Iš žurnalo PC Klubas 2007/03. Autorius: raw

„Warhammer“ pasaulis išsidėstęs dviejuose matmenyse (arba laikuose, erdvėse — kaip jums patogiau). Vienas pasakoja apie tolimą ir niūrią ateitį ir vadinasi „Warhammer 40000“, o antrasis parodo ne ką šviesesnio viduramžiško pasakos pasaulio bėdas. Šį kartą turime pastarosios kategorijos žaidimą .

Siužetas kažin ko gudraus nesiūlo. Gerasis herojus (žaidime herojai vadinami čempionais) Stefanas von Keselis, atstovaujantis Imperiją, patyrė daug skriaudų iš Chaoso, neteko artimųjų, todėl visa gyvastimi veržiasi į kovą su skriaudiku nepaisydamas nei savo sužeidimų, nei pavaldinių gyvybių. Chaoso pusėje žymus Torgaras Kruvinasis, kuris pats net neturėjo minties kautis kaip Blogio herojus, tačiau pasipainiojo ne laiku ir ne vietoje, todėl jam apsireiškė Chaoso dievas ir savais patikrintais metodais įkalbėjo veržtis į Imperijos žemes. Kito tikslo ir nėra. Pirmyn! Išstumk priešą!

Žaidėjui siūloma rinktis vieną iš dviejų galimų pusių: Imperiją arba Chaosą. Pastarojo misijos man pasirodė šiek tiek įdomesnės… „Normal“ sudėtingumas yra per lengvas, „Easy“ — tas pats, kaip žaisti su kodais. Rimtesniems „RTS–ininkams“ siūlau tik „Hard“, nors ir šis nėra super sunkus. Pasirenkame pusę ir traukiame į mūšį.

Kiekvienos šalies kampanija suskirstyta į skyrius, kuriuos atitinka žingsninės strategijos žemėlapiai. Vienintelė per juos judanti figūrėlė yra mūsų herojus, o sustojimo taškai — miestai arba kitos siužetui reikšmingos vietovės. Judėjimas visą laiką (su retomis išimtimis) linijinis. Yra vienas ar du posūkiai į šoną, kurių vykdyti nebūtina, nebent norisi užsidirbti pinigų ar papildomų apdovanojimų — herojų niekučių ar naujų armijos vienetų. Kartais siužeto įgeidžiu žemėlapyje apsireiškia naujas, iki tol nematytas herojus. Tokiu atveju veiksmas permetamas jam, judame iš kito taško, o pirmasis herojus turi tupėti ten, kur buvo paskutiniu momentu.

Žingsninės strategijos žemėlapio nauda yra ta, kad įžengusi į miestus armija gali papildyti prarastas jėgas (viskas, žinoma, už pinigus), patobulinti ginkluotę, pagerinti šarvus ar nusipirkti daugiau karinių vienetų, apgulties įtaisų… Herojai gali pirkti įvairių punktų, padedančių jam, jo armijai ar kenkiančių priešams. Taip pat galima palaiminti savo būrius, kad jų moralė prieš artėjantį mūšį būtų stipresnė. Taip, čia yra moralė. Stipriai skriaudžiamas ir niekieno nepalaikomas būrys gali dėti į kojas. Kartais prie miesto įmanoma nusipirkti naują herojų (taip pat atgaivinti kritusį). Tačiau svarbiausias dalykas šiame žemėlapyje yra įsirašymo galimybė. Mūšio metu tikroje RTS įrašų padaryti leista nebus.

Kaip jau įprasta, kovinis vienetas yra būrys. Atskirų rūšių karių kiekis būryje skiriasi. Bus ir tokių būrių, kuriuos sudaro tik viena būtybė (čia prieš mūšį, nes po jo tokių būrių gali būti ir daugiau). Mūšio eiga sukurta pagal „Rome: Total War“ kartelę — būrių išdėstymas prieš mūšį (papildomai galima kuriam nors būriui priskirti herojų, tada herojaus komandinės savybės padeda būriui), tačiau čia nebus tokių didelių mūšių. Mūšio metu svarbu užimti kalvelę ir prieš priešo būrius laiku panaudoti efektyvius savo būrius. Šaulius geriau pridengti artimos kovos specialistais. Formacijos įmanomos, tačiau naudos iš jų beveik nėra. Glausta rikiuotė naudingesnė kovojant, tačiau ją griauna katapultos pataikymas. Statybų dalies žaidime nėra visai.

Didelis žaidimo trūkumas — prastas disbalansas. Žaidėjo vadovaujama armija per greitai stiprinama, pinigai atitenka per lengvai (arba per daug), herojai per greitai įgyja savybes ir per daug energingai jas naudoja. Herojų tobulinimo būdas, įvairių savybių, amuletų pirkimas primena RPG. Galbūt tai sukurta mėginant aršius ir dar nebandžiusius realaus laiko strategijos RPG žaidimų maniakus privilioti prie tikrosios RTS?

Herojų stiprinamos savybės skiriamos į tris kategorijas: kovinės, dvikovos ir komandinės. Komandinės padeda priskirtam būriui, kovinės stiprina paties herojaus sugebėjimus, o dvikovos reikalingos tik kovojant vienas prieš vieną su priešo herojumi. Tokių dvikovų bus labai mažai. Nors idėja atrodo neblogai, tačiau realizavimas nekoks. Du herojai sustoja vienas priešais kitą ir periodiškai trinkteli savo ginklu, o žaidėjui lieka tik spaudyti įvairių jo sugebėjimų mygtukus. Po pergalės reikia pasiimti iš priešo iškritusį gėrį. Tas pats bendro mūšio metu.

Grafika neišraiškinga. Taip, ji ir turi būti niūri, tačiau norisi gražesnio pateikimo. Pasakojimai pateikiami vaizdo intarpais, kuriuose vyrauja mažas kontrastas ir didelis neryškumas. Frazės labai dažnai naudoja „štampus“, bet balsai ir įgarsinimas išties kokybiški.

„Mark Of Chaos“ yra lengvas ir nemažai trūkumų turintis žaidimas (nors žaidžiau jau su pataisymu 1.6). Jame yra momentų ar kautynių, kurios tikrai „užkabina“ ir įtraukia, tačiau iki tobulybės jam toli. „Warhammer“ gerbėjams tai neblogas kąsnelis, tačiau aš mieliau rinkčiausi „Warhammer 40k: Dawn of War — Dark Crusade“.

Vertinimas

Pirmas įspūdis:

Lengva kova, niūrus vaizdas. 7.2

Įdomumas:

Užduočių įvairovė ne itin didelė, tačiau įdomių momentų yra. 8.0

Grafika:

Vaizdas tikrai detalus, tačiau sukuria kažkokį diskomfortą. Vaizdo intarpai demonstruoja kampuotus modelius. 7.8

Garsas:

Atmosferai tinkama muzika, labai geras įgarsinimas, lėkštos frazės. 8.7

Valdymas:

Kontrolinės grupės, herojų jungimas prie būrio, aiškus valdymas. 8.0

Bendras:

Nelabai ryškus žaidimas, tačiau prasiblaškyti galima. 7.9