Apie tokį dalyką kaip „The Adventures of Tintin“ žaidimas aš sužinojau jau parodoje. Tiksliau sužinojau ne tai, kad toks bus (nes šiais laikais žaidimas iškart po animacinio ar vaidybinio filmo, skirto vaikams ar paaugliams tapo nerašyta taisykle), o kad jis šiuo metu laikomas vienu stipresnių „UbiSoft“ žaidimų ir jo stendas uždaroje šios studijos zonoje stovi prie pat „Far Cry 3“. Bet maloniu siurprizu šis žaidimas tapo tada, kai pats tuo (žaidimo gerumu) įsitikinau!

Tikrai nesivarginsiu ir nepristatinėsiu Tintino, o tiems, kas apie jį nieko nežino galiu tik pasiūlyti pasižiūrėti naujausią treilerį animacinio filmo, pagal kurį ir kuriamas šis žaidimas. Tiems, kurie perskaitę iki čia jau nori po naujiena rašyti komentarą „kas čia per nesąmonė?!!??!“ galiu iš karto pasakyti, kad šį filmą režisuoja pats Styvenas Spielbergas, o prie kūrimo prisideda Pyteris Džeksonas. Beje, Džeksono pavardė čia taip pat ne be reikalo… Prisimenate kultinį „King Kongo“ filmo perdirbinį? Taip, tą patį, kuris pasirodė 2005 metais ir kuriame vaidino Naomi Watts, Jack Black, Adrien Brody, na ir, žinoma, pats King Kongas. Bet priežastis, kodėl stengiuosi priminti šį filmą, yra žaidimas pagal jį – „Peter Jackson’s King Kong: The official game of the movie“. Nepaisant to, kad šis žaidimas laimėjo absurdiškus apdovanojimus už ilgiausią žaidimo pavadinimą, jis iš tiesų, kaip žaidimas, buvo labai geras ir smagus. Neįtikinau? Na gerai. O prisimenat „Beyond Good & Evil“? Tai va, dalis pastarojo žaidimo kūrėjų ir visaverčiai King Kongo žaidimo kūrėjai „Ubisoft Montpellier“ studijos stačia galva nėrė į „The Adventures of Tintin: The Game“ kūrimą ir kol kas panašu, kad į savo misiją jie žiūri kaip niekas rimtai.

Nuotraukoje pavaizduotas Drew Quakenbush, einantis vyresniojo prodiuserio pareigas kuriant šį žaidimą ir tuo pačiu jis yra vienas rimčiausių žmonių su kuriais teko šioje parodoje susitikti. Jis absoliučiai nešvaisto laiko veltui ir jeigu kalba – jo kalba kryptingai orientuota į žaidimą ir tik apie jį. Per visą kiek ilgiau nei pusvalandį trukusią prezentaciją susirinkusieji nesužinojo jokios pašalinės informacijos – viskas vien apie žaidimą. O ir pati prezentacija buvo dosni parodyta medžiaga: viso mes pamatėme du netrumpus lygius iš vieno žaidėjo kampanijos ir net tris co-op lygius, kuriuos kažkodėl būtent man atiteko garbė su prodiuseriu ir pereiti (bet tame slypi ir šioks toks minusas – kol žaidžiau, beveik nespėdavau užsirašinėti). Beje, kadangi šis žaidimas (filmas, beje, taip pat) paremtas legendiniais komiksais apie Tintiną, kurie už Lietuvos sienų jau nuo seno yra įgiję didelį pripažinimą, tiek žaidimo, tiek filmo kūrėjams nemenka užduotimi tapo balanso tarp šio veikėjo ir šios visatos gerbėjų bei visiškai atsitiktinių žiūrovų ar žaidėjų išlaikymas. Visgi tenka pripažinti, kad šiandieninė Tintino versija, matoma Spielbergo akimis, bent jau vizualiniu aspektu yra gerokai nutolusi nuo originalo, todėl įsiteikti fanams šiuo atveju – pakankamai svarbu. O kadangi žaidimas ištikimai seka naujojo filmo pėdomis, jam automatiškai galioja tos pačios taisyklės.

