Tikrasis Veiksmo Žaidimų Dievas

Iš žurnalo VA PlayStation 2005/08. Autorius: Alex

Liaudies išmintis sako: „Nuo pasaulio po siūlą — nuogam marškiniai“. Remiantis ja, naujai įkurtos vidinės SCEA studijos, Studio Santa Monica, darbuotojai surinko į vieną geriausias šiuolaikinių trečiojo asmens veiksmo-nuotykių žanro žaidimų idėjas (tarkim, Prince Of Persia, Onimusha ir Devil May Cry). Pagardino jas klasikiniais arkadiniais–platforminiais elementais. Gautą mišinį patalpino į grėsmingą ir kietą Senovinės Graikijos mitų pasaulį. Ir, pagaliau, suteikė savo „vaikui“ deramą grafinį apipavidalinimą.

Rezultatas išėjo visiškai stulbinantis. Intriguojantis siužetas, neįprastas žaidimo pasaulis, idealus „geimplėjus“, nepriekaištingas balansas ir puiki grafika, priverčianti senstančią PS2 dirbti ties savo galimybių riba. Be jokių abejonių, žaidimas vertas pačių aukščiausių vertinimų ir besąlygiškai gal būti rekomenduojamas visiems brandaus amžiaus pasiekusiems žanro mėgėjams (aišku, dėl pasitaikančių žiaurumo, kraujo ir seksualinių scenų).

Dunda žemė, staugia vejas

Ei, tolyn, tolyn!

Čia ir toliau — žodžiai iš grupės „Obtest“ dainos „Karo Dvasia“ (albumas „Tūkstantmetis“)

Tamsūs Senovės Graikijos laikai… Niekas negali sustabdyti karo dievo Areso, ketinančio sunaikinti didingus Atėnus. Ir net miesto „angelas sargas“, deivė Palada, paties Olimpo valdovo Dzeuso duktė kaip ir kiti „olimpiečiai“ (Afroditė, Poseidonas) negali pažeisti tėvo draudimo — dievams draudžiama kariauti tarpusavyje.

Tik vienas žmogus gali sustabdyti Elados sostinės griovimą — tai Kratos, galingasis Spartos sūnus, buvęs karvedys. Atidavęs kadaise savo gyvenimą Aresui vardan žūtbūtinės pergalės prieš barbarus, jis virto įniršiu apakintu negailestingu vergu, kuris trynė nuo Žemės paviršiaus miestus ir tautas. Kratos privalėjo atlikti bet kokius karo dievo, sumaniusio išauginti jį tikru universaliu kareiviu, įsakymus.

Ir štai — Atėnai pavojuje! Metas numesti vergijos pančius, atgauti laisvę ir atkurti taiką, atlikus neįmanoma — nužudant nemirtingą dievą…

Bet, ačiū Dievui (kitam), viskas nėra taip paprasta Senovės Graikijoje. Jeigu Aresą galima butų nužudyti primityviu vėzdo smūgiu per makaulę, jo niekad nepakviestų eiti tokių pelningų ir garbingų pareigų. Nužudyti vieną pagrindinių dievų, visų Graikijos, atleiskit už tautologiją, karių karį, galima tik siaubą keliančios Pandoros dėžės pagalba, kuri, geriausiomis mitologijos tradicijomis, saugoma taip pat kruopščiai, kaip užsega nekaltybės diržą žmonai riteris, ilgam išvykstantis į Kryžiaus karą.

Tolimesni siužeto posūkiai yra tokie sudėtingi bei supainioti, kad papasakoti juos visus man neužtektų nei laiko, nei vietos. Pasakysiu tiek, kad žaidimas God of War, formuodamas savo lygių (ir siužeto) pagrindą, sujungia praktiškai kiekvieną mitą, kurį tik galima surasti istorijos vadovėliuose. Savo kelionėse Kratos susitiks su Medūza Gorgona, Ciklopais, Minotauru, Harpijomis, Titanu ir kitomis mitinėmis būtybėmis bei monstrais. Jūsų laukia nesulaukia daugybė įdomių geografinių vietovių: Egėjo jūra, Atėnai, Mirusiųjų Karalystė, Pasiklydusių Sielių Dykuma ir net visų Graikijos dievų tvirtovė Olimpas.

Paleidęs žaidimą pirmą kartą, buvau pasirengęs tam, kad dabar vėl atsidursiu eilinio nuskriaustųjų ir pavergtų gynėjo vaidmenyje, ir suklydau. Kratos laisvai gali pasėmęs raktą iš eilinio nekalto NPC numesti nelaimingąjį tiesiog Hidrai į gerklę; nužudyti nesukalbamą, bet draugiškai nusiteikusį sargą, arba paaukoti dievams narve užrakintą legionierių, kuris viso „ritualo“ metu garsiai šauksis pagalbos ir nesėkmingai maldaus Kratos apsigalvoti.

Kas čia stovi man ant tako?

Perskėliau kardu.

