Apžvalga iš žurnalo PC Gamer Nr. 2008/09
Autorius: ARTOJAS
Prieš rašydamas šio žaidimo apžvalgą sukau galvą, kaip jį pristatyti, nupasakoti priešistorę, kad užtektų dviejų kuklių puslapių žurnale. Pradėjęs rašyti pagalvojau: „Kokiems velniams tos informacijos reikia?“ Taip, tai seno žaidimo tęsinys. Taip, Heroes of Might and Magic serija yra originaliojo Kings Bounty atšaka. Bet kam tai rūpi? Nuo originaliojo Kings Bounty pasirodymo praėjo apie 18 metų.
Geriau pakalbėkim apie tai, koks smagus yra to žaidimo, kurio niekas neprisimena, tęsinys. Iš pavadinimo Heroes of Might and Magic aišku, kad šie žaidimai panašūs. Tiesą sakant, jie ne panašūs, o beveik identiški, skiriasi tik kelios, esminės žaidimo mechanikos detalės. Žaisdamas Kings Bounty valdysi riterį, įdarbintą karališkuoju lobių ieškotoju. Žaidime niekas neleis rinktis pareigų, nes karalystėje visos kitos jau užimtos. Yra ir karalius, ir generolas, ir vyskupas, ir kiti… Ir yra krūva darbų, kurių niekas nedaro arba nenori daryti. Kad šie darbai būtų padaryti, buvo sugalvota karališkųjų lobių ieškotojų profesija. Tačiau Tu galėsi pasirinkti valdomo riterio klasę, vardą ir herbą.
Vardas ir herbas žaidimo eigos labai nelems, o štai klasės pasirinkimas yra gan svarbus. Iš viso yra net trys klasės: karys, paladinas ir magas. Manęs kaip didelio Heroes gerbėjo šioje vietoje ir laukė pirmas netikėtumas. Kario klasė viena sudėtingiausių žaidime ir jį skriaudžia visi, kas netingi, visus 10—15 lygių. Vėliau situacija apsiverčia aukštyn kojomis… Pats herojus tiesiogiai mūšiuose nedalyvaus, o savo armijai talkins naudodamas kerus ir demonus iš Pandoros skrynios. Šią skrynią gausi vykdydamas karaliaus užduotis ir nuoširdžiai patariu nedelsti, nes joje glūdi demonai, kuriais pasinaudojus pergalė gali atsidurti tavo rankose.
Kiekvienas herojus turi kelis asmeninius parametrus (ataka, gynyba, intelektas ir pan.), kurių rodikliai lems armijos moralę, jėgą, ištvermę. Taip pat kiekvienas herojus turės dviejų tipų kovinius išteklius: maną ir įsiūtį. Mana naudojama kerams, todėl akivaizdu, kad daugiausiai jos turės ir greičiausiai ją atstatys magas. O štai sukaupto įsiūčio kiekis iš dalies priklausys ir nuo žaidimo stiliaus. Jis kaupsis tuo metu, kai Tavo kariai darys žalą arba ją patirs. Sukauptus įsiūčio taškus galėsi panaudoti demonams iš skrynios iškviesti, todėl taškai prasmę įgaus tik tuomet, kai jau turėsi skrynią ir būsi įkalbėjęs bent vieną iš joje gyvenančių keturių demonų Tau tarnauti. Ilgainiui kiekvienas demonas galės naudoti po keturias tikrai neprastą efektą turinčias atakas, kurių galingumas didės kylant demono lygiui.
Dar herojus turės papildomą galimybę vystyti talentus. Kiekvienai klasei yra sukurtas atskiras talentų medis, kuriame galėsi išmokti naujų įgūdžių leisdamas runas. Runų gausi pasiekęs kiekvieną naują lygį, dalį jų besimėtančių rasi žemėlapyje. Įdomu tai, kad nors kiekvienai klasei yra sukurtas jai būdingas talentų medis, realiai kiekvienas žaidėjas gali naudotis visais trimis talentų medžiais — taip pasirinkta klasė taps subklase. Ilgainiui iš kario galima „nulipdyti“ kokį „karmagį“, o iš baltapūkio paladino — juodą it smala nekromantą. Tai tik noro reikalas — žaidimas neribos tavo galimybių. Ir jei rinkdamasis talentus prikrėsi nesąmonių, tai bus Tavo problema.
