Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2008/04. Teksto autorius: JcDent

Iš esmės, kosmosas yra neaprėpiamas, bent jau žmogišku supratimu. Todėl kurti jame imperijas ir jas išlaikyti prireiktų daug laiko ir viskas labai užsitęstų. Šiame žaidime tuo ir teks užsiimti: pradėjus nuo vienos planetos, sukurti imperiją. O kosmosas vis vien didelis, jam užkariauti reikia laiko…

Čia ir yra pagrindinė žaidimo problema. Jis yra lėtas. Siaubingai. Pradžioje viską ribos resursai, tiksliau, jų gavimo greitis. Tada teks ilgai statyti laivyną. Siųsti jį užkariauti planetos. O jei dar vykdai kokius manevrus, tai visą laivyną gali netyčiomis pamiršti, kol jis nukaks, kur reikia. O dar planetų bombardavimas… Net padidinus greitį viskas vyksta pakankamai lėtai.

Žaidimo žemėlapiuose gali būti nuo 15 iki 100 planetų ir maždaug 5 saulės. Kiek besistengiau, nepajėgiau įžvelgti jokios astronominės tiesos žemėlapių išdėstyme. Negali būti sistemų, kuriose būtų kokios dvi trys kirmgraužos, asteroidų laukai, nemažiau 10 planetų ir dar piratų bazė. O iš tolo viskas vaizduojama kaip galaktikų tipo verpetai.

Priėjome prie šio bei to įdomaus. Mastai. Šis žaidimas pateikia tokią jų kaitą, kokios nėra jokiame kitame. Pasukant pelytės ratuką galima pritraukti vaizdą iki individualaus naikintuvo, tokios mažytės kosminės muselės. Tada galima tolinti tol, kol aprėpsi visą visatą žemėlapyje. Mūšius valdyti iš taip toli gal ir nepatogu, bet užtat galima matyti visas savo valdas, duoti paliepimus kosminių instaliacijų, laivų statybai ar planetos tobulinimui. Užtenka paspausti ant planetos ir Tau po ranka bus visa jos resursų informacija. Yra net opcija automatiškai išrinkti vietą statiniams, nors geriau ją išjungti, kai vystoma planetos gynybos sistema.

Planetas reikia ginti nuo dviejų dalykų: priešų ir piratų. Piratai yra tokia neutrali frakcija, kurios planeta dažniausiai yra viena iš dviejų, pro kurias galima pasiekti žvaigždę, o ši reikalinga kelionėms į kitas sistemas. Todėl piratai labai trukdo prekybinių laivų eismą ir šiaip gali priversti laivyną daryti pusės sistemos aplinkkelį. Aišku, jie veikia ir aktyviai. Tas aktyvumas paremtas skalpų medžiojimo metodu: imperijos gali anonimiškai kelti užmokestį už jų priešų puldinėjimą. Tuo gali susidomėti koks nors priešas, bet dažniausiai tai lems piratų reidus, vykstančius maždaug kas 12 minučių. Pačioje pradžioje atakos gali būti katastrofiškos, tačiau vėliau planetos įstengia ir pačios apsiginti autonominėmis gynybos sistemomis.

Didžiausia piratų žala yra ne visų orbitinių įrenginių sunaikinimas. Piratai turi laivus, galinčius išnaikinti planetos populiaciją ir infrastruktūrą. O tai jau nekas, nes tada planetą gali užgrobti priešininkai, o šio darbo imantis pačiam, jos atstatymas tikrai papurtys kišenę. Bombardavimas yra ilgas procesas, kaip ir visa kita šiame žaidime. Tam reikia turėti tam tikrų laivų ir, pageidautina, daug, nes kitaip priešas gali atskristi su savo gynybinėmis armadomis.

