Šį kartą mes nusprendėme pasikalbėti su gana prieštaringai vertinamu LANVA vadovu Vytu Simanavičiumi. LANVA – tai organizacija, kuri Lietuvoje kovoja su piratavimu. Būtent dėl šios priežasties ji susilaukia tokių neigiamų vertinimų.

1. Kaip manote, kas yra labiausiai kaltas dėl to, jog piratavimas klesti: ar nelegalaus turinio skelbėjai ar jo vartotojai? Ir su kuria grandimi, platintojais, ar vartotojais, Jūs planuojate kovoti artimiausiu metu? Kuriai nelegalaus turinio skelbėjų grupei žadate skirti daugiau dėmesio: ar nelegalių kompaktinių diskų platintojams, ar internetiniams nelegalios informacijos šaltiniams?

– Piratavimo klestėjimo laikas po truputį stumiasi į praeitį. Nors iš šalies gali atrodyti, kad pirataujama tokiais pat mąstais kaip ir kažkada seniau, tačiau iš tikrųjų atlikus įstatymų pakeitimus dalis interneto vartotojų nustojo piratauti. Pagal fiksuojamus pažeidimus IPT turimus FTP serverius, P2P tinklus ir policijos atliekamus tyrimus matome postūmį į priekį. Tačiau piratavimas dar vis dėlto yra opi problema.

Labiausiai dėl pažeidimų kalti yra nelegalaus turinio skelbėjai. Jie dažnai būna ir tinklalapių, kuriuose platinamos neteisėtos kūrinių kopijos ar neteisėtai viešai skelbiami kūriniai savininkai.

Vartotojai taip pat linkę imti saugomą turinį nemokamai, todėl yra ir jų dalis kaltės. Pagrindinis LANVA dėmesys kreipiamas į platintojus. Bet nepaliksime ir vartotojų be dėmesio. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad vienas dėl internetinio piratavimo atsakomybėn patrauktas asmuo nors yra vartotojas, bet kartu jis yra ir stambus platintojas – priklauso tinklalapio elitui ir yra padaręs daug žalos teisių turėtojams: (Linkomanija.net vartotojas vardu „sire69“ forume pradėjo diskusiją apie pažeidimus ir policijos veiksmus jo atžvilgiu. Jo upload/download duomenys iš tinklalapyje esančios informacijos:

sire69 (Išsiųsta 4.2 TB ; Parsisiųsta 1.7 TB; Ratio: 2.4 Klasė: LM elitas)

Šis vartotojas pats forumuose prisipažino, kad turėjo reikalų su policija. Teisme jis jau teigė kitaip,- kad nemoka siųstis kūrinių su P2P programa… Taigi vartotojai ir platintojai dažnai yra vieni ir tie patys asmenys. Todėl žiniasklaidoje dažnai pateikiamą informaciją apie atsakomybėn traukiamus interneto „piratus“, kad baudžiami vartotojai, galiu tik papildyti- jie ne tik vartotojai, bet ir neteisėto turinio skleidėjai.

Kai dėl laikmenų rinkos- tai patikrinimai atliekami nuolat, todėl šios kategorijos „piratai“ taip pat jaus nuolatinį dėmesį. Vis dėlto prioritetas bus skiriamas interneto „piratams“.

2. Ar Jūs artimiausiu metu planuojate taikyti sankcijas lietuviams, iš užsienio serverių besisiunčiatiems nelegalią informaciją?

– Galbūt ne artimiausiu metu, bet manau, kad pabandysime policijos pareigūnų pritaikyti sankcijas tokiems pažeidėjams. Sankcijas taiko valstybinės institucijos. Mes pateikiame pirminę medžiagą. Bet geriau būtų, jei vartotojai suprastų, kad siųsdamiesi neteisėtas filmų, muzikos, žaidimų ir programinės įrangos kopijas, jie remia tik piratus ir žlugdo pramogų industriją. Paprastas pavyzdys su lietuvišku filmu „Zero2“. Kai šis filmas buvo patalpintas P2P tinkluose, kino teatrų lankomumas krito virš trijų kartų. Savaime suprantama, kad tada kūrėjai negauna lauktų pajamų ir sudėtinga vystyti verslą, kurti naujus filmus.

3. Kaip kovosite su sustabdymo nepaisančiomis ir atsikuriančiomis internetinėmis svetainėmis, tokiomis kaip filmai.in (kuri ir vėl sustojo)?

