Praėjo šešeri metai nuo pirmojo Half-Life išleidimo, galbūt kai kam tai ir mažas laiko tarpas, bet daugeliui tie metai išties prailgo. Sunku patikėti kad Valve iki antrojo Half-Life, buvo sukūrusi tik vieną žaidimą. Žinoma tai buvo išties nepaprastas kūrinys, daugelis jį iki šiol karūnuoja geriausia pirmojo asmens šaudykle.

Sujungęs savyje puikius kino intarpus, gerą siužetą ir nenutrūkstantį veiksmą, net ir šiandien Half-Life yra pavyzdys daugeliui šaudyklių. Visas Half-Life 2 kūrimo procesas buvo labai paslaptingas, persmelktas gandais ir spėliojimais, ir tik kartais Valve mums numesdavo keletą filmukų. Bet ką jau padarysi šaukštai po pietų, o Half-Life 2 pasirodė. Sunkiai, bet vis dėl to pasirodė.

Naujajame Half-Life 2 mes pateksime į jau pažįstamo mokslininko, Gordono Frymano kailį, kuris įvykus „Black Mesa“ tragedijai, tapo vienintele viltimi žmonių civilizacijai. Pirmajame žaidime jis įvykdė savo misiją. Tikriausiai ne iki galo, kadangi mes ir vėl turime gelbėti tą bėdose paskendusį- neišgelbėjamą pasaulį.

Pirmojo žaidimo pabaigoje paslaptingasis G-Man, mums pasiūlė išeitį: mirtį arba dirbti jam.

Half-Life 2 iš karto atsako į šį klausimą. Taigi vos pradėję žaidimą išvystate labai malonų ir pažystama veidelį, jis jums išaiškina jog neverta miegoti, o reikia dirbti jam, ir taip galbūt išsaugoti savo gyvybę. Išgirdus trumpą G-Man apmokymą, jūs atvykstate traukiniu į City 17.

Sunku pasakyti į ką panašus City 17. Galbūt į dabartinį apleistą, industrinį Ukrainos miestą, kuris pateko į Černobylio radiacijos debesio poveikį: didelis, urbanizuotas ir negandų išvargintas miestas. Daugybė prislėgtų ir bejausmių žmonių vaikšto gatvėmis, iš didelių ekranų transliuojama propaganda. Visur stovi Susivienijimo pajėgos, aplink skraido zondai ir fotografuoja, bent kiek neįtikusius, naujai valdžiai. Ką jau ką, bet aplinkas Valve kuria išties puikiai, sunku net apsakyti. Vaikštant apima keistas jausmas, tarsi išgyveni nelaimes su visais tais nelaimingais žmonėmis, ir būtent tuo metu užsidega noras, kuo greičiau išlaisvinti juos.

Žaidimas jums nesuteiks ilgų valandų apmastymams ir aplinkos apžiūrinėjimui, veiksmas prasidės vos jums užsukus už pirmo posūkio. Ir kartą pradėjęs – negali sustoti, todėl jau nesitikėkite lengvų pasivaikščiojimų, na nebent tik Black Mesa bazėje, kur galėsite pažaisti su didžiuliu Alex robotu vardu Dog. Kad ir kaip gaila būtų, bet žaidime neišvysime pačio Gordono Frymano, tai yra jokiuose dialoguose ar vaizdo intarpuose nepamatysime jo, be to jis vėl nekalbės.

Žaisdami pamatysite jog nėra jokių video, kurie įtrauktų jus į dialogus, visi dialogai vyks realiuoju laiku, tai yra kam nors šnekant, jūs galėsite, pavyzdžiui apžiūrinėti aplinkas ir panašiai. Visi lygiai yra suskirstyti į tam tikrus etapus, kurį praėjus žaidimas trumpai „užsikraus“. „Krovimosi“ laikas nėra ilgas ir priklauso nuo jūsų kompiuterio galingumo.

Žaidimas nėra labai ilgas, sudėjus visus dialogus, krovimosi laiką ir vieno žaidėjo režimą yra apie 15-20 valandų, kurias reikės praleisti norint pereiti Half-Life 2, kitaip sakant viena ilga diena Gordono Frymano kailyje.

Half-Life 2 tikrai nebando daryti revoliucijos šaudyklių žanre, tikrai nerasite kažko labai naujo ar intriguojančio. Žaidimas sudarytas iš trijų lengvų dalių: šaudymo, uždavinių sprendimo ir dialogų klausimo, nieko kito.

Visi lygiai remsis šia formule, taigi negalvokite jog jau kai pereisiu šitą lygį, kitame nerasiu, pavyzdžiui, galvosūkių. Žaidimo eiga yra labai greita, vos pradėję kovoti prieš Susivienijimo pajėgas gausite pistoletą ir iš pradžių kovosite geležinkelio, tunelių sistemose. Nuojauta kad jūs esate stebimas ir kažkas seka, persekios visą žaidimą.