Pradėsiu nuo to, kad vieno žaidėjo kampanija yra smelkte persmelkta filmo nuotykiais, bet kad išliktų siurprizo faktorius, jame rasime ir tai, ko filme nebuvo. Omenyje turiu keletą naujų veikėjų, naujų aplinkų ir panašiai. Taip pat, kadangi siekiama autentiškai atkartoti naująjį Spilbergo šedevriuką, žaidime tenka patirti pačius įvairiausius žaidimo elementus: nuo sėlinimo iki lėktuvų pilotavimo ar fechtavimosi tikromis rapyromis. Bet įspūdingiausias dalykas, kurį suvoki pirmą kartą pamatęs „The Adventures of Tintin: The Game“ yra tai, kad kamera viską stebi iš šono, lyg tai būtų 2D Sonic`as. Ir prie to paties tenka pripažinti, kad kūrėjams pavyko pavyzdingai išnaudoti tokių žaidimų mechaniką – kol Tintinas laksto po siaurus, bet tuo pačiu iš koto verčiantį apšvietimą demonstruojančius požemius, viskas labai primena tą patį pirmąjį „Prince of Persia“ žaidimą tik, žinoma, atnaujintą pagal šių laikų technologinius standartus. Įspūdinga. Jau rašiau? Na, tuomet leiskite man pasikartoti, nes bala nematė – žaidimas to vertas!

Žaisdamas tuos kelis lygius iš vieno žaidėjo kampanijos, „The Adventures of Tintin: The Game“ prodiuseris leido suprasti, kad čia nemažai vietos skirta greitų, bet loginių užduočių sprendimui. Šios užduotys bus susijusios tiek su įvairių kliūčių įveikimu (taip, tuo pačiu teks daug šokinėti), tiek su nuolat žaidimo aplinkose patruliuojančių priešų nukenksminimu. Na, su šokinėjimais viskas turbūt aišku, o štai su priešų nukenksminimais – viena įdomesnių žaidimo atrakcijų. Esmė tame, kad Tintinas nėra koks nors superherojus ar bent jau Persijos princas, tad jo sugebėjimai artimojoje kovoje – minimalūs. Bet Tintinas yra smalsus ir apsukrus reporteris, praeityje išsirangęs ne iš vienos ir ne iš dviejų keblių situacijų, todėl žaidime jis, kartu su žaidėjo pagalba savo kovai su priešais panaudos aplinkos detales, pačius netikėčiausius ginklus ar net pripučiamą paplūdimio kamuolį! Šis, beje, visiems susirinkusiems pažiūrėti prezentacijos paliko didžiausią įspūdį, nes prodiuseris parodė net keletą būdų kaip tą kamuolį galima panaudoti: a.) sviesti į priešininkui į galvą tiesiogiai; b.) sviesti į sieną, esančią priešais priešą, stovintą antrame aukšte (prieš tai, žinoma, apskaičiavimus smūgio kampą; c.) sviesti į kažką, kas, užkliudytas sviedinio, sužalos oponentus kur kas labiau. Atrodo visai tai labai smagiai, o užmetus akį į valdymo pultelį prodiuserio rankose – valdosi lengvai.

Bet po to Drew nustebino visus dar labiau, nes be jokio išankstinio perspėjimo įjungė lygį, kuriame Tintinas (ar kažkuris kitas personažas) pilotuoja lėktuvą. Tai buvo lygis kažkokiuose urvuose, nuo kurių lūbų nutįsusios uolienos tiesiog lūžo ir bandė užkristi lėktuvui ant sparnų. Visas prodiuserio skrydis atrodė gan įtemptai, tačiau kai po kiek laiko jo pilotuojamas lėktuvas pagaliau išnėrė iš urvo ir pakilo į dangų – pasirodė taip pat sparnuoti priešininkai. Tada sekė dar vienas siurprizas – lėktuve buvo įrengti šiokie tokie kulkosvaidžiai ir dėka jų prodiuseris pademonstravo smagų susirėmimą ore, kuris priminė vaikystėje žaistus arkadinius žaidimus su lėktuvais. Kai padangėje nebeliko nei vieno priešo – vieno žaidėjo kampanijos demonstracija baigėsi. Prodiuseris dar pridūrė, kad skraidymas lėktuvu tikrai ne bus vienintelis pakaitalas 2D nuotykiams stebint Tintiną iš šono – žaidėjų be to laukia intensyvūs pasivažinėjimai dviračiais, fechtavimosi momentai ir dar buvo privardinta dalykų, kurių net nespėjau užsirašyti. Žodžiu, kūrėjai drąsiai teigia, kad jų žaidime monotonijos – nerasta. O kai žurnalistai pateikia provokuojančius klausimus, siekdami šį teiginį paneigti, Drew nė karto nesumikčiojęs pasako savo argumentus ir ramiu veidu laukia naujų klausimų. Bet klausti niekas nebedrįsta, nes po tokių atsakymų dar dėl ko nors suabejoti gan sunku. Pamatęs, kad visi staiga nuščiuvo, prodiuseris metė ant stalo paskutinį vieno žaidėjo kampanijos kozirį – visa kampanija truks apie 20 valandų!!! Atsiprašau, bet galite įsivaizduoti? 20 valandų! Dievaži, juk tiek šiais laikais trunka pilni RPG žaidimai, o dabar standartinis veiksmo nuotykių žaidimas kėsinasi į šią ribą! Ką gi, išties intriguoja.