Teoriškai žaidime galima turėti 1 000 laivų. Tačiau tai vien tik žvalgybinės fregatos, todėl nieko gero iš jų kovoje nebūtų, o ir naujų planetų apgyvendinti neišeitų. Aišku, tokias pajėgas sau leisti gali tik superimperija. Esmė ta, kad žaidime reikia tobulinti savo galimybes išlaikyti daugiau laivų. Tačiau su kiekvienu tokiu patobulinimu didėja ir išteklių, skiriamų laivyno apžiūrai, procentas, kol galų gale pasiekia 75 proc. visų pajamų. Aišku, imperija su 20–30 planetų generuos tiek resursų, kad net tie 75 proc. nepadarys didelės žalos ekonomikai. Mažesnė negalėtų lengvai atsitiesti po didesnių praradimų, pavyzdžiui, sunaikinto drednauto.

Yra ir kiti tyrimai, paprastai skirstomi į civilinius ir karinius. Jie šiek tiek skiriasi tarp individualių rasių, bet jei moki žaisti su viena, tai standartinės procedūros tokios pačios ir kitoje. Tyrimai reikalauja tik tyrimo stočių (po 8 karines ir civilines, daugiau nereikės). Malonu tai, kad, paleidus tyrimą, galima užsakyti tolesnį toje pačioje šakoje. Tuo pačiu galima užsakyti statyti laivus ar struktūras, kuriuos „atrakins“ nauji mokslo pasiekimai. Vieninteliai laivai, kurių nereikės „atrakinti“, yra skautas, artimos kovos fregata, kolonizatorius ir linijiniai laivai.

Drednautai, linijiniai kreiseriai ir panašiai baisiai vadinami laivai yra žaidimo RPG elementas. Patį pirmąjį galima pasistatyti nemokamai, kad ir pati mažiausia planeta turėtų galingą laivą. Tolesni kainuoja kalnus resursų, be to, reikia specialių patobulinimų, leidžiančių juos statyti. Iš viso galima turėti 16, tačiau, turint galvoje, kad vienas herojinis laivas užima 50 išlaikymo taškų (iš 2 000 galimų), 16 užimtų maždaug pusę galimos flotilės. Galiausiai jie yra išdidinti, galingi ir galiomis aprūpinti mažesni laivų tipai.

Didžiųjų laivų kategorijoje labiausiai pasisekė Advent frakcijai: jų pagrindinis kovinis laivas gali priversti sprogti priešo laivų antimateriją (maną) ir sėkmingai apeidamas skydus žudo tiek mažus, tiek didelius laivus, o kitas laivas, būdamas pakankamai aukšto lygio, gali perkelti žuvusio laivo įgulos sielas į naują. Labai patogu, jei praganei savo pirmąjį, todėl daugiausiai pasiekusį, kreiserį.

Toliau mažėjančia tvarka eina kreiseriai, tokie pusiau herojai. Iš jų tik vienas gali išleisti naikintuvų ar bombonešių eskadrilę. Žinant, kad visi didieji laivai gali turėti po vieną, dvi ar daugiau eskadrilių, jie tik užima vietą. Kiti kreiseriai generuoja sustiprinimus, kurie kartais visai praverčia. Paskutinis yra paprastas kovinis gyvulys. Mažiausi laivai, fregatos, yra skirstomi į žvalgybinius, artimos kovos, tolimos kovos, bombardavimo, priešlėktuvinės gynybos ir kolonizacijos. Superlaivai (kuriuos, kaip ir planetas, galima pervadinti) atlieka šiuos vaidmenis geriau, todėl mano laivyne niekad nebūna nei bombardavimo, nei priešlėktuvinės gynybos laivų. Man lengviau sunaikinti naikintuvų šaltinį, negu jiems skirti atskirus laivus.