Taip nuojauta. Valve sukūrė tikrai įtikinamą atmosferą žaidime, visą žaidimą tikrai nebus akimirkos kai galėsite ramiai sėdėti. Net jei nieko ir nebus, vis tiek nesinorės ilgiau užsibūti vienoje vietoje. Būtent šitas jausmas ir trukdo atidžiau tyrinėti aplinkas, bei grožėtis Source varikliuko galimybėmis.

Apsivilkę savo puikųjį kostiumą, turėsite vargo tik dėl dviejų dalykų, kur rasti medikamentų ir papildyti savo kostiumo energiją. Tai pat nepamirškite, jog kai nardysite, būsite įjungę žibintą ar kitaip naudosite energiją – ji greitai seks. Kai energija baigiasi ir esate vandenyje – ima mažėti jūsų gyvybinės jėgos, tačiau įkvėpus oro jėgos vėl atsistatys. Lygiai tas pats yra ir su nuodingaisiais krabais, pamatysite, jog tikslios jo atakos atveju, jūsų gyvybės skaičius pasieks kritinį lygį – neliūdėkite, o pasislėpkite ir jūsų kostiumas grąžins viską į vietas.

Kova prieš tokius padarus kaip krabai ir „manhacks“ (skraidantys aparatai su pjūklais) reikalaus kiek kitokios kovos, nei, pavyzdžiui, prieš Susivienijimo pajėgų narį. Kadangi jie maži, kartais juos pamatyti nebus labai lengva. Aišku šiam reikalui jūs būsite apginkluotas išties nemenkai.

Didžioji dalis arsenalo perėjo iš pirmosios dalies: kovinis kulkosvaidis, šratinis šautuvas ir žinoma senasis gerasis arbaletas. Šie ginklai pasikeitė nedaug ir daugelis iš jų tokie patys kaip senais gerais laikais. Atsirado trys nauji ginklai: tai pulsinis šautuvas, feropodas ir gravitacinis ginklas.

Pirmasis nėra kažkuo ypatingas, o va antrieji žaidimą išties labai praskaidrina. Feropodas, angliškai dar vadinamas „bug bait“ yra labai naudingas, kai arti yra skruzdžių liūtų. Turint tokį daikčiuką, galima stebėti jų pietus. Gravitacinis ginklas gali būti panaudotas paimti daiktams ir juos sviesti arba padėti, tai pat gali šaudyti trumpais energijos pliūpsniais.

Gravitacinis ginklas yra vienas iš geriausių visame žaidime. Jį galėsite panaudoti ne tik priešų naikinimui, o ir įvairių mįslių sprendimui.

Naujas fizikinis varikliukas leidžia su šiuo ginklu daryti tai, apie ką anksčiau net nesvajodavome. Pavyzdžiui paimti priešų mestą granatą ir numesti ją atgal, pjūklų svaidymas tai pat nėra uždraustas. Daugelį myslių jūs tikrai vėliau neišspręsite be gravitacinio ginklo, o pritrūkus kulkų tai bus vienintelis šek tiek galingesnis ginklas jūsų rankose, galintis pakenkti priešininkui per atstumą.

Kita labai gera žaidimą savybė: galimybė naudotis įvairiomis transporto priemonėmis (nauja mada neliko nepastebėta ir Valve) ir jos išties palengvina visa žaidimo eigą. Žaidime valdysite dvi transporto priemones, tai valtis su lėktuvo motoru ir bagis. Daugelį kartų važiuojant viena iš šių priemonių, teks susidurti su sunkumais. Pavyzdžiui užtvertu keliu. Kartais išeitis bus paprasta – surasti kokia nors rampą ir peršokti, o kartais reiks išlipti ir išsiaiškinti, kur čia šuo pakastas.

Daugelyje pradinių žaidimo misijų būsite vienas, tik antroje pusėję atsiras galimybė išbandyti savo kovos draugų pagalbą. Tada kai pradėsite kovoti prieš Susivienijimą pačiame City 17. Kur kartu su draugais teks pakovoti prieš milžiniškus trikojus vorus, vadinamus žengėjais. Vienas labiausiai erzinančių dalykų yra saviškių lėtumas ir nekartą teks sustoti, palaukti, nenorint eiti į mūšį vienam. Bet šiaip jie yra tikrai rimti pagalbininkai. Atsitraukiant yra gan pravartu juos palikti į stacionariuose kulkosvaidžiuse, kad jie pridengtų jūsų atsitraukimą.

Keista, bet viena iš silpniausių žaidimo dalių yra siužetas. Pirmasis Half-Life siužetas buvo aiškus ir nepainus, o antrasis atrodo truputį „paplaukęs“. Perėjus žaidimą, aš atsisėdau ir penkiolika minučių mąsčiau apie siužetą, kol galiausiai susipainiojau visai. Žaidimas palieka tiek neatsakytų klausimų, kad sunku visa tai sujungti į bendrą visumą, ir kartais net nebus aišku dėl ko mes visa tai darėme. Siužetas išties galėtų būti geresnis.

Antras nuvylęs dalykas yra priešų (ir savų) DI. Nesvarbu kokį sunkumo lygį žaistumėt, bet priešininkai nelabai rodo norą išgyventi, aiškų jie laksto slepiasi ir slenka link jūsų, bet juos nugalėti nėra sunku, ir daugelyje vietų jūs net nepajusite, jog buvo priešininkų. Žaidime yra keletas priešininkų, kurie įvarys baimės net ir visko mačiusiems žaidėjams: tai skruzdžių liūtai-sargybiniai, kuriems nušauti reiks bemaž visos apkabos, ir žengėjai. Penkiolikos metrų aukščio mechaniniai tankai, kurių reagavimas yra geras, o pulsinis ginklas nepalieka šansų išgyventi. Apskritai žaidimas lengvas, kad ir kaip pažiūrėtume – jį įveiks net ir patys negabiausi tokiam žanrui.

Dėkui naujam Source varikliukui – Half-Life 2 pristatymas yra labai įspūdingas. Net ir įvertinus tą dalyką, jog žaidimas išėjo metais vėliau nei buvo planuota, šiuo metu jis yra vienas iš geriausių grafiniu požiūriu. Jei Doom 3 savo žaidime akcentavo apšvietimą ir šešėlius, tai Half-Life 2 mums pristatinėja įspūdingas aplinkas. Nemačiau žaidimo kuriame būtų įspūdingesnių aplinkų. Source variklio dėka, mes turime ypatingai interaktyvią aplinką: jei šausite kur nors, visi aplink esantys daiktai sureguo į jūsų veiksmus, tai yra sprogus vienai statinei, kitos po sekundes išlėks į orą tai pat.

Pastebėsite jog labiausiai zombiai mėgsta svaidyti į jus statines. Ir tie grafiti piešiniai ant sienų verti aplodismentų (nieko geresnio nesu matęs, bent jau Lietuvoje) – jie verti atskiro konkurso.

Nors žaidime jūsų veikėjas ir nekalbės, bet įgarsinimas, kaip ir grafika – aukščiausiame lygyje. Dialogų metu visi veikėjai kalbės interaktyviai, tai yra reaguos į jūsų veiksmus, atsisuks į tą pusę, ir pan. Žinoma, jei vykstant pokalbiui atsitrauksite, tai jį girdėsite žymiai blogiau. Žaidime beveik nėra muzikos, bus tik keletas epizodų, kai turėsime galimybę ją išgirsti.
[img=“http://image.com.com/gamespot/images/2004/screen0/914642_20041116_thumb029.jpg“]Source variklis piešia
neįtikėtinas erdves[/img]
Valve atsisakė minties kurti atskirą daugelio žaidėjų režimą, ir prie originalios pakuotės dabar yra parduodamas ir Counter-Strike: Source. Kas per paskutiniuosius penkerius metus nesužinojo apie šį fenomeną, trumpai paaiškinsiu.

Žaidime yra dvi komandos, teroristai ir anti-teroristai, vienų užduotis arba išvesti įkaitus arba apsaugoti tam tikrą vietą nuo sprogdinimo. Tuo tarpu teroristai turi arba, neleisti išgelbėti įkaitų arba susprogdinti bombą. Ir visa tai per tam tikrą laiką. Iš pradžių Counter-Strike, buvo tik modas originaliajam Half-Life, bet žaidimo formulė pasirodė esanti labai gera, šiuo metu žaidimo gerbėjų pasaulyje yra milijonai, o visų turnyrų net nesuskaičiuosi. Išėjo tikrai daug naujų CS versijų, kaip CS: Condition Zero, CS: Source, bet visi jie išlaikė tą formulę, tai yra keitėsi tik grafinis pavidalas, o ne pati žaidimo eiga. Taigi CSS mes išvysime ir pačius pirmus perkurtus žemėlapius Dust ir Office, laikas parodė jog jie buvo subalansuoti išties labai gerai.

Šie du žaidimas yra išties labai geras Valve kūrinys, vertas jūsų praleistų valandų prie jo. Half-Life 2 galime drąsiai vadinti vienu iš geriausiu metų žaidimu, daugeliu aspektų jis pateisino visas į jį dėtas viltis.


Įvertinimas: 9.6