„Beyerdynamic“ – tai jau gana žinoma bei labai gerbiama Vokietijoje įsikūrusi garso įrangos gamintoja, kuri jau ilgus metus aptarnauja pasaulinės klasės poreikių susijusių su garsu turinčius profesionalus – žurnalistus, muzikos atlikėjus bei didžėjus. Tačiau žaidėjų auditorija apie šios kompanijos žygdarbius tikriausiai girdi dar visai neseniai, kadangi „Beyerdynamic“ žaidėjams išleido vos porą produktų, kurie nebuvo pernelyg reklamuojami ar brukami žaidėjams: tai MMX 300 bei MMX 2 ausinės. Tai aukštos ir super-aukštos klasės produktai, savo kaina bei galimybėmis ne tik nenusileidžiantys nuo artimiausių savo konkurentų. Taigi, ar vokietukai sugebės antrą kartą šiais metais iš pasalų sutriuškinti konkurentus, ar blickrygas bus sustabdytas dar neprasidėjus?

MMX 2 vs. MMX 300: Pirmas įspūdis

Nevyniokime faktų bei mūsų jausmų į vatą – produkto įpakavimas įtakoja pirmąjį įspūdį apie produktą ne ką mažiau, nei artimiausios jo vartojimo valandos. Tai lyg pirmasis žvilgsnis į merginą ar vaikiną. Galime ištirti kūrėjų darbą iš atokiau, įkvėpti gaivumo bei inovacijų prezentacijos srityje, o mintys automatiškai kūną ruošia tam momentui, kada viskas paaiškės. Nejučiomis savęs pradedi klausti: „Ar tikrai mano lūkesčiai bus pateisinti?“. Dažnas žaidėjams skirtas produktas mus nuvilia jau po pirmųjų minučių. Ausinės – nepatogios. Mikrofonas – sugedęs dar nepradėjus naudoti. Pelė – neklauso rankos! Tačiau „Beyerdynamic“, lyg vokiškas šnicelis – galbūt pirmasis įspūdis ir nėra labai įspūdingas, tačiau jaučiamas kruopštumas, atsakingumas, ir kiekvienas žingsnis kuriant šiuos produktus žengtas su meile bei pagarba ne tik vartotojui, tačiau ir pačiam produktui. Prabangusis bajoras fon MMX 300 nemėgsta padlaižiauti ar juokauti su jumis (pirkėju). Jokių nereikalingų lankstinukų, pompastiškų užrašų ant dėžutės galo ar priekio. Nėra net instrukcijų, kaip naudotis ausinėmis. Tai lyg savotiškas saugiklis nuo neišmanėlių, reiškiantis „Nedrįskite manęs pirkti, jei nesugebate įkišti dviejų laidų į kompiuterį be instrukcijų“! MMX 2 kiek atlaidesnis. Lyg studentas išvažiavęs į svetimą miestą, apsikrovęs žemėlapiais bei apsaugos priemonėmis „vardan viso pikto“. Tačiau pakuojant ir mažąjį broliuką iš mažosios dėžutės nesijaučia priešiškumo, tik šaltas, apskaičiuotas bei užtikrintas kūrinys, pasiruošęs tarnauti net reikliausiam iš reikliausių, kad ir ką tai reikštų.

Reikia pripažinti, jog MMX 300 mažiau patyrusį pirkėją gali šiek tiek suerzinti. Visiškai jokių instrukcijų, o dėžutėje tik įdėkliukas ausinėms (kuris puikiai tinka kaip mini-krepšys sumuštiniams į iškylą), bei pora 6.35mm adapterių žmonėms, pasiryžusiems MMX 300 išnaudoti visu šimtu procentų prie didžėjų stalo ar dirbant su profesionalia įranga bei penkerių(!!!) metų garantija. O susierzinimas greitai nuslūgsta suvokus, jog kūrėjai iš pagarbos JUMS nekvaršina galvos nereikalingomis nesąmonėmis. Tuomet pradedama suvokti, ką reiškia vokiškas santūrumas bei tikslumas. Ir nieko daugiau nereikia. Tik jūs, ausinės ir visas garso lobynas kurį jūs norite patirti per šias ausines. 

MMX 2 jus pasitiks išskėstomis rankomis, su šūsneliu (nors, turiu pripažinti, menku šūsneliu) popierių, kurie leis jums pasijausti įsigijus kažką prieinamesnio, bei poros metų garantija. Krūva plastikinių maišelių, kurie supakuoja ausines iki beveik-vakuumo lygio primena senus gerus laikus, kuomet vien išpakuoti produktą prireikdavo daugiau laiko, nei sulaukti kol jį atsiųs iš užsienio šalies. Tačiau prakalbus apie tai, ką randame šio modelio pakuotėje, pastebimas akivaizdus skirtumas. Tai ausinės, skirtos tik žaidėjams, nusiteikusiems nekišti ausinių niekur kitur, kaip tik į kompiuterį ar konsolę. Priedai patys kalba už save – konverteris į USB kištuką, veikiantis kaip prailgintuvas, garso reguliatorius bei mikrofono nutildymo mygtukas. Viskas savo vietoje, o ant stalo atsiras tik dar viena papildoma juoda dėžutė, su kuria ausinės taps tik dar labiau prieinamos visiems ir visada.

MMX 2 vs MMX 300: Garso spektaklis arba pirmieji pralaimėjimai

Tačiau užteks apie įpakavimą. „Beyerdynamic“ tiesiogine to žodžio prasme pagarsėjo dėl savo garsų kokybės (he he). MMX 300 buvo pirmosios ausinės paragavusios kokybiško garso ištroškusio žaidėjo rūstybės. Tačiau ką čia kalbu – tai aš paragavau MMX 300 rūstybės, kuri lyg Dzeusas trenkė man į ausų kaušelius savo juvelyrinius boso bei gitaros formos žaibus, kurie lyg gaivus vėjas prapūtė mano kolonėlių išplaktas ausis bei suteikė troškulį išgirsti kaip gi jos susidoros su įtemptu mūšio lauku. Atrodo, net ir pats žaidimas džiaugėsi mano naująja investicija į mūšį – „Bad Company 2“ nelaukdamas nė akimirkos pateikė manosioms MMX 300 rūstų išbandymą. Krūva duslių bei įtemptų sprogimų, kurie pakeisti malūnsparnio bei raketsvaidžio dvikova pateikė spektaklį ausims vertą milijono, o virtinė šaulių visomis kryptimis pliekiančių įvairiausiais ginklais nesugebėjo MMX 300 priversti net suprakaituoti. Viską šios ausinės atkūrė iš širdies, negailėdamos nei vieno decibelo ar hertso bei tiksliai pateikė tai, ką ir norėjo pateikti žaidimas. Tačiau aš, netikėdamas tokiomis ausinių galimybėmis, nusprendžiau pateikti vieną paprastesnį, tačiau žaidėjų įpač vertinamą, „Counter Strike: Global Offensive“ žingsnių testą. Kaip ir buvo galima tikėtis, „Beyerdynamic“ MMX 300 išlaikė savo nepriekaištingą reputaciją, bei leido man pasijausti specialių galių turinčiu žaidėju, sugebančiu vien iš priešininkų komandos žaidėjų kvėpavimo nustatyti jų vietą.

Tačiau muzikoje, kaip ir kare, MMX 300 nebuvo pasiruošęs pasiduoti, bei pateikė dar vieną kozirį – velniškai puikiai skambančią muziką, kuri privertė pasijausti lyg gyvai klausyčiau savo mėgiamiausių grupių bei atlikėjų. Būtent tai ir parodo šių ausinių universalumą bei daugiapusiškumą. Dukart nemąstydamas vartotojas gali akimirksniu šias ausines naudoti kaip didžėjaus įrangos dalį, o jau grįžęs iš koncerto pasinerti į kompiuterinių žaidimų pasaulį, kuris skambės ne ką prasčiau, nei tikrasis.

MMX 2, mažasis MMX 300 broliukas, kad ir kaip būtų gaila, nepasiekia tokių aukštumų. Nors žaidimuose ir toliau garsas atkuriamas su tokiu pačiu atsidavimu, tikslumu, tačiau jis yra kiek „plokštesnis“, lyg neišbaigtas. Tai akivaizdžiausia klausantis sprogimų ar didesnio trepsėjimo pirmojo asmens šaudyklėse, tačiau mažiau pastebima žiūrint filmus ar klausantis muzikos. MMX 2 puikiai atkuria garsus, nereikalaujančius be proto didelio garso spektro (MMX 2 atkuria dažnius nuo 18 iki 22.000 Hertsų, kuomet MMX 300 sugeba atkurti nuo 5 iki 30.000 Hertsų), ir tikrai niekuo nenusileidžia MMX 300 namų naudojimo sferoje, tačiau audiofilus norinčius girdėti kiekvieną gilzės kelionę ant žemės, MMX 2 paliks truputį nuviltus.

Galbūt tai yra viena iš dizaino problemų, kuri išryškėjo pamainomis naudojant šias dvi ausines viena po kitos. On-ear dizainas kurį naudoja kompaktiškesnės MMX 2 leidžia garsui išsisklaidyti pro tarpus, kurie lieka ant ausų užmetus minkštas ausinių pagalvėles, ko nėra naudojant MMX 300. Be to, naudojant jaučiasi šioks toks pigumo aspektas. Nors pažvelgus į MMX 2 ausinių kainą gali atrodyti jog šios ausinės turėtų būti tikrai solidžios bei pagamintos iš  nepriekaištingos kokybės medžiagų, tačiau plastikas kuris sudaro ausinių pagrindą atrodo kiek nepatikimas, o nevisiškai sandarios ausinės šiek tiek slopina galimai nepriekaištingą MMX 2 garsą. MMX 300 to išvengia naudodamos around-ear dizainą, kuomet mūsų ausis užgožia ausinės, taip izoliuojant garsą iš išorės, bei saugant ausinių skleidžiamą garsą.

