Assassin’s Creed – tai vienas geriausių Ubisoft žaidimų per paskutinius kelis metus, todėl nenuostabu, kad Gameloft sukūrė žaidimo versiją Nintendo DS konsolei. Assassin’s Creed Altair’s Chronicles yra tartum Xbox360/PS3/PC versijų tęsinys, nes jame pasakojama jau kita Altair;o istorija. Altair’s Chronicles labiau primena Prince of Persia, nei originalųjį Assassin’s Creed, nes žaidime dažniausiai teks išvenginėti spąstų, laipioti sienomis, spręsti nesunkias užduotis ir kartais kovoti su Templierių ordino kariais.

3D aplinka ir pastatų architektūra atrodo labai gražiai ir tikrai primena tikroviškus arabiškus miestus. Bet kur būna pliusas turi būti ir minusas, žaidimo veikėjai atrodo tikrai nekaip(išskyrus Altair’ą). Pats Altair’as juda labai gracingai ir įspūdingai, o lipimo ir bėgimo animacijos neturi jokiu klaidų, bet to negalėčiau pasakyti apie šuolius, dažnai šokant per spąstus ar stogus atrodys, kad Altair’as teleportuojasi, o ne šoka per kokį stogą. Grafikoje yra dar vienas didelis minusas: tai negalėjimas pasukti kameros reikiamu kampu, nes dažnai tenka šokinėti per vietas kuriose nukritus iškart žūsti, o negalint pasukti kameros neįmanoma pataikyti ant reikiamos vietos, nes kamera visada yra rodoma vienodu kampu ir dažniausiai bandant peršokti tenka atsistoti kokioje nors vietoje ir tikėtis, kad pataikysi(kartais dėl to tekdavo kelias vietas eiti po 3-4 kartus, o tai tikrai erzindavo).

Keliaujant per žaidimo lygius bus girdimas paukščių čiulbėjimas, žmonių minios garsus, o esant arti miegančių sargybinių galėsi girdėti jų knarkimą. Šie garsai kartosis nuolat, bet ka dir kaip būtų keista jie visiškai neatsibos ir labai pritiks prie aplinkos. Kovojant girdėsis kitokie garsai ir jie retkarčiais vėluos, bet taip bus tikrai labai retai. Bendrai paėmus garsas žaidime labai geras.

Žaidime visą laiką reikės nusigauti iš vienos vietos į kitą išvengiant spąstų, lipant sienomis ar bandant pasislėpti nuo templierių karių. Didžiąją žaidimo dalį teks „platforminti“, o kartais išspręsti kokią nesudėtingą užduotį (sustumdyti dėžes, kad būtų įmanoma kur nors užlipti ar pan.). Altair’as turi vieną judesį, dėl kurio dažnai tenka kartoti lygius iš naujo, tai užšokus ant ko nors truputį slysti į priekį. Kovojimas buvo ta dalis, dėl kurios nusprendžiau žaisti šį žaidimą ir ji manęs visai nenuvylė. Dažniausiai reikės kovoti su kardu, kuris galės atlikti įvairias kombinacijas, kurios palengvins kovas su templieriais. Einant žaidimą bus galima gauti ir naujų ginklu(mėtomieji durklai, bombos, dūmų bombos ir t.t.), kurie ypač padės kovoti su lankininkais. Kovos su Bosais skirsis nuo paprastų kovų, nes didžioji dalis bosų nepraras gyvybių kai pulsi su kardu ar kitų ginklu. Kovojant su jais reikės paspausti tam tikrą mygtuką, kuris bus parodytas virš lygio boso galvos ir tai padarius kelis kartus kova bus laimėta.

Touchscreen’o pagrindinis tikslas bus rodyti lygio žemėlapį, todėl jis nebus labai svarbus. Kitas Touchscreen’o panaudojimas bus mini žaidimuose pvz. Reikės paimti sargo raktą iš kišenės arba atrakinti spyną. To daryti dažnai neteks ir tai labai gerai, nes kartais tokie mini žaidimai bus tikrai nelengvi.

Assassin’s Creed Altair’s Chronicles man labai patiko, nes jame yra Prince of Persia ir Splinter Cell elementų. Žaidimo trukmė maždaug 4-5 valandos, todėl žaisti tikrai nepabos, ypač paskutinis lygis, bet apie jį nepasakosiu, nes tada nebebus įdomu žaisti patiems. Pabaigai galėčiau pasakyti tik tiek, kad jei turite NDS konsolę ir esate Prince of Persia ar Splinter Cell fanas tikrai turėtumėte išbandyti šį žaidimą.

Siužetas: 5

Istorija mane tikrai nuvylė, nes ji buvo labai trumpa ir mažai svarbi žaidimo metu.

Grafika: 9

Labai įspūdinga ir tobulai tinkanti tokiam žaidimui, bet buvo kelios klaidos.

Garsas/muzika: 10

Tobulai atitinkanti žaidimą.

Valdymas: 7

Valdymas kovos metu labai geras, bet „platforminant“ buvo nemažai trūkumų.

Galutinis: 7.8

Vienas geriausių NDS žaidimų ir tikrai vertas dėmesio.