Penktadienis. Artėjant savaitgaliui užplaukė ypatingas noras pasidalinti mintimis apie praėjusio savaitgalio įspūdžius. Tad jums leidus šį kartą pamąstysiu apie WCG žaidynes ir PRO lygį Lietuvoje.

Šiemet iš WCG 2007 tikėjomės kur kas daugiau nei kelis metus prieš. Aišku kiekvienas savaip. Pavyzdžiui man šios žaidynės buvo tarsi lemiamos. Po absoliutaus organizatorių fiasko patirto pernai, šiemet nė nežinau ar aukočiau brangų savaitgalį tam, kad pamatyti turnyrą gyvai. Nebent pasikeistų organizatoriai. Ir jie pasikeitė. Taigi suteikiau žaidynėms dar vieną šansą :).

Gailėtis neteko. Renginys organizuotas „gramatnai“ nors klaidų būta. Tiesą sakant man, atvykusiam į WCG žiūrovo teisėmis labiausiai kliuvo vienas niuansas. Žiūrovai negalėjo stebėti kovų. Renginio vietoje nebuvo nei ekranų, nei projekcijos nei galimybių stebėti kovas pačioje salėje tuo pat metu netrikdant besikaunančių turnyro dalyvių. Aišku man pasisekė. Kaip spaudos atstovas gavau leidimą praeiti apsaugos punktus ir mėgautis kovomis, bet… Na aš ir pats į turnyrą atsivežiau kelis pažystamus, girdėjusius, kad egzistuoja toks reiškinys kaip e-sportas, bet jo nemačiusius. Ką aš jiems galėjau parodyti? Apie tai kiek vėliau…

Visa laimė renginyje vyko X360 turnyras, dažasvydžio turnyras, šalia esančioje prieplaukoje upės šventė. Visi, dalyvaujantys žiūrovų teisėmis, galėjo rasti sau užsiėmimų ir be kovų stebėjimo. Tiesa žiūrovų nebuvo tiek daug, kad vertėtų dėl to dramatizuoti, tačiau kol nebus sąlygų normaliai stebėti komentuojamas kovas nebus ir žiūrovų. Tai ne vištos ir kiaušinio situacija, sąlygos turi atsirasti pirmiau :).

Šioje vietoje mano, kaip žiūrovo pastabos apie organizavimą ir baigiasi :). Kadangi turėjau teisę eiti visur kur panorėjęs, žinoma pasitryniau ir kovų zonoje. Asmeniškai dalyvavę turnyre aišku turės daugiau komentarų, tačiau mano galvą e-sportininkams renginys turėjo palikti tik teigiamus įspūdžius. Pervargę, panašu, kad mažai miegoję ir gerokai sušilę (buvo troški diena) teisėjai netausodami savo jėgų stengėsi dėl dalyvių. Pirmame aukšte esančioje salėje, bent jau pirmą dieną vykusių CS batalijų metu vyravo tvarka ir ramybė. Kovos startavo laiku arba su nedideliu pavėlavimu, net nežiūrint į tai, kad berods 5 ar 10 darbo vietų visiškai išėjo iš rikiuotės. Teisėjai mikliai prisiderino prie naujų sąlygų ir pertvarkė turnyrines lenteles. Gauti informacija apie jau įvykusias ar vyksiančias kovas nebuvo taip sudėtinga kaip pernai. Žodžiu man kaip prašalaičiui susidarė įspūdis, kad pats turnyras (nepaisant žiūrovų) buvo organizuotas išties neblogai. Tai teikia vilčių kitiems metams. Belieka tik išsikelti naują motto „WCG 2008: Viskas dėl žiūrovų!“ :).

Visiškai priešingų minčių man sukėlė pati mūsų PRO scena. Galbūt aš neesu pats pastabiausias žmogus visame pasaulyje, bet atvykęs į WCG su komandiniais marškinėliais pastebėjau tik porą „Impress“ komandos atstovų. Taip. WCG taisyklės skelbia, kad į žaidimo vietą įleidžiami tik žaidėjai vilkintys oficialius turnyro marškinėlius, tačiau iš esmės tai nieko nereiškia. Atvykęs į turnyrą mačiau nemažai jau matytų veidų, tačiau nei kas yra kas nei kokioje komandoje žaidžia neturėjau žalio supratimo. Tiek aš tiek man kompaniją palaikantys žiūrovai matė paprasčiausią pilką paauglių masę plempiančią Colą ar energetikus. Kas iš jų profesionalai? Kas mėgėjai? Kas žiūrovai? Ką jie atstovauja ir kokioje sudėtyje žaidžia? Ir ar išvis jie žaidžia? Stebint po patalpas slampinėjančius ir vieną cigariuką po kito plėšiančius paauglius visiškai nesusidarė įspūdis, kad patalpose susirinkęs Lietuvos e-sporto elitas. Nežiūrint į tai, ne vienas jų išdidžiai pavadintų save Pro-gaming‘o atstovu. Kas tai yra PRO? Daugelio nuomone tai skill? Fraginimas? Teamwork‘as? Ar tikrai? Pro tai visų pirma profesionalumas ir jis nėra apibūdinamas tik tuo, kaip greitai tu sugebi minkyti pelę.
Nuolatos girdime diskusijas, kad Pro scena Lietuvoje merdi, nes nėra rėmėjų. Ir net šiandien kai mūsų e-sportininkai ima rodyti vis geresnius rezultatus paramos mažėja. Ar ne laikas būtų pabusti ir pamastyti kodėl? Kaip čia yra, kad žaidimas gerėja o išorinis dėmesys jam mažėja? Greičiausiai ne vienam aukojančiam savo laisvą laiką dėl CS nepatiktų pasakymas „Švaistai savo laiką vaikų žaidimams“. Nepaisant to į turnyrus žmonės renkasi būtent kaip vaikai į kompiuterinę eilinei CS‘o sesijai. Net stipriausios komandos nepasirūpino būtina atributika ir psichologiniu kovos momentu. Nei marškinėlių, nei kepurėlių… Nieko išskiriančio juos nuo vakar rūsyje iškeptos komandos. Taip jų žaidimas kalba pats už save, bet jis visiškai nerūpi rėmėjui. Žaidimas tai kelionė, tarp dviejų sustojimų kurie domina žmones galinčius investuoti, kad ir menką pinigų sumą į komandą. Pirmoji stotelė tai komandos įvaizdis. Jei jo nėra, apie jokį rėmimą negali būti kalbos. Antroji… Tai rezultatas. Tačiau rezultatas yra tai ko galima palaukti, dėl ko galima pasistengi ir pasitempti, bet… Tik su sąlyga jei kelyje link rezultato rėmėjo prekinis ženklas buvo deramai atstovaujamas. Vėl turime situacija primenančią klausimą apie vištą ir kiaušinį. Ir vėl jūs klystate jei manote, kad pirmiau turi atsirasti rėmimas o tik po to pastangos. Pirma patys e-sporto atstovai turi subręsti paramos gavimui. Patys e-sporto atstovai turi suvokti, kad jiem mokama ne už teamwork‘ą o už reklamos plotą. Jei reklamos plotas neišsimiegojęs, krauju pasruvusiomis akimis sėdi ant laiptu ir kala trečia „Red Bull“ skardinę iš eilės jis negali būti traktuojamas kaip patrauklus. Patrauklus reklamos plotas atvyksta į turnyrą pailsėjęs, pasitempęs, aukštai pakelta galva ir su atstovaujamos komandos marškinėliais. Net nežaisdamas tiesiogiai jis privalo atstovauti savo komandą ir visa savo esybe spinduliuoti pasitikėjimą savo jėgomis. Tiesą sakant esu tikras, kad tai turėtų įtakos ir rezultatui. Tai psichologinis momentas. O kiekviename žaidime psichologija suvaidina lemiamą rolę. Aš jau nekalbu apie gerą ir ramų nakties miegą prieš turnyrą kuris būtų tikrai naudingesnis nei energetikai ar kava. Vis prisimenu Intel Cup metu matytą vaizdą kai komandos vadybininkas suguldė į lūzerių pogrupį iškritusius GSC komandos atstovus į lovas. 20:00 jie miegojo ir kaupė jėgas rytdienai. Kitą dieną toks poelgis davė labai gerų rezultatų.
Alus geriamas po pergalės o ne jos išvakarėse, tuo labiau ne pertraukoje tarp dvi dienas trunkančių kovų.

Kodėl man šovė į galvą apie tai kalbėti? Ogi todėl, kad mūsų šalies atstovai vyks kautis į Taliną. Jei bent vienas iš jų skaito šią rašliavą, prašau prieš metant į mane akmenį suvokti vieną dalyką. Taline jūs atstovausite ne tik save ar savo komandą. Taline jūs kausitės ne tik dėl kelialapio į finalą. Ir į Taliną jūs važiuojate ne „for fun“. Taline jūs kausitės kaip lietuviškojo e-sporto atstovai, vadinasi atstovausite ne tik save o ir visus savo draugus ar priešus. Galų gale jūs atstovausite savo šalį. Net ir tuo atveju jei ji jums nepatinka, privalote ją gerbti. Visų sporto šakų atstovai daug keliauja ir pavargsta kelionėse. Visus juos vargina treniruotės, nesutarimai viduje ar iš vakaro įvykęs kivirčas su žmona. Nežiūrint į tai tikri sportininkai į arenas žengia išdidžiai ir ryžtingai. Raginu taip pasielgti ir jus. Išsimiegokite. Tai padės sutaupyti nes nereiks energetikų. Už sutaupytus pinigus pasigaminkite vardinius marškinėlius, jei juos darysite „vienam turnyrui“ tai tikrai nekainuos brangiai. Padėkite asmeninius nesutarimus ir mobiliuosius telefonus (o taip, kai kurie sugebėjo siuntinėti SMS ir dalyvauti kovoje tuo pačiu metu :)) į šalį. Ištieskite nežinia nuo kokių naštų sukuprintas nugaras ir atstovaukite mus, sėdinčius ir laukiančius jūsų grįžtant taip, kad net nepriklausomai nuo rezultatų mes jumis didžiuotumėmės. GL&HF!

P.S. Dabar jau galima mesti akmenį :).