Kovos irgi vyksta nelabai greitai, kadangi nėra tokios balanso sistemos kaip kituose žaidimuose, kur vienas ginklas tinka naikinti mašinas, bet nieko nepadaro žmonėms. Aišku, skiriasi ginkluotė, bet galų gale viskas susitelkia į daromos žalos skaitiklius. Mūšis ganėtinai paprastas: laivus valdai tik horizontalioje plokštumoje, o vertikalų išsidėstymą jie patys sureguliuoja. Tuomet jau mušasi ir lupasi iki valiai. Labai patogu, kad savybės įsijungia automatiškai, todėl pačiam nereikia taisyti pamuštų laivų. Kad pabėgimo mygtukas būtų automatinis, va tada būtų gyvenimėlis. Aišku, nors mūšis ir lėtas, nebus taip, kad spėsi pasistatyti dar vieną flotilę ir atsiųsti pagalbon, nes keliavimas bet kur užtrunka pasiutusiai ilgai. Bent jau gražus vaizdas: lazeriai, laivai, aplinkui kaip pasiutę malasi naikintuvai ir bombonešiai.

O kosmose kovoja standartinė rasių sudėtis: žmonės, magiškieji Advent ir tamsūs Vasari. Tiksliau, Trader Emergency Coalition, dėl kitų dviejų pusių puolimo susiformavusi iš pirklių, valdžiusių žmonių erdvę pastaruosius tūkstantmečius ir turinti gražiausius avatarus ir blogiausią laivų įgarsinimą (dėl kovos klyksmo aš nebestatau jų kovinių fregatų). Į iPod panaši Advent rasė – žmonės, kuriuos prekiautojų protėviai ištrėmė už kolektyvinės sąmonės formavimąsi. Juos daugiausiai atstovauja moterys, tikriausiai dėl jų polinkio (taip tvirtina mokslininkai) į kolektyvinę sąmonę. Šiaip ar taip, klausytis malonu, tik bėda su avatarais, jei nori pabrėžti savo vyriškumą. Ginklai daugiausiai lazeriniai, todėl šios rasės tolimos kovos laivai pataiko iš karto. Galiausiai yra Vasari imperija, pavergusi vieną galaktiką, bet paskui nugalėta kažkokio priešo. Dabar jie bėga, priešas vejasi. Atrodo kaip blogis, viskas raudonai juoda, laivai primena vabalus, raketos gali pramušti skydus, gali statyti šuolio vartus, leidžiančius apeiti tarpplanetinius kelius. Patogu, jei per tavo imperijos vidurį tupi priešas.

Ir taip atrodytų, kad laukia sunki kampanija, kurios gale teks mušti paslaptinguosius, Vasari nugalėjusius priešus? Velniai rautų, ne! Jokio siužeto daugiau nėra, tik daugybė žemėlapių ir galimybė vieną susikurti pačiam. Sakyčiau, smarkiai mus visus „išdūrė“, bet užtat išsigelbėjo nuo kampanijos kūrimo vargų.

Dėl grafikos žmogeliai pasistengė. Vien tai, kad galima be vargo ir perjunginėjimų vaizdą patraukti nuo naikintuvo iki imperijos apžvalgos, ko verta. Be to, tie naikintuvai padaryti taip pat detaliai, kaip ir bet koks kitas laivas. Planetos nelabai atrodo ne itin įspūdingai, bet matosi kažkokios struktūros ir orbitinis eismas, vien pagal tai galima nustatyti jos išsivystymo laipsnį. Rasės skiriasi išvaizda: žmonės atrodo kampuotai industriški, Advent — iPod stiliaus, o Vasari yra kosminis blogis.

Gaila, kad tiek pat pastangų nebuvo įdėta įgarsinant. Nors dauguma garsų malonūs ausiai, aš tiesiog negaliu pakęsti TEC fregatos isteriško „Attack!“. Žaidi už Advent ir nematai nieko baisaus.

Būsimiems „Tūkstančio Saulių“ imperatoriams patariu: nustatykit bent resursų ir tyrimų greitį Fast — tikrai maloniau žaisti. Ir nenusiminkit, jei vieno žaidėjo režime pralaimite: paleisdami išsaugotą žaidimą galite pasikeisti vietomis su DI valdoma rase. Galų gale, juk Tu — Dievas–Imperatorius, Tavęs negalima užmušti.