„You will never win“, „Fatality“ – taip skamba labiausiai įsiminę žodžiai, iš kultinio „Mortal Kombat 3“ žaidimo, kuris, galima sakyti, mane supažindino su „muštynių“ žanru. Tai buvo „piktas“ žaidimas, prie kurio pirmą kartą atsisėdęs žaidėjas vargiai ką padarydavo. Tačiau niekas taip nelinksmino, kaip nutraukiamos galūnės, išlupami stuburai ar rūgštyje tirpstantys kūnai. Vėliau atsiradus „PlayStaytion“ konsolei, šalia „Mortalo“ išdygo visiems gerai žinomas „Tekken“, kuris nors ir priklausė tam pačiam žanrui, žaidėsi jau visai kitaip ir buvo nepalyginamai lengvesnis. Šalia šių buvo ir trečiasis, gal kiek nuošalėje likęs, bet nemažiau svarbus “muštynių“ žanro flagmanas – „Street Fighter“. Būtent jis ir tapo vienu šio, apžvelgiamo žaidimo įkvėpėju.

Kaip galima suprasti iš (nors pats pavadinimas nesako nieko, bet argi tai svarbu?) pavadinimo, žaidimą kūrė japonai. Ilgą laiką šis žaidimas buvo skirtas tik pačiai Japonijos rinkai, kol buvo nutarta jį išversti ir į anglų kalbą. Nežinia, ar atsitiktinai, ar specialiai, vertimas nėra pilnas ir žaidime vis tiek išlieka eilė hieroglifų.

Prie japoniškos atmosferos prisideda ir dar vienas unikalus žaidimo aspektas – komentatoriai, kurie, panašiai kaip „Takeši pilyje“, visos kovos metu rėkaus nesuprantamus dalykus.

Kaip ir savo įkvėpėjuose, veiksmas čia vyksta dvejose dimensijose. Nors arenų fonuose ir nėra jokių aktyvių detalių, kaip besisukantys peiliai, ar džiūgaujanti minia, šie vis tiek yra ganėtinai įvairūs, tad kautis teks tamsiam miške, fermoje, ar kokioje gamykloje.

Žaidime yra keli galimi rėžimai. Pirmasis „Arcade“ – standartinis „laiptinės“ rėžimas, kuomet reikia nugalėti eilę priešų ir taip pereiti žaidimą. Deja, veikėjų pasirinkimas yra labai mažas ir nė iš tolo neprilygsta seniesiems žaidimams, kuriuose tas skaičius yra bent kelis kartus didesnis.

Antrasis „Versus“ yra skirtas dviems žaidėjams, norintiems susikauti vienas prieš kitą.

Ir trečiasis „Practice“, kuris, kaip jau sako pats pavadinimas, skirtas pratyboms. Labai užkliuvo, jog treniruočių rėžime nebuvo nurodyti galimi veikėjo veiksmai, todėl teko internete ieškotis pačiam.

Nors be didesnio vargo viską suradau, teko nusivilti dar kartą. Iš pirmo žvilgsnio, veiksmai atrodo labai paprasti (  +P), tačiau juos praktiškai atlikti įmanoma tik uždėjus visą pirštą ir kurį laiką aklai maigant. O gal, tiesiog, reikia turėt itin mitrius pirštus, arba senosios mokyklos valdymo pultelį…Aišku, stengtis verta, mat sėkmingai atliktas veiksmas turi ilgoką animaciją, su visokiausiom mėlynom liepsnom ir žaibais, o daroma žala taip pat įspūdinga.

Apskritai, šio žaidimo kovos sistema galėtų priklausyti toms „piktosioms“, kuriose neužteks spaudyti vieną ar du mygtukus ir mėgautis, kaip veikėjas atlieka bent tris skirtingus veiksmus. Čia, kol neatliekamas „superinis“ veiksmas, svarbiausia kombinuoti paprastas atakas ir tai atlikti tiksliai.

Aš sakau, bandykit, jei esat užkietėjęs tokių žaidimų fanas ir, juo labiau, turit panašiai mąstančių draugų.