XVI a. Patys žinomiausi visgi yra žygiai į Šventąją Žemę, kiek mažiau — į Pabaltijį, o apie švedų ar totorių žygius išvis nedaug kas žino. Šis žaidimas, aišku, skirtas garsiausiems.

Kitaip nei žinomesni žaidimai, pvz., Stronghold Crusader ar Medieval: Total War — Kingdoms II, šis apsimeta daugiau taikąs į istorinį tikslumą. Todėl pačioje pradžioje teks pasirinkti pusę. Nuo šalies priklauso herojus, nuo šio — armijos savybės. Ispanai yra labiau atsidavę tikėjimui, bet vargingesni ir pasikliauja lengvaisiais pėstininkais, o Anglijos Rodžeris iš Hastingso yra daugiau samdinys, tačiau patyręs ir turintis geresnių dalinių pačioje pradžioje. Po to laukia susipažinimas su karo stovykla — vieta, kurioje leisite laiką tarp misijų. Toje susimetusioje kryžeivių šutvėje bus pateikta misija, galimybė nusamdyti karius, patobulinti jų inventorių ar sugebėjimus, tvarkyti su religija susijusius ir diplomatinius reikalus, skaityti dienoraštį bei apie šlovingus pasiekimus. Sutvarkius viską, ką galima, ir tikriausiai išleidus visus pinigus, tenka stačia galva pulti į misiją.

Po bjauraus paskraidymo su kamera po žemėlapį, kurio metu nurodomi tikslai, Tave palieka vadovauti savo religingų žudikų šutvei. Iš karto matyti, kad čia — ne Total War. Visų pirma, visi kariniai daliniai turi HP (Total War jų turėdavo tik ypatingi kariai ir generolai). Be to, karių efektyvumas daug labiau priklauso nuo to, ar savo šarvuotą užpakalį neša plynu lauku, ar per žemus krūmelius. Tiesa, nebus čia Total War stiliaus išsisukinėjimo nuo medžių ar akmenų — Dievo baimė ir pamaldumas leidžia lėkti tiesiai per medžius, akmenis ir kitas kliūtis… Be to, nesijaučia to didžiulio smūgio ar pagreičio kaip kad minėtame Total War.

Palyginti su Stronghold Crusader, žemėlapis apskritai atrodo kaip negyvenamas. Dažnai jis būna nubarstytas išmirusiais fanatikais, nes tokie dalykai kaip atsitraukimas ar kovinės dvasios praradimas yra svetimi šiam Kryžiaus žygiui. Priešo ar Tavo daliniai, galvoje tyliai murmėdami „No retreat, no surrender“, kausis tol, kol žus visi iki vieno. Kiek bandžiau, nepavyko net atitraukti jų nuo kovos. Bent tiek malonu, kad dauguma dalinių turi po kelis rikiuotės pasirinkimus, nuo kurių priklauso efektyvumas kovoje. Raitija,deja, nesupranta, kad galima išsirikiuoti kitaip nei pleištu ar palaida rikiuote. Čia ir matomas Crusaders ir Total War kontrastas: nagrinėjamame žaidime pėstininkai, gavę stiprų kavalerijos smūgį, nusirita žeme kaip kūlverstukai maldininkai, o Total War juos pamėtėja į orą. Toks vangumas būdingas ir mūšį stebint iš arčiau: kariai neatlieka jokių manevrų, tik vieną ar du puolimo judesius, kol numiršta ar nugali priešą. Lyg trisdešimt robotų būtų užstrigę prie vienos veiksmų sekos.

Kalbant apie vaizdą, Stroghold su savo visokeriopai pasenusia grafika visgi atrodo maloniau. Jau vien mirties animacijos ko vertos buvo. Nieko naujo, kad dabar išleis Stronghold Crusader Extreme su tūkstantinėmis armijomis. Tuo tarpu Total War yra mažiau spalvingas ir realistiškai labiau blankus, net turtingiausiai riteriai jame atrodo blankūs. Na, Crusaders: Thy Kingdom Come parodys jiems visiems: jų kariai atrodo lyg glazūruoti. Nepaisant to, kad jų paveiksliukai vaizduoja rimtus ir gal kiek nustekentus kareivas, vis vien mūšio lauke jie atrodo lyg molinių ar porcelianinių kareivėlių ekspozicijos. Apie pačius kareivius geriau nediskutuoti, nes: a) jie atrodo labai arkadiškai (kryžiai kur reikia ir nereikia, o turkai seldžiukai susisupę į prabangius raudonus audeklus), b) jie visi yra vienodi. Visų veidai absoliučiai identiški. O dar pridėkime tai prie Knights Afoot — absurdiškiausiai atrodančio karinio vieneto žaidime, galinčio mojuoti už jį patį didesniu kardu viena ranka. Galų gale skeletų ir zombių armijos atrodo turinčios daugiau savitumo nei šie Kristaus (ar Alacho, kaip kada) kariai.

Tuo pačiu minėta mirties armija skleistų malonesnius garsus. Kariniai daliniai niekaip neatsišaukia siunčiami į mūšį, tačiau net stovint girdimas trepsėjimas ir žvangėjimas, ilgainiui galintis išvaryti iš proto. Muzika irgi nėra maloni ausiai, privedė mane prie eretiškos minties, kad net „Pūkas“ geriau akompanuotų šioms šventoms batalijoms. Be to, niekur negirdėjau balsų įrašų, nebent jais laikytume tą šauksmą, kylantį susidūrus dviems būriams. Aišku, individualūs kariai miršta stoiškai, neklyktelėdami nė karto. Kaip jau minėjau, skeletai ir zombiai. Arba klonai.

Nors Kryžiaus žygiai sulaukia nedaug dėmesio žaidimų rinkoje, tai nėra pasiteisinimas žaisti kiekvieną žaidimą, susijusį su šiais įvykiais. Siūlyčiau geriau dar kartą įveikti Stronghold Crusaders ar sumušti egiptiečius Medieval II: Total War — Kingdoms.