-Giname teises vadovaudamiesi Lietuvoje galiojančiais teisiniais aktais. Lūžis jau pasiektas. Jei piratai „bėga“ į užsienį, reiškia veikla duoda rezultatų. Šiemet jau paskelbta IIPA (Tarptautinio Intelektinės Nuosavybės Aljanso) ataskaita Nr.301. Lietuva neįtraukta į jokius juodus ar pilkus sąrašus. Reiškiasi pažanga yra. Dabar laikas ir kitų šalių institucijoms imtis griežtesnių veiksmų. Matome, kad daugelis svetainių „persikėlė“ į Švediją. Informavome šios šalies Antipiratinę organizaciją apie tai. Linkomanija numačiusi perkelti serverius į Belgiją arba Rusiją, jei švedai juos uždarys. Bet yra nemaža tikimybė, kad ir tose šalyse jie neilgai galėtų tęsti veiklą, jei taip atsitiktų. Kaip minėjau anksčiau, jei pavyks įgyvendinti naują strategiją, tai stipriai sumažintume piratavimą. Matysime viską, kai pradėsime praktiškai atlikti veiksmus. Mėnesio laikotarpyje viskas turėtų išsispręsti.

4. Kokius pasiekimus savo veikloje laikote pačiais svarbiausiais?

– Vienas svarbiausių pasiekimų yra tai, kad vartotojai jau suvokia, kad jie piratauja. Reiškia jie jau mąsto apie savo veiksmus, dalis jų nustoja piratauti. Taip pat svarbiais pasiekimais galime laikyti tai, kad buvo išimti Torrent Tracker’iai (centriniai serveriai), laimėtos bylos. Ir jų buvo keletas, ne viena. Suformuota teisminė praktika. Sieksime ir toliau ginti intelektinės nuosavybės teises, todėl piratams patarčiau nutraukti savo veiklą.

5. Kaip vertinate vyriausybės siekį apmokestinti išorines informacijos laikmenas (daugiau apie tai rasite čia)?

– Apie tai buvo daug diskutuota, rašyta. Savaime suprantama, kad turi būti kompensacinis mechanizmas autoriams ir gamintojams už jų išimtinių teisių apribojimus. Bet mano manymu turėtų būti daugiau aiškumo. Vartotojai, kurie nekopijuoja saugomo turinio neturėtų mokėti papildomo mokesčio. Kaip tai išdiferencijuoti turėtų pasirūpinti vartotojus ir jų teises ginančios organizacijos. Nors mokestis iš esmės yra nedidelis, norint sukurti ne tik autorių bet ir vartotojų teises atitinkantį mechanizmą reikia tarpusavio dialogo. Jei vartotojai to nedaro, reiškia juos tai tenkina.

6. Kaip vertinate EA poziciją, jog demonstracinės versijos bus apmokestintos arba išnyks? Ar tai gali paskatinti piratavimą? (Juk dauguma žaidėjų, prieš pirkdami žaidimą nori jį patys išbandyti, o to negalėdami daryti atsisiųs nelegalią kopiją, bijodami mokėti už prastą produktą. Daugiau apie tai čia).

– Kiekvienas teisių turėtojas sprendžia kaip jam pasielgti su savo kūriniu. Tai jo teisė. Galiu pasakyti, kad daug kur Lietuvoje piratai pardavinėja demonstracines versijas, nors teisių turėtojai numatę, kad už jas mokėti nereikia. EA žaidimai tikrai yra užsirekomendavę tik iš geros pusės. NBA, Football, NHL, kitos serijos, – jų tikrai pristatinėti nereikia. Visi jau praktiškai žino jų žaidimus, išleidžiamos naujos jų versijos. Galbūt išnyko demonstracinių versijų poreikis. Tačiau jei jos liks ir bus apmokestintos, vartotojai tikrai pirks EA tiek demonstracines versijas, tiek žaidimus.

7. Lietuviškame internete visai nesunku surasti Jus įžeidžiančių tekstų, paveikslėlių… Ar manote, kad jei Lietuvoje dirbi darbą susijusi su autorinių teisių gynyba tai neišvengiamybė ir kitaip būti negali? Ar tai kažkokių padarytų klaidų rezultatas?

-Nesvarbu, kokį darbą dirbi, visada atsiras norinčių taip save „išreikšti“.

Pažiūrėkime į tai plačiau- internete įžeidinėjami visi: nuo eilinių piliečių iki aukščiausių šalies pareigūnų. Tačiau dėl to nė vienas nenustojo dirbti. Internete yra neigiamų ir negatyvių reakcijų apie daugelį žmonių. Atstovaujame LANVA narius ir giname jų teises. Jei žmogus pažeidinėja įstatymus, jis pyksta, kad yra baudžiamas. Tai rodo, kokia mūsų tautos sąmonė.

