„FromSoftware“ vardas jau seniai tapo kokybės ženklu tiems, kurie ieško iššūkių kupinų veiksmo RPG žaidimų. Su „Elden Ring: Nightreign“ kūrėjai žengia kiek kitokį, drąsesnį žingsnį, siūlydami trumpesnę, labiau intensyvią, bet kartu ir bendradarbiavimu pagrįstą žaidimo patirtį.

Nors žaidimas išlaiko visus pagrindinius „Elden Ring“ bruožus – įspūdingą kovų sistemą, atmosferišką pasaulį ir aukštą sudėtingumo kartelę – jis taip pat keičia žaidimo tempą ir struktūrą, paversdamas jį puikiu pasirinkimu tiek trumpiems, tiek ilgesniems žaidimų seansams.

Naujas požiūris į „Elden Ring“ pasaulį

„Nightreign“ visą veiksmą perkelia į Limveld’ą – tamsesnę, labiau procedūriškai kintančią Limgrave regiono versiją. Žaidimo struktūra grindžiama ekspedicijomis, kurios paprastai trunka nuo 35 iki 45 minučių. Vietoje įprasto lėto pasaulio tyrinėjimo, čia žaidėjas iš karto meta iššūkį bosui, pasirinktam prieš ekspediciją, o visa likusi žaidimo eiga – tik pasiruošimas šiai galutinei kovai.

Ekspedicijų tempas dinamiškas: kiekviena diena Limveld’e reiškia progresiją, stiprėjančius priešus ir nuolat augantį pavojų. Procedūrinis pasaulio generavimas užtikrina, kad kiekviena ekspedicija bus kitokia, net jei žaidėjas pasirinks tą patį bosą.

Klasikinė kova su nauju tempu

Kovos mechanika išlaiko visus „Elden Ring“ gerbėjams pažįstamus bruožus: tikslumą, rizikos ir atlygio balansą, oponentų atakas, kurias būtina išmokti skaityti. Tačiau „Nightreign“ akcentas yra agresyvumas – čia laimėti padeda nuolatinis spaudimas priešui, greiti sprendimai ir komandinis darbas.

Svarbu pažymėti, kad žaidimas yra stipriai orientuotas į trijų žaidėjų kooperaciją. Nors galima žaisti ir solo, vienam žaidėjui pasiekti aukštą lygį yra gerokai sudėtingiau: resursai riboti, o pavojai greitai auga. Komandos nariai čia tampa ne tik pagalbininkais, bet ir gyvybiškai svarbiais strategijos elementais.

Įvairovė per klases ir jų gebėjimus

„Nightreign“ siūlo aštuonias skirtingas žaidėjo klases, kurios kiekviena turi savitą kovos stilių ir unikalius sugebėjimus. Pvz., klasė „Duchess“ geba pakartoti paskutinį padarytą priešui smūgį, o „Wylder“ – itin universalus pasirinkimas, tinkantis įvairioms situacijoms.

Kiekviena klasė reikalauja skirtingos strategijos, todėl žaidėjai skatinami eksperimentuoti ir derinti komandos narius taip, kad jie papildytų vienas kitą.

Silpnosios vietos: ne visiems patiks

Nepaisant daug pozityvių naujovių, „Nightreign“ turi ir trūkumų. Žaidimas kol kas nepalaiko „Cross-play“, žaidimo tarp skirtingų platformų, todėl draugų komandos gali būti apribotos techninių kliūčių. Taip pat žaidime nėra patogios balso komunikacijos sistemos, todėl efektyvus bendravimas gali pareikalauti išorinių įrenginių.

Dar viena rizika – solo žaidėjams. Nors „Elden Ring“ visada buvo sunkus žaidimas, „Nightreign“ solo patirtis kai kuriems gali būti pernelyg atgrasi dėl aukšto sunkumo lygio ir mažo lankstumo resursų valdyme.

Išvada: greita ir įtraukianti alternatyva klasikinei formulei

„Elden Ring: Nightreign“ demonstruoja, kad „FromSoftware“ nebijo eksperimentuoti net su savo sėkmingiausiais projektais. Tai – ne klasikinis „Elden Ring“, o greitesnė, agresyvesnė, komandiškesnė versija, kuri puikiai tiks žaidėjams, ieškantiems naujos patirties.

Nors kai kuriems šie pokyčiai gali nepatikti, ypač jei jie mėgo ilgą, lėtą originalaus žaidimo progresiją, „Nightreign“ atneša naujos energijos, kurios RPG rinkai kartais labai trūksta.