Na ir paskutinis šiandien, bet tikrai ne apskritai konkurse – egzistencialistinis BLANE kūrinys apie sunkų pirmadienį ir ne tik.

Šio rašinio konkursinis numeris 4 – įsidėmėkite jei patiko ir balsuokite nuo trečiadienio, birželio 25 dienos

Pirmadienio rytas

Viskas prasidėjo ne taip ir seniai. Maždaug pirmadienio ryte. Kaip visada išlipau ne ta koja iš lovos… Ar žinot kokios savaitės dienos nemėgstu? Aš jums atsakysiu… pirmadienio. Kaip jau minėjau aš atsikėliau ryte… nors nevisiem turbūt toks laikas rytas, nes buvo be 5 minučių 12. Ko čia nustebot? Man atostogos. Be to įdomu kada patys atsikeltumėte jeigu nueitumėt miegot 3 nakties (o gal reikėtų sakyti ryto).

Na gerai reikėtų nenukrypti nuo temos. Esmė tame, kad aš atsikėliau ir jau pravėriau burna rėkdamas nekenčiu pirmadienių, kai staiga nieko neišgirdau. Iš pradžių visai pasimečiau.

Pradėjau rėkaut visokias nesąmones, bet vis vien neišgirdau jokio garso. Tuomet viska supratau. Turbūt mano mikrofonai sugedo. Yra tik viena išeitis. Reikia eit į lauką ir pratestuot. Vos tik išėjau į lauką kaip mane skardžiai aplojo šuo. Mano paties šuo aplojo mane. Kur tai matyta? O dar tas katinas. Tiesiai i blužnį nagus suleido. Aš pradėjau rėkt, bet nieko nesigirdėjo. Bet pala, kaip aš galiu girdėt šunį, o savo rėkimo negirdžiu ir šuo į mano balsą nereaguoja?

Ir man viskas paaiškėjo. Ne mikrofonuose bėda, o mano kolonėlėje. Gal aš blogai laidus sujungiau? Apsižiūriu apie save, bet nematau problemos. Atrodo visos kūno dalys savo vietoje. Tuomet susiradau atliekamą laidą. Gal tiesiog mane reik įjunkt. Vieną galą laikiau, o kitą įkišau į rozetę. Turbūt toliau nereikia pasakot kas nutiko. Silpnų nervų skaitytojų paprašysiu praleisti kelias eilutes. Mane kaip reikiant pakratė, bet plaukai piestu neatsistojo. Įdomu, kodėl plaukai neatsistojo, per multikus mačiau atsistoja, o man nieko. Daugiau nežiūrėsiu animacijos. Visas apsvilęs nusprendžiau, kad geriausia būtų nueit miegot. Miegas viską pataiso.

Atsikėliau aš kitą dieną gana anksti. Maždaug apie 11. Ar bent įsivaizduojate ko labiau nemėgstu už pirmadienį? O gi antradienių. Taigi aš atsikėliau ir vėl jokio garso. Kaip žmogus gali jaustis pilnavertis, kai net rytais nesugeba nusikeikti??? Ir aš pradėjau galvot, kur čia šuo pakastas. Į galvą atėjo tik viena mintis. Tikriausiai mano garso plokštė sugedo. Reik eit pas daktarą. Bet, kodėl aš girdžiu garsus tik pats negaliu skleisti? O gal reik draiverius atnaujinti? Kaip ten bebūtų reik eit pas daktarą.

Prie daktaro durų prasėdėjau pusė dienos. Kaip visada. Tik kažkodėl praeiviai iš manęs šaipėsi. Kai užėjau pas daktarą jis mane išvijo ir pasakė, kad baigčiau juokus arba eičiau pas psichologą. Svarbiausia, kad aš net nespėjau daktarui užrašyt kas man yra, kaip greit mane išvijo. Pasiūlė pas psichologą apsilankyt, kas čia per šundaktaris? Nusivyliau daktarais ir parėjau namo. Kaip sakoma rytas protingesnis už vakarą, tai aš ir nuėjau miegot.

Kitą dieną atsikėliau gana normaliai tarp 11 ir 12. Man pats tas. O dar trečiadienis, visai gera diena. Visgi jau vidurys savaitės. Taigi aš atsikėliau priėjau prie kompiuterio ir suvokiau ,,kame replės“. Išsitraukiau iš po marškinėlių garso plokštę, iš ausų mikrofonus ir svarbiausia iš burnos išėmiau kolonėlę.

Išsivyniojau iš laidų ir viską prijungiau prie kompiuterio. Ir kaip jus galvojat? Viskas veikia. Ir pats kalbėt galiu. Va taip vat ir būna po sekmadienio švenčių…. Tikiuosi, bent slaptažodžių nekeitinėjom… Bet vis viena lieka keli neatsakyti klausimai. Kodėl mane katinas apdraskė ir šuo aplojo? Ai, turbūt todėl, kad šuo norėjo valgyt, o katinui nepatiko kai ant uodegos užmyniau.

Va tokia ir istorija. O moralus jos būtų, kad pirmadienio rytais reikėtų visgi į veidrodį pažiūrėti.