Toliau sekė mano jau minėta co-op režimo demonstraciją, kurioje turėjau malonumo sudalyvauti pats. Viso drauge su prodiuseriu įveikėme tris skirtingus lygius iš specialiai dviem žaidėjams skirtos kampanijos. Beje, verta pasakyti, kad ši kampanija, priešingai nei ta, kuri skirta vienam žaidėjui, visiškai nebus susijusi su filmu. Vietoje to kūrėjai sugalvojo visai atskirą istoriją ir neneigia, kad jai daug įtakos padarė originalieji Tintino komiksai. Smalsu apie ką šis dviem žaidėjams dedikuotas režimas? Na, man juk nesunku: žaidimų kūrėjų savarankiškai plėtojamoje istorijoje, vienas pagrindinių tiek filmo, tiek žaidimo veikėjų kapitonas Hadokas susidaužia galvą ir netenka sąmonės. Bet net netekęs sąmonės jis laiko veltui nešvaisto ir daug sapnuoja, tad žaidėjams būtent į tuos sapnus ir teks pasinerti. O kadangi tai sapnai, kūrėjai sau leido įvairiai pasismaginti ir ne tik pridėlioti juose įvairiausių užuominų į kitus žaidimus, bet sukurti įvairialypį žaidimo procesą: viename lygyje žaidėjai valdys pačius Tintiną ir Haduką, o kitame jie abu iš karto taps mažais šunyčiais (pamiršau paminėti, kad Tintinas turi savo ištikimą keturkojį draugą Snowy!), kurie apskritai nurovė visus susirinkusius žurnalistus. Žinokit ramia sąžine galiu pasakyti, kad vien dėl to, kad su kažkuo peržaisti lygiuos su tais dviem šunyčiais aš jau suplanavau šio žaidimo pirkimą! Tiesa, tiems, kas neturi draugą, o norės peržaisti šį režimą dviems žaidėjams, talkins kompiuterio valdomi personažai. Žinoma, tai jokiu būdu ne tas pats, bet bent jau geriau nei nieko… A, vos nepamiršau. Jau spėjote atsigauti po to, kad vieno žaidimo kampanija truks 20 valandų? Valio, nes dviejų žaidėjų kampanija pareikalaus dar septynių.

Ką gi, kol kas tiek žinių apie šį žaidimą. Tikėtis jo galima visoms platformoms (speciali versija kuriama ir nešiojamai DS konsolei), o tie, kas jau nebegali gyventi be „Kinect“ ar „Move“ taip pat gali tikėtis specialaus šių įrenginių panaudojimo žaidime. Tarp kitko, visą prezentaciją stebėjome su 3D akiniais, tad jei kas pernelyg prisirišo ir prie šitos technologijos – tikrai neliks nuošalyje. Pats žaidimas numatytas išleisti spalio 20-tą dieną, o filmas Lietuvoje startuoja spalio 28-tą ir vadinsis „Tintino nuotykiai. Vienragio paslaptis“, tad visi norintys jau gali pradėti kauptis premjerai. Beje, šią naujieną užbaigsiu asmeniškai man labai smagia žinia – visi Amerikos gyventojai tiek filmo, tiek žaidimo starto sulauks TIK gruodžio mėnesį, kas reiškia, jog lietuvaičiai apytikriai dviem mėnesiais aplenks Tintino fanus, gyvenančius už Atlanto. Manau, reiktų bent akimirką dėl to pasidžiaugti, nes tokie stebuklai ne taip dažnai ir tenutinka…