Be šių plėšrių užsiėmimų, Kratos landžioja laiptinėmis, šokinėja, tempia labai sunkius blokus, sukioja rankenas, kapstosi sienomis, slysčioja lynais, plaukioja ir, savaime suprantama, aktyviai mažina monstrų populiaciją. Pastarieji maksimaliai stengiasi paįvairinti jo turą per Graikiją ir neleisti didvyriui pradėti nuobodžiauti kelionėje.

Tačiau ir Kratos visada pasirengęs supažindinti visus norinčius su savo ginklu, Chaoso Kardais — dviem trumpomis geležtėmis, liepsnojančiomis magiška ugnimi, kurias jis išmeta kelis metrus į priekį grandinėmis, taip verčiant juos galingu ne tik artimo, bet ir tolimo mūšio ginklu. Daro jis tai greitai, lengvai ir įnirtingai, ačiū puikiai motion–capture animacijai. Kombinuoti judesiai ir smūgiai niekada anksčiau nebuvo tokie žiaurūs. Bet kuri Kratos ataka gali pavirsti kraujo upe, kurios audringas srautas pasibaigs tik tada, kai bus nukauti visi aplinkiniai priešai.

Stūmė pajėgos pritvinę

širdį išlupau.

Kuo efektingesnis ir ilgesnis kombo, kuo daugiau priešų sunaikinta vienos atakos metu, tuo daugiau žaidėjas gauna orbų (dar vienas „paskolintas“ elementas iš DMC), kurias galima panaudoti naujų super smūgių įsigijimui, bet kokio žaidime surasto ginklo (nuo jau minėtų Chaoso Kardų iki Poseidono trišakio) galiai bei greičiui padidinti. Ginklai tobulai blokuoja daugelio „eilinių“ monstrų atakų (nuspaudus „bloko“ mygtuką, galima stovėti nieko nebijant labai ilgai), demonstruodami tuo pačiu tiesioginį „persų“ patyrimo skolinimąsi.

Eikvodami savo pirštų energiją ir tramdydami visus pasitaikančius priešus, pildote Kratos Rage of Gods juostelę, esančią ekrano dešinėje. Kai ji pasiekia 100 procentų, mūsų herojus gauna galimybę pasinaudoti teisuolišku „Dievų Pykčiu“, virsdamas žaibus mėtančiu super herojumi (aktyvavimas: L3 + R3 mygtukai).

Tačiau Kratos negali pasikliauti vien grubia fizine jėga. Įvairiausios magijos jo arsenale taip pat užtenka. Pasirinkę Kratos savo „čempionu“, Olimpo dievai žaidimo siužetui vystantis dosniai apdovanoja jį visokiausiomis magiškomis savybėmis, kurių pagalba kritinėmis gyvenimo minutėmis galite iškviesti patį Dzeusą, trenkti priešus perkūnais bei elektriniais žaibais arba paversti juos akmeniu, demonstruoti jiems Medūzos Gorgonos galvą (numanykite patys, iš kur ją paimti).

Dunda žemė, staugia vejas

Gailesčio nėra!

Savaime suprantama, be galo visu šiuo džiaugsmu naudotis niekas neleis, kadangi kiekvienas panaudojimas eikvoja manos energiją. Manos (taip pat gyvybės) orbai išmušami iš priešų ir aptinkami specialiose, paprastai paslėptose skryniose, kuriose ypač retais atvejais dar galima rasti „Fenikso plunksną“ ir „Gorgonos Akį“. Surinkę reikalingą pirmųjų kiekį, padidinsime bendras manos atsargas, o sukaupę antrųjų — gyvybės.

Paprastai geriausią rezultatą duoda magiškų ir fizinių atakų saikingas naudojimas. Taip, pavertus priešą akmens statula (kažkieno galvos pagalba), herojus lengvai pjausto jį gabaliukais vos keliais liepsnojančių kardų smūgiais. Tačiau ir su juo gali nutikti tas pats nemalonumas. Ir tuomet vienintele griežto spartiečio viltimi taps mūsų sėkmė, bandant jį išvaduoti iš akmens nelaisvės. Kai ekrane pasirodys valdymo pultelis, reikės greitai judinti kairįjį analogą kairėn ir dešinėn tol, kol akmens šarvai sugrius.

Štai ir priėjome prie „geimplėjaus“ momento, kuris padaro jį ypač patraukliu – mini žaidimų (arba jų elementų) panaudojimas. Bet kurį kiek sužalotą monstrą galite pribaigti kardų smūgiu (tokiu atveju gausime raudonų orbų, naudojamų ginklų tobulinimui), ir įspūdingiau, inicijavę specialų mini žaidimą, kurį laimėję gausime papildomų manos arba gyvybės orbų. Kiekvienai monstrų rūšiai numatytas savas mini žaidimas, kuriame paprastai reikia laiku spaudinėti ekrane atsirandančius valdymo pultelio klavišus. Kuo pavojingesnis priešas, tuo ilgesnė klavišų kombinacija yra naudojama. Savo kulminaciją šie mini žaidimai pasiekia mūšiuose su bosais, kurių God Of War žaidime, deja, ne tiek jau ir daug.

Tačiau nepaisant daugybės priešų, užduočių ir labai įdomių siūlomų pramogų (pasilinksminimas lovoje su merginomis), