Niekada nepatyriau didelės draugystės su „Alien“ serija. Aišku, mačiau pirmuosius du filmus, bet didelio įspūdžio jie nepaliko. Gal todėl, kad kultūrinė terpė yra persisodrinusi jų elementais (man atrodo, „Eek! The Cat“ turėjo „Alien“ parodijuojantį epizodą). O gal dar ir dėl to, kad po ilgų interneto naršymo metų tie užmaskuoti seksualinės prievartos vaizdai (autoriai pripažino tikslingai siekę taip sutrikdyti žiūrovą) nelabai veikia. Va, švediškoji „Mergina su drakono tatuiruote“ („Prometėjas“ su tuo filmu dalijasi aktore) savo brutalumu tai viską „išnešė“… Grįžtant prie temos, niekada nesupratau, kodėl visi taip džiaugiasi „Alien“ (netiesiogine) priešistore. Teliko pačiam nueiti į kiną ir pažiūrėti, ar „Prometėjas“ nėra… prametėju. 

 

 
Mūsų dinamiškoji neaiškaus plauko mokslininkų porelė. Tik vienas vyras yra išgyvenęs „Svetimo“ filme ir jis turėjo pūkuotą uodegą.

 

 

Priešistorinėje Žemėje (ar tiesiog Škotijoje, šiaip ar taip plikos, negyvenamos uolos) albinosas humanoidas ateivis išgeria braškių uogienės su „Kurmiu“, nuo kurios pradeda tirpti, įkrenta į krioklį ir žiūrovui labai nesubtiliai įkalama, kad taip atsirado jei ne visa gyvybė žemėje, tai bent žmonės. Atrodo žiauru ir paika jo atžvilgiu, tačiau juk ne visiems pavyksta užstatyti vaiką planetai. O tada persikeliame į nelabai tolimą (~70 metų) ateitį, kurioje labai šiandieniškai atrodantys archeologai randa urvinių žmonių piešinį, kuriame žmonės garbiną milžiną, rodantį į penkis blynus danguje. Kadangi panašių teplionių rasta ir kitų senovinių civilizacijų darbuose (ankstyvas meme?), Weyldand (bet ne Yutani) korporacija surengia kosminę ekspediciją surasti mūsų protėviams blynus danguje rodžiusius įžūlėlius. Visi sulipa į kosminį laivą „Prometėją“, kuris per du metus (progresas!) nugabena mokslininkus į tariamai gilius klausimus apie tikėjimą, žmonijos pradžią, gyvenimo tikslus ir beveik neišvengiamą visos įgulos žūtį.

 
Ar žinojote: „Prometėjas“ yra „Firefly“ klasės prototipas! 

Ei, koks čia spoileris, kad dauguma neišgyvens iki titrų ar (pabaigos nemenkai žadamo) tęsinio? Tai kaip ir „Svetimo“ tradicija, nors man labiau patiko tos dalys, kai vienas išlikusiųjų turėjo trikampes ausytes ir sakė miau (vadinas… antis?). Tačiau neatpasakojant istorijos man labai sunku tiksliai paaiškinti, kodėl šis mirčių maratonas nuvilia. Lengviausia (o toks kelias man patinka) teigti, kad filmas neturi ryškaus antagonisto, o esamų blogiečių motyvai arba neaiškūs, arba buvo paaukoti laukuose, kad ant jų yrančio kūno sudygtų tęsinio daigai. Veikėjai miršta dėl tokių skirtingų priežasčių, kad filmą galima pavadinti „Ridley Scott‘s Series of Unfortunate Events“ ir Jim Carrey leist vaidint Peter Wayland. Skaitydami visokius oficialius filmo aprašus IMDB turėkite mintyje, kad jie nežino, ką kalba. Čia nėra nei „gąsdinančio mūšio žmonijos ateičiai išgelbėti“, nei gero paaiškinimo, kodėl „mūsų pradžios paieškos gali nulemti mūsų baigtį“. Rimtai, kad planetos radiniai yra grėsmingi žmonijai mes sužinome kai tai pasako vienas veikėjas, kuris net nesiteikia normaliai paaiškinti tokių savo išvadų. Kodėl turėčiau juo tikėti?

 
Turint omenyje įgulos nekompetetiškumą, panelės Vickers elgesys visai paaiškinamas. Be to, ji turi kulkosvaidžio pavardę. 