Tiek apie herojų. Tiesa, jis, kaip ir visuose RPG (ar turintiems RPG atmainų) žaidimuose, galės tampytis krūvą visokių daiktų: šarvus, ginklus, magiškus artefaktus ir panašiai. Taip pat herojus galės turėti žmoną su vaikais. Taip taip, žaisdamas Kings Bounty turėsi galimybę vesti, o žmona galės gimdyti vaikus. Jei užkalbinęs ją pajusi, kad ji nenori vaikų, galėsit jų ir neturėti. Tokiu atveju žmona puikiai tinka nešioti įvairiem daiktam, kurie, be abejo, suteikia papildomų naudingų dalykėlių tiek mūsų herojui, tiek ir jo armijai.
Kings Bounty — tai žaidimas su labai linksma, šmaikščia ir įkvepiančia istorija, kuri perpasakojama karaliaus pateikiamų užduočių metu. Kad nebūtų nuobodu, be karaliaus buvo sukurtos dar kelios dešimtys draugiškų personažų, dalinančių įvairiausio pobūdžio užduotis. Nors jų visų principas daugiau ar mažiau panašus (nueik į tašką A, užmušk niekšą X, parnešk daiktą Y), vykdyti jas labai smagu būtent dėl dialogų, kuriais žaidimas gausiai apipila kiekvieną panorusį skaityti. Todėl labai svarbu žaisti žaidimą ta kalba, kurią supranti: rusų (dabar), anglų (rudenį) ar lietuvių (kada nors, galbūt…). Be siužeto vingių ir dialogų Kings Bounty praranda visą savo žavesį, nors net ir tokiu atveju galima patirti malonumą tiesiog daužant priešo armijas TBS režime.
Mūšiai vyksta kovų žemėlapyje, į kurį pateksi įsivėlęs į konfliktą nuotykių žemėlapyje. Kovos žemėlapis ganėtinai tiksliai atitinka vietovę, kurioje prasidėjo mūšis, jame paprastai yra ir savitos kliūtys, suteikiančios įdomių taktinių ir strateginių pakeitimų jau atrodytų suplanuotai kovos eigai. Pats mūšio laukas tradiciškai suskirstytas šešiakampiais langeliais, po kuriuos Tu, pakaitomis su DI valdomu priešu, stumdai savo karius. Ëjimų eiga priklauso nuo karių moralės ir jų iniciatyvos rodiklių. Verta paminėti, kad žaidime galioja tikroviškos taisyklės. Turėdamas armiją, sudarytą iš zombių ir neužmirštuolių žieduose gyvenančių fėjų, mūšio metu greičiausiai stebėsi, kaip priešas ramiausiai išžudo streikuojančią tavo armiją. Nes zombiai smirdi… Jei nori, kad jie kariautų, likusią armiją turi sudaryti ne mažiau smirdantys veikėjai.
Ech… O buvo galima ir keliais žodžiais. Spalvingas, įtraukiantis ir nuotaikingas žaidimas visiems klasikinių RPG mėgėjams. Be jokios abejonės, Kings Bounty buvo kuriamas kaip linksma ir neįpareigojanti atsvara Heroes serijai ir šį tikslą žaidimas tikrai pasiekia. Vieninteliai niuansai, kurie neleidžia parašyti žaidimui daugiau nei 90 %, tai monotoniškas garso takelis, pernelyg ryškus vaizdas ekrane ir neegzistuojantis daugelio žaidėjų režimas. Tiesa, tai nereiškia, kad Kings Bounty skirtas įveikti jį vieną kartą. Bendruomenė dūzgia, bendruomenė myli projektą, bendruomenė kuria jam modus. Tau belieka juos rasti ir jais mėgautis.