8. Garsiai teigėte, kad verta bausti kai kuriuos piratus kalėjimu… bet ar nevertėtų kažkaip tuomet ir bausti tų, kurie save vadina žurnalistais bei laikraščiuose, populiariuose internetiniuose portaluose ir žurnaluose publikuoja vienareikšmiškas ir autoriams bei jų gynėjams naujienas, straipsnius?

Dėl baudimo kalėjimu- tai buvo konkretus pokalbis su žurnalistu apie vieno konkretaus atsinaujinusio „piratinio“ portalo veiklą. Pokalbio metu aš pasakiau teiginį, kad įstatyme yra numatyta sankcija yra ir laisvės atėmimas, todėl galbūt pribrendo laikas tokiems piktybiniams asmenims šią bausmę taikyti. Tokios nuomonės laikosi intelektinės nuosavybės turėtojai- gamintojai, platintojai, kuriuos atstovaujame. Todėl norint apsaugoti legalų verslą galimos ir kraštutinės priemonės. Intelektinė nuosavybė yra turtas. Pagrįsti tai kiekvienam suprantamai galima paprasčiausiu būdu- perkamos licencijos rodyti filmus, atgaminti, platinti kūrinius, kitoms turtinėms teisėms. Todėl „piratavimas“ ir yra vagystė. Tai yra kūrinio „pasiėmimas“ neperkant licencijos. Daugelis nenori to suvokti ir vagia toliau. Žlugdoma pramogų industrija, kuri yra mūsų kultūros dalis.

Kai dėl žurnalistikos- masinės informacijos priemonės(spauda, kai kurie interneto portalai) yra komercija. Tai visi žino. Dalis straipsnių komercinėje spaudoje autorių ir gretutinių teisių tema būna tendencingi, gal ir užsakyti. Vieno žurnalisto, nušviečiančio visuomenę autorių teisių tema, bloge galime rasti užrašus „LM FTW“. Mano nuomone tai parodo kurią pusę remia šis leidinys, jei žurnalistas taip viešai išreiškia savo nuomonę. Piratai puikiai supranta ką tai reiškia. Ar tai neskatina „piratavimo“? Panašu į tai. Turime demokratiją, kurios visi taip siekėme. Žodžio laisvė yra svarbu. Bet kai ji klaidina visuomenę ar skatina daryti nusikaltimus, pažeidinėti įstatymus, tai jau tikrai blogai. Vienareikšmiai straipsniai rodo to leidinio nusistatymą už ar prieš įstatymą, todėl aš manau, kad bausti tendencingų žurnalistų galbūt nereikėtų. Aišku, jei straipsnyje nepažeidžiamos vieno ar kito asmens teisės.

Yra žurnalisto etika. Tik ar visi jos laikosi?

9. Neseniai Olandijos mokslininkai paskelbė savo tyrimo rezultatus, kuriuose teigiama, kad piratavimas skatina produktų prekybą, tačiau tyrime neužsimenama, kodėl panašiose šalyse pagal gyventojo vidutinį uždarbį skiriasi ir piratavimo lygis (pvz. Lietuva vs. Lenkija). Ką manote Jūs? Kokie esminiai kriterijai turi įtakos piratavimo lygio mažėjimui?

-Esminiai kriterijai yra šie:
[li]Šalies ekonominis išsivystymas. Kuo didesnė vartotojų perkamoji galia, tuo mažiau pirataujama.[/li][li]Vienas piratavimo lygių kriterijų yra teisėtos produkcijos kaina. Kainos dabar tikrai nedidelės ir produkcija įperkama visiems vartotojams.[/li][li]Visuomenės švietimas taip pat duoda savo rezultatą.[/li][li]Prevencija. Represinės priemonės nėra populiarios, tačiau nors ir daugeliui nepatinka, jos duoda savo rezultatą.[/li]
IIPA šiais metais neįtraukė Lietuvos į jokius „juoduosius“ sąrašus. Galime tik pasidžiaugti ir daryti išvadą, kad Lietuvoje visos Intelektinės nuosavybės gynimo institucijos dirba teisinga kryptimi.