Ypač turint minty, kad filmo veikėjai grybą pjauna taip, lyg būtų galaktinių pirmeivių rasių sukurti tobuliausi grybo pjovėjai monomolekuliniais ašmenimis. Matyt, po septyniasdešimties metų tarpžvaigždinėms kelionėms (dar ir greitesnėms už šviesą, nes dviejų šviesmečių atstumu nuo mūsų tėra „Fuck all – Sweet“ sistema) tinkančių laivų bus privisę tiek, kad į ekspedicijas teks rinkti žmones iš gatvės, nes kosmosas bus visiems įgrisęs. Ateivių griuvėsiuose „mokslininkai“ nusiima šalmus vos tik paaiškėja, kad aplink yra deguonies – tai tokia sena klišė, kad „Sodra“ įtaria jos giminaičius meluojant, kad ji gyva ir pasisavinant pensiją. Karantinas? Karantinas tik nevykėliams, tikri vyrai ateivių griuvėsiuose kiša pirštus į kiekvieną įdomų pliurzos telkinėlį. Gerai, kad nepritaikė supermoksliško metodo „įkišti į burną ir paragauti“. Bent pusė viso filmo nelaimių kyla dėl to, kad veikėjai elgiasi taip, jog jų net ant puoduko neturėtų leisti, ką jau apie kosminį laivą kalbėti.

 
Iš tikrųjų mes ateityje išradome kaip pataisyti regėjimą, tiesiog šis veikėjas yra idiotas. Tai paaiškina kodėl neaiškias gyvybės formas jis tiria bandydamas su jomis pasilaižyti.  

Aišku, net Uwe Boll filmai turi gerų savybių – jei prasukinėsi Bloodrayne žiūrėdamas tik erotines dalis, tai gal neliksi po to puskvaišiu – o čia juk daug geresnis filmas. Taigi, jis yra labai gražus vizualiai – ypač jei tikėsime IMDB ir dauguma efektų yra praktiniai, o ne CGI. Akį glosto rodomi „Prometėjo“ interjerai ar ateiviai. Kai kuriose vietose net žmonėms esant kadre filmas atrodo labai žaidimiškai, o tai, kaip žaidėjui, yra labai malonu.

 
Štai ponas Fassbender viename žaidimiškiausių momentų. Jei galėčiau – duočiau jam „Oskarą“ už David vaidmenį, tačiau Akademija nepripažįsta androidų, nes jie negali susirgti vėžiu ar apturėti kitos dramos.  

Noomi Rapace, tokia žvėriškai seksuali „Merginoje su drakono tatuiruote“ ir šiaip čigonė antrajame filme apie Robert Downey Jr. XIX a. Anglijoje, čia nepaliko didelio įspūdžio. Jos veikėja yra neapibrėžtos srities mokslininkė ir ašis simboliniam apsimetinėjimui, kad filmas nagrinėja tikėjimo klausimus. Ir ji visiškai neturi šansų šalia Michael Fassbender (Magnetas iš paskutinio X-Men filmo ir kažkuris iš tos masės Band of Brothers veikėjų, kurių pavardės nebuvo Winters ar Spears). Čia jis vadino androidą David ir, manau, kad tai yra pats geriausias ir įtikinamiausias toks vaidmuo kine. Net Terminatorius neatrodė taip įtikinančiai. Jei yra viena priežastis pažiūrėti filmą – tai Fassbender vaidyba, kurią pavadinčiau nepriekaištinga. Kaip malonus priedas yra ir Charlize Theron vaidinama „ledinė kalė“ panelė Vickers.

 
Vidutinė internauto reakcija užsiminus, kad „Prometheus“ galbūt nėra pats geriausias visų laikų filmas. 

 

Tad ar reikia pamatyti „Prometėją“? Turint minty 3D filmų kainas – nepasakyčiau taip. Siužetas yra tragiška mišrainė, kurią gelbėja nebent scenos su Deividu ir malonūs vaizdai. Galų gale, filme niekas ir nebando pavogti ugnies iš dievų, tačiau pavadinimas „Paraiška dievams 215b: Kodėl?“ turbūt nebūtų toks epiškas. 

„Kelyje 2“ reikėdavo daug sukčiauti kol tokią mašinytę gaudavau.