Žaidimas „Six Days in Fallujah“ jau buvo baigiamas kurti, kai leidėjai „Konami“ truktelėjo rankinį ir apsuko visą leidybos ūkį 180 laipsnių. Tuo metu buvo vieningai nuspręsta, kad „Konami“ pabūgo galimo politinio spaudimo ir nusprendė nerizikuoti. Žaidimas, paremtas tikrais faktais, turėjo atspindėti antrojo mūšio prie Faludžos eigą, intarpams buvo naudojami tikri filmuoti įvykio vaizdai, kautynėse dalyvavusių jūrų pėstininkų komentarai. Pasipriešinimo prieš žaidimą judėjimą sudarė mūšyje žuvusių karių šeimos, ir tai suprantama. Žuvusių karių artimieji nenorėjo, kad jų nelaimė atsispindėtų žaidimuose, nes pastarieji traktuojami kaip pramoga. Kūrėjų argumentai, kad žaidimas papildys vadinamųjų dokumentinių žaidimų gretas, čia nepadėjo. Aišku galim galvoti, kodėl triukšmo nekelia Antrojo Pasaulinio karo aukų šeimos, bet nepamirškime, nuo antrojo Faludžos mūšio nepraėjo nė penkmetis.

Įdomu tai, kad pačią žaidimo idėją, „Atomic Games“ savininkui Pyteriui Tamtei, pasiūlė šio mūšio veteranai. Dalis mūšį išgyvenusių karių degė troškimu perkelti tų dienų įvykius į žaidimą. Pasak jų, žaidimas turėjo tapti garbingu atminimu žuvusiems, ir pabrėžti JAV jūrų pėstininkų herojiškumą.

Antra vertus žaidimas nebuvo uždraustas ar nurašytas. Tiesiog pasitraukė jo leidėjas, tad kūrėjai dairosi naujo. Savo interviu leidiniui „Newsweek“, Tamtė teigia, kad jau vyksta derybos su keliais potencialiais investuotojais. Pasak jo, žaidimo užbaigimui trūksta kelių milijonų dolerių, dar kelių žaidimo rinkodaros kampanijai (mano galva, po visų skandalų reklamai pakaks ir mažesnių investicijų). Apie derybas kol kas plačiau nekalbama. Tamte teigia nenorintis minėti ir potencialių partnerių, kol ant bendradarbiavimo sutarties nėra parašų. Jis taip pat išreiškė liūdesį dėl to, kad nesusiekė su žuvusių artimųjų šeimomis anksčiau ir neturėjo progos deramai pristatyti projektą. Pyteris įsitikinęs, kad visos problemos kilo dėl žodžio žaidimas sąvokos, neleidžiančios pažvelgti į projektą rimčiau.

Didžiulei savo nuostabai, aš suprantu ir pateisinu abi puses. Viena vertus, žaidimus žaidžia begalės žmonių, kurie geba skirtingus projektus vertinti adekvačiai. Mes, žaidėjai, žaidimuose išgyvename skirtingus žmonijos istorijos įvykius, visiškai kitomis aplinkybėmis nei stebėdami žinias ar skaitydami istorijos vadovėlius. Jei Atomic Games nori įprasminti šių dienų istorijai svarbų įvykį, aš tame nematau nieko bloga. Juk kai pagalvoji, jei žaidime būtų naudojamos išgalvotos pavardės, projektas nesukeltų didelių aistrų. Ta prasme žaidimų ir modifikacijų skirtų Irako, Afganistano, Vietnamo karams turime aibes.
Antra vertus, artimųjų šeimoms išties gali būti nemalonu, kad Grand Thef Auto ir Counter Strike karta, žaisdama žaidimą, leis siautėti savo fantazijai.

O ką apie tai manote jūs?

Skaitantys angliškai, gali perskaityti gan įdomų straipsnį šia tema apsilankę Newsweek tinklalapyje.