Mažasis „Beyerdynamic“ MMX 2 kaip ir tikėtasi nusileidžia didžiąjam savo broliukui garso atkūrimo ir kokybės srityje, tačiau to ir buvo galima tikėtis pažvelgus į kokią klasę orientavosi šios ausinės. Taigi, MMX 300 šioje sferoje iškyla visa galva aukščiau už savo broliuką MMX 2.

MMX 2 vs. MMX 300: Patogu ar patogiau?

Prakalbus apie ausinių dizainą, reikėtų giliau patyrinėti ką reiškia MMX 2 pigumo jausmas, ir kodėl mano ausys nenoriai priima jų dizainą. MMX 2 sveria vos 155 gramus užsidėjus ant galvos, kas savotiškai šiek tiek trukdo ausinėms. Supraskite mane teisingai, aš kaip ir daugelis kitų žaidėjų nemėgstu ant galvos turėti plytų svorio ausines, kurios galvą spaudžia į kūną lyg būčiau vėžlys. Tačiau šiek tiek papildomos masės, kuri suteiktų ausinėms spaudimo jausmą, tikrai padėtų susitvarkyti su apyminkštėmis atramos priemonėmis viršugalvyje bei ausinių pagalvėlėmis, kurios nelabai nori išlikti savo pozicijoje ant ausų vien dėl dizaino sprendimo. Be to, papildomas svoris suteiktų MMX 2 ausinėse naudojamai plastmasei suteikti šiek tiek solidumo. Pirmą kartą paėmęs jas į rankas pasijaučiau lyg buvau apgautas, kadangi ausinės buvo ne tik per lengvos, tačiau ir nemalonios rankose. Žinoma, vos pradėjus jas naudoti, mano nuomonė pasikeitė akimirksniu, tačiau šis jausmas nuolat kamuoja, ir nors nevaržo galimybių mėgautis puikiu jų skleidžiamu garsu, norėtųsi kiek solidesnio produkto už tokią solidžią kainą.

MMX 300 vėl gi kreipia šį rašinį kita kryptimi. Šios ausinės surinktos rankomis, bei sveria dvigubai daugiau –  apie 320 gramų, tačiau tai tik suteikia joms savotiško charakterio, subtilumo bei patvarumo. Vos paėmus jas į rankas jaučiamos puikios, minkštos pagalvėlės, kurios tiesiog atsisako rinkti įvairius ant stalo kartas nuo karto atsirandančius nešvarumus, bei patogiai gulasi ant viršugalvio dėka dirbtinės odos paminkštinimo (kurį, kaip ir pagalvėles, galima pakeisti pagal norą). Pagalvėlės ausis apgobia beveik be oro tarpų, taigi tai gali lemti kiek aukštesnę ausų temperatūrą po ilgesnio naudojimo, tačiau asmeniškai aš tai pajutau tik karščiausią vasaros dieną panaudojęs ausines porą valandų. Ausinių laidas tvirtai prijungtas prie kairiosios ausies, kur tradiciškai randamas ir mikrofonas. Nei akimirkai į galvą nešoktelėjo mintis, jog laidas ištrūks ar nutrūks iš ausinių vos jas patraukus, nesvarbu ar tai MMX 300 ar jų mažasis brolis MMX 2.

Abi ausinės labai patogiai gulia ant žaidėjo galvos, nepriklausomai nuo jos padėties, galvos formos ar asmeninių poreikių (nekreipiant dėmesio į MMX 2 viršugalvio atramą, prie kurios reikia priprasti). Jų aukštį galima modifikuoti indvidualiai, bei jos sukasi apie savo ašį, kas leidžia pareguliuoti bei pagalvėlių nugulimą ant ausų kaušelių. Vienu žodžiu, „Beyerdynamic“ MMX serijos dizaineriai padirbėjo iš peties bei pateikė mums nepakartojamos kokybės ausines, kurios patogumo aspektu išlieka lyderiaujančiose pozicijose, o MMX 300 žengia dar toliau, bei tampa vienomis iš patogiausių ausinių kurias galima įsigyti šiuo metu.

MMX 300 rodo klasę bei sėda ant ausų ilgam. Labai ilgam.

MMX 2 vs. MMX 300: Alio alio, kalbam!

Turint omenyje, jog „Beyerdynamic“ MMX serija yra skirta žaidėjams ir multimedijai, reikia atskirą pastraipą skirti ir jų mikrofonams, kurie atlieka didžiulę darbo dalį šiuolaikiniuose žaidimuose, reikalaujančiuose komunikacijos tarp keletos žaidėjų. Vėlgi, čia abu modeliai sulaukia minimalių mano priekaštų. MMX 2 ir MMX 300 naudoja identiškus mikrofonų tipus, ir tai neleidžia šių dviejų modelių išskirti ar papeikti, kadangi jie abu veikia idealiai. Kalbančiojo balsas skamba geriau nei tikrovėje, o dažnai žaidėjai tinkle ne tik pagiria garso kokybę, bet ir pasiteirauja kaip pavyko padaryti mano mikrofoną tokį kokybišką. Tai tik įrodo kūrėjų galimybes šioje srityje bei mikrofonų kokybę šiose puikiose ausinėse. Tačiau aš ir čia radau keletą punktų priekabėms. Tai, jog MMX 300 neturi galimybės prislopinti ar užtildyti mikrofono nenaudojant išorinių programų mane šiek tiek nuvylė, kuomet MMX 2 turi mano minėtąją juodąją dėžutę, kuri leidžia mikrofoną užtildyti vos vienu mygtuko paspaudimu. Verta paminėti, jog abu mikrofonai yra įmontuoti į ausines, taigi jų ištraukti negalėsite, taigi perkant šias ausines žaidėjai tai turėtų turėti omenyje.

 

Taigi MMX 2 visgi parodo didžiąjam broliui savo vietą. Mikrofono garso reguliavimo galimybės nors ir maža, tačiau labai puiki ausinių sąvybė, kurią MMX 300 tiesiog pamiršo. Šį raundą laimi MMX 2.

MMX 2 vs. MMX 300: Išvaizda

Aptarus garso priėmimą bei perteikimą, patvarumą bei patogumą, tereikia trumpai užsiminti apie ausinių išvaizą. Matote, investavus tokią sumą į vienas iš šių ausinių, tenka taikyti ir užuolaidas bei tapetus, kad derintųsi prie jų, o ne atvirkščiai. MMX 300 su tuo problemų nebus. Tai nepakartojamai gražios, anglies pluošto išvaizdos ausinės, tinkančios ir tradiciniam žaidėjo interjerui bei kompiuteriniai įrangai, ir aukštos klasės įrangą turinčiam milijonieriui, kuris nenori ant stalo matyti nieko kas primena pigenas. Plačios tamsios spalvos pagalvėlės ne tik dera prie ausinių šonų, tačiau ir prie dirbtinės odos lanko. Stipru, subtilu bei klasiška. MMX 2 išvaizda irgi nesiskundžia, tiesa jos gali kiek kvailai atrodyti ant jūsų galvos, dėl viršugalvio apsaugos specifiškumo. Savotiška triumfo arka ant žaidėjo viršugalvio tik neišprūsusiems kaimynams gali kelti šypseną, nes visi tikri žaidėjai žino – svarbiausia kaip žaidėjas jaučiasi su įranga! Juodos, šone pažymėtos MMX 2 simboliais ausinės atrodo solidžiai, nors ir neišsiskiria iš minios kitų, daug įspūdingesnių konkurenčių.

MMX 300 vėl kala į kaulus mažąjam broliukui išvaizdos srityje!

MMX 2 vs. MMX 300: Galutinės mintys

Taigi, šios dviejų skirtingų klasių, tačiau tos pačios šeimos „Beyerdynamic“ ausinės turi savus trūkumus bei pranašumus, tačiau lieka aišku, jog jos abi yra aukščiausios klasės kūrėjų darbo vaisius, vertas vienų ar kitų žaidėjų dėmesio ir pinigų. Baigiant šią apžvalgą norėčiau palyginti šių ausinių kainas (kurias taip kruopščiai slėpiau visos apžvalgos metu). Matote, vokiškas „Beyerdynamic“ malonumas kainuoja tikrai nemažai. MMX 2 modelis, ieškantis aukštos klasės įrangos mėgėjų kainuoja nuo 240 litų (~70 eurų), o aukščiausios klasės MMX 300 modelis, nemėgstantis paprastesnių naudotojų nei meistrų, iš jūsų kišenės išvilios net 1120 litų (~320 eurų). Šių ausinių kainos tikrai šiek tiek bauginančios, bei sunkiai prieinamos kasdieniam žaidėjui. Tačiau šios „Beyerdynamic“ MMX šeimos atstovės vertos kiekvieno sunkiai sutaupyto cento, kuriuos išleisite šioms ausinėms. Tiesiog jūs turite būti pasiryžę išleisti tokią sumą pinigų vardan kokybės.

MMX 2, kaip ir MMX 300 galite įsigyti internetinėje parduotuvėje Hero.lt!