Propagandos apie patį geriausią visų laikų būsimą žaidimą — Unreal II — prisiklausėme sočiai. Be abejo, kai pirmasis Unreal buvo neapsakomai populiarus ir parduotas neįtikėtinas kiekis kopijų, iš tęsinio tikimasi dar daugiau. Deja, jokio stebuklo neišvydome. Pasirodęs Unreal II startavo tik IV „topų“ vietoje. Kaip bebūtų, turime dar vieną neblogą FPS žaidimą.

Veiksmas vyksta toje pačioje visatoje, tačiau siužetas labai menkai tesurištas su pirmuoju Unreal žaidimu. Žaidėjui tenka kareivio Daltono vaidmuo. Buvęs jūrų pėstininkas už nepaklusnumą atšauktas iš pagrindinių pajėgų ir kartu su kitais „autsaideriais“ išsiųstas patruliuoti į „visatos subinę“. Jums padeda seksuali mergina Aida, alkoholikas inžinierius ir ginklų specialistas Isakas bei pilotas, ateivių princas Ne’Banas. Tiesiog šauni kompanija :). Siužetas pasakoja apie septynis keistus artefaktus, kuriuos turite surasti, kad priešai nepanaudotų jų piktam. Vėl nieko naujo ar negirdėto. Tačiau Legend Entertainment buvo svarbu turėti gerą siužetą. Jie norėjo papasakoti daugiau, nei dauguma FPS žaidimų, kas labai pagirtina. Rezultatas: animacinių intarpų tarp misijų serialas ir galimybė kalbėtis su savo komanda. Pokalbiai nėra labai dinamiški, siužetas nuo jų nepriklauso, na, bet bent jau galite pasirinkti atsakymus.

Pulk — gink

Galbūt daugiau ir nereikėtų tikėtis — juk toks ir turi būti kietas veiksmo FPS žaidimas, ar ne? Unreal II susideda iš 12 misijų, kurių kiekviena yra gan skirtinga — nereikės vien tik eiti ir naikinti viską aplinkui. Pradžioje tenka daugiau pasižvalgyti: daug informacijos apie vietoves negaunate, turite patys viską ištyrinėti. Kūrėjams gan neblogai pavyko sukurti netikrumo atmosferą: niekad tiksliai nežinosite, kas laukia už posūkio, ir galiausiai atsidursite atviroje vietoje, kur iš visų pusių į jus laksto šūviai. Misijų metu pati istorija taip pat progresuoja. Nors žaidimas ir linijinis, misijose atsitinka smagių dalykų. Ypatingo originalumo ir inovacijų iš misijų nesitikėkite. Dažniausiai teks iš savo laivo keliauti į tam tikrą vietą, nužudyti visus sutiktus kelyje, galbūt ką nors išgelbėti ar išsprogdinti. Aukšto intelekto koeficiento įveikti šiam žaidimui nereikės, tačiau kai kurie vėlesni lygiai iš tiesų įdomūs. Pavyzdžiui, vienoje misijoje reikia apsaugoti mokslininką nuo moterų karių atakų. Jums padeda keli jūrų pėstininkai, tad įsakote jiems saugoti tam tikras teritorijas. Tada reikia išdėstyti kovinius bokštelius ir lazerinius barjerus, o pačiam laukti, kol priešai prasiverš pro apsaugą ir ateis nukauti to mokslininko (kurį, beje, ir pats, jei galėtumėte, tą pačią minutę savo rankomis pasmaugtumėte :)).

Ginklų fabrikas

Misijos kaip misijos, tačiau FPS žaidimui svarbiausia yra gera ginkluotė. Unreal II čia tikrai turi kuo pasigirti. Daltonas vienu metu gali nešiotis visus 15 žaidimo ginklų. Galite rinktis nuo paprasto „blasterio“, pusiau automatinio šautuvo, snaiperinio ginklo, iki ugniasvaidžio, granatsvaidžio, raketsvaidžio ir įdomių ateivių ginklų. Kiekvienas ginklas turi dvejopas šaudymo galimybes, antroji dažniausiai būna galingesnė ataka. Kai kuriuos ginklus laisvai būtų galima išimti nepakenkiant žaidimui — jų beveik nenaudojate. Tačiau visi jie veikia gan smagiai ir teisingai. Pats šaudymas gal ir nėra toks geras ir tikroviškas, tačiau bent jau turite didelį pasirinkimą. Galite netgi užsiundyti priešą mažais voriukais. Ginklų garso ir vaizdo kokybė yra tikrai gera, tiesa, kai kurie skamba kiek per švelniai. Juk žaisdami FPS visi norime iškrauti savo agresiją ar stresą, tad ginklai turi būti kuo piktesni ir žiauresni.

Gudrūs ir kvaili priešai

Kitas Unreal II privalumas — AI. Kodas sukurtas taip, kad kiekvienas padaras ar žmogus veikia nepriklausomai. Kaip minėjau, žmonėms galite duoti užduotis ar palikti veikti laisvai. Monstrai visaip stengiasi išvengti jūsų kulkų, o Skaarj netgi blokuoja jas. Įdomiausi yra žmogiški priešai. Jie atsišaudo tokiais pat ginklais, dirba grupėse ir tikroviškai reaguoja į susidariusią situaciją. Žmonės yra kur kas protingesni už kitus priešus, pavyzdžiui, izariečius — šie rodos neturi jokių smegenų. Jūsų kostiumas gali atlaikyti daugiau žalos, nei kitų karių, tačiau pakėlus sudėtingumo lygį tikrai sutiksite kelis labai talentingus piktadarius.

Viso teks susidurti su maždaug 25 skirtingais padarais. Asortimentas nemažas: kariai žmonės, kariai milžinai, „gyvos“ dirbtinio intelekto mašinos (beje, labai primenančios „Matricoje“ matytus robotus) ir kiti. Tie, kas žaidė pirmąjį Unreal, iš karto atpažins Skaarj, kurie grįžo ir siekia surasti tuos pačius artefaktus. Jie vis dar dideli ir pavojingi, tačiau jei sugebėsite išvengti jų šuolių ir šaudyti, kai jie nesidengia, galėsite juos nukauti. Vietomis sutiksite marias mažų voriukų, kuriuos reikia paprasčiausiai „iškepti“ ugniasvaidžiu, o kartais susidursite su didesniais bosais, į kuriuos teks suleisti nemažai sunkiosios artilerijos.

Kosminė odisėja

Žaidimo vaizdų tikrai nepavadinsite senais ir išsikvėpusiais. Varomas gera grafine plokšte, Unreal II yra geriausiai atrodantis PC žaidimas. Žaidime naudojamas labai į Unreal Tournament 2003 panašus variklis, tačiau pridėti puikiai atrodantys dalelių efektai, sukuriantys tekančio vandens, ugnies, dūmų ir kitas iliuzijas. Vidinės scenos detalizuotos fantastiškai, o plačios atviros vietovės tiesiog verčia iš koto. Viskas nupoliruota ir nušlifuota iki tobulybės. Kiekvienas lygis tikrai atrodo kaip atskiras pasaulis. Smagu tai, kad veiksmas vyksta ne tik uždarose patalpose, bet ir didžiulėse erdvėse. Teks apsilankyti miškuose, smėlynuose, sniegynuose, netgi gyvame organizme ir dirbtinio intelekto ateivių–robotų mieste, rodos, perkeltame tiesiai iš „Matricos“ scenų. Žaidimo pirotechnika ir ginklų efektai tikrai praplečia ribas: puolamųjų ginklų kulkos apšviečia sienas, tikroviškai dega jų ugnis ir smilksta dūmai. Gera ir judesių animacija: kariai tikroviškai atšoka nuo atakų, stojasi, pritūpia ir vėl krenta negyvi. Visa tai atrodo išties smagiai ir įtraukia žaidėja bei neleidžia taip smarkiai nusivilti kitomis žaidimo vietomis.

Kadangi Unreal II vyksta labai futuristinėje aplinkoje, labai svarbus yra atitinkamas garso takelis. Muziką žaidime išties galima pagirti. Ji puikiai dera prie veiksmo ir iliustruoja vietoves. Kosmose girdėsite didingą simfoninę muziką, kuri skamba geriausiose kosminėse kino epopėjose, o tyrinėjant jus lydės lengvas, bet „kabinantis“ drum’n’bass ritmas. Muzika vietomis kartojasi, tačiau tas nelabai trukdo. Keistai ir juokingai skamba tik kai kurių veikėjų balsai, ypač pagrindinio herojaus Daltono. Kietas ir žiaurus karys švelniu balsu kalba apie visokias gyvenimo prasmes, pareigą žmonijai ir kitas nesąmones. Mirk iš juoko :).

Labiausiai žaidimą galima peikti dėl jo trukmės. 12 lygių lengvame režime galima nesunkiai pereiti vienu prisėdimu per kokias 10 valandų. Pradžioje Legend Entertainment norėjo įdėti į Unreal II daugiavartotojišką režimą, tačiau, matyt, nespėjo. Be to, žaidimas nelabai atitinka savo epinio pavadinimo „Pabudimas“. Tiesiog nesitikėkite grandiozinio finalo, nes teks nusivilti.

Laukdami Unreal II pasirodymo, spėju, daugelis tikėjomės, kad tai bus žaidimas, kuris sukels revoliuciją FPS žanre. Nebuvo aišku, kuria prasme, tačiau galbūt norėjome išvysti šaudymą iš patrankų, galbūt iš skraidančių laivų, ar kokių kitų dalykų, kurių nematome kiekviename žaidime. Unreal II daugeliu atžvilgiu yra geras žaidimas, siūlantis iškilią grafiką, puikius garsus ir gan įdomią žaidimo eigą. Tačiau jam nepavyko sukurti nieko tokio naujo ir įstringančio atmintin, kaip, pavyzdžiui, buvo serija NOLF. Jei mėgstate sci–fi FPS — pasėdėkite porą vakarų prie šio žaidimo.