10. To pačio tyrimo rezultatuose parodoma, kad žaidėjai daug mieliau perka originalius žaidimus po to kai juos buvo prieš tai „nupiratavę“. Tuo tarpu filmų mėgėjai keliais kartais mažiau lyginant su žaidėjais linkę, ką nors pirkti. Kodėl Jūsų manymu gali gautis tokia nelygybė?

– Gali būti, kad skiriasi šių vartotojų grupių perkamoji galia. Priežastys gali būti įvairios. Taip pat piratinės žaidimų versijos ne visada būna pilnos.

11. Vėl klausimas susijęs su tuo pačiu tyrimu. Net ir Olandijoje yra nemažai tokių, kurie teigia, kad „Crysis“ vertas tik 7 dolerių… Tuo tarpu kuriant tokio lygio žaidimą paprastai reikia investuoti bent kelis milijonus dolerių. Kad visa tai atsipirktų ir būtų dar kažkoks pelnas (juk būsimo žaidimo kūrimo kaštai bus didesni + rezervų juk reikia) reikėtų parduoti irgi bent milijoną žaidimo kopijų, kas ne visada įmanoma būtų net ir nepirataujant. Ar tokie tyrimo rezultatai parodo tai, kad dabar sugebančių suvokti kitų žmonių kūrinių vertes belikę tik vienetai? Galbūt tai esminė problema, bandant kovoti su piratavimu?

-Dabartinė visuomenė nevertina kitų triūso. Visi nori visko, nemokamai, ir tokiu būdu, kokiu jam(vartotojui) patogu. Galbūt banalu, tačiau tai atsirado dėl pakitusio žmonių gyvenimo, jo kokybės. P2P failų mainai prie to ypač prisidėjo. Dažnai diskusijose keliamas klausimas- duokite vartotojams už kainą, kurią jie gali mokėti. Kaip galima parduoti žemiau už savikainą? Kai seniau pramogų industrija generavo milijardus, buvo lėšų investicijoms. Jei duosime nemokamai, kaip bus galima kurti, iš kur verslui paimti investicijų? Vartotojų nenoras mokėti yra viena iš piratavimo problemų.

12. „Humble Indie Bundle“ akcijos metu buvo surinkta nemaža suma, bet nepaisant to, kad jos metu buvo galima mokėti kiek nori buvo visvien pirataujama. Skaitant akcijos organizatoriaus blog’o įrašą šia tema bei po juo esančius komentarus, susidaro nuomonė, kad viena iš pagrindinių priežasčių buvo nesugebėjimas pasinaudoti apmokėjimo sistema. (pvz. juk nepilnamečiai pirataujantys vartotojai paprastai neturi kreditinių kortelių pirkiniams internete)… Bet grįžkim Lietuvon: Kaip manote koks procentas Lietuvos vartotojų piratauja vien todėl, kad nesugeba apsimokėti už pirkinius internete?

– Paaugliai, niekaip patys negali apmokėti internetu, neturėdami kreditinių kortelių. Tuo turėtų pasirūpinti tėvai ir skirti tam laiko. Tyrimų, kiek procentų vartotojų piratauja, dėl to, kad nesugeba apmokėti internete, kiek man žinoma Lietuvoje nėra atlikta, todėl sunku būtų atsakyti. Tačiau nepamirškime to, kad yra parduotuvės, kuriose yra tie patys legalūs produktai. Todėl išeitis visada yra, tik reikia noro.

13. Ar nemanote, jog žaidimų pardavėjai turėtų mažinti kainas? Juk ne kiekvienas, ypač krizės metu, gali sau leisti mokėti 200 Lt. O juk tada žmogus priverstas pradėti piratauti.

– Žaidimų kainos svyruoja nuo 3 litų iki 200 litų. Kainos priklauso nuo gamintojo, žaidimo išleidimo laiko. Suprantu vartotojų norą kuo greičiau pažaisti naują žaidimą. Bet jei to neleidžia galimybės? Gal reikėtų tada palaukti, kol nukris kaina? Su naujais automobiliais irgi visi nori važinėti, bet ne visi gali tai sau leisti.

Pramogų industrija yra visos šalies ekonomikos dalis,-sukuriamos darbo vietos, mokami mokesčiai valstybei. Kainos nustatomos optimalios, kad produktas atsipirktų ir uždirbtų tolimesnei kūrybai. Žmogus niekada neverčiamas piratauti. Lietuvos platintojai siūlo didžiausius asortimentus tiek muzikos, filmų ir žaidimų visuose Lietuvos prekybos tinkluose. Tik tereikia nueiti ir išsirinkti savo galimybes bei poreikį atitinkantį žaidimą ar kitą produktą.