Taigi vakar įvyko tai, kas turi įtaką visiems World of Warcraft fanams, kaip ir Lietuvos, taip ir pasaulio, o būtent – Europos open beta testo langų uždarymas. Serveriai tapo uždaryti iki vasario vienuoliktos dienos 22:07 (Lietuvos laiku) Daugumai iš mūsų prasidėjo turbūt bene sunkiausias periodas – laukimas. Kai kuriems tai gali pasirodyti „tik“ trys dienos iki kažkokio eilinio žaidimo, bet bent jau man tai trys ilgos dienos, per kurias nėa ką žaisti ir atsisėdus prie kompiuterio junginėji visus, iki skylių pragriežtus, su WoW susijusius filmukus, kuriuos tik turi savo kietajame diske.

Prieš daugiau, nei savaitę Blizzard’as davė galimybė pažaisti visiems, kas tik nebuvo žioplus ir norėjo, pažaisti ši puiku žaidimą. Pasirinkau Europos 11PVP serverį ir maždaug per savaitė buvau 24lvl’io Undead Priest’as. Kai išgirdau, jog beta baigiasi vasario septintą, buvau nuliudintas, bet kartu ir džiugavau. Retail’as jau greit būs prie durų. Bet ir iškart, kaip ir visi kiti, kas sekė WoW gyvavima ir US Open Beta, ruošiausi mažam siurprizui paskutiniom žaidimo valandom. Ir tai buvo patvirtinta, kai kanale pastebėjau žmogu, skelbianti: „Be ready for the Judgement Day Tomorrow!“ Prisiminiau open beta Amerikoje, kai GameMaster’iai i visus pagrindinius miestus primėtė highend raid bosus, tai yra tokias įžimybes, kaip Onyxia, The Beast, Ragnaros, Dreadlord. Iš visos širdies tikėjausi pamatyti Onyxia ir čia. Paskutiniom dienom jau nebuvo prasmės vykdyti visokius quest’us, dėl to vyko didžiulė kovą Hillsbrad Foothills’uose. Prasidėjo 24, o kai ėjau miegot – 4ryto, dar pabaigos nesimatė už horizonto. O vasario 7 diena su draugais ir guildmember’iais nutarėm pamušt nenurimstanti alliance’a Wetlandsuose (20-30lvl’io contested territory). Viskas ėjo tiesiog puikiai, alliance’as gavo į kailį, o mes likome laimingi Po keliu valandu žudymo šarvai jau švytėjo raudona spalva ir prašėsi pataisymo. Teko grižt į gimtinę – Undercity. Viskas atrodė ramu, draugui reikėjo nueit į gretimą miestą – Brill. Iki šiol prisimenu kaip jis sušuko per mikrofoną: „Oh my god! Guys! Come in here, faster! Deamons ran all over this place!“ Nestabdydamas, spaudžiant kuo greičiau „W“ bėgau iš Undercity į paviršiu. Taip, atėjo pasaulio pabaigo, WoW pasaulio. Gan netikėtai, serveriai turėjo būti uždaryti 9PM GMT (+1 Lietuvos laiko), o prasidėjo linksmybės maždaug ketvirtą. Aplinkui viskas degė, ore skraidė neaiškios dvasės O vėliau atėjes prie Undercity vartu išvidau malonu padara – Doomguard’a lvl60. Dėl to, kad serveris buvo visai jaunas, nebuvo daug zmoniu, kurie galėjo jam pasipriešinti, doomguard’as tuo naudojosi – kirpo visus nesustodamas ir vienu metu. Nusprendėme su draugais išbandyti savo jėgas. Mums pavyko jam nuimti tik 2procentus nuo bendro jo health’o (gan neblogai^^) Po to jis ir mums parodė vietą, kur vežliai žiemauja.

Mūsų laimei, GameMaster’iai nepersistengė ir nepadarė šito Doomguard’o hostile, taip kad mes galejome ramiai praieti pro vartus (Ogrimmar’e pavyzdžiui du elite Dreadlord’ai 62lvlio net nesuteikinėjo tokios galimybės). Bet visgi tai tikrai nelabai padėjo, nes tik padarę pirma žingsnį išvydome milžiniška, ~50metrų, lvl ??? Massive Infernal’ą, kuris net neleisdavo bent kam padaryt daugiau nei du žingsnius, Ruins Of Lordaeron kiemelyje. Jei kas nors padarydavo, tai budavo „instant kill“, tam žmogui.

Ogrimmar’e buvo daugiau demonų, bet ir daugiau žmonių susirnko, benrom pastangom vienai pilnai raid grupei (40žmonių) pavyko nunešti vieną Dreadlord’ą. Labai trugdė alliance’o ganker’iai, kurie bandant nueit į kokią kitą vietą (lvl 30 Rogue) nuskindavo mane gana greitai.

Po kelių valandų chaoso viskas buvo baigta, serveriai uždaryti, charakter’iai ištrinti. Man įėjus į Hillsbrad Foothills žaidimas pakibo, o po poros sekundžių išvidau „Disconnected From Server“. Ačiū tau, Blizzard, kad išledai šita nuostabu žaidimą ir davei progą mums juo pasidžiaugti nemokamai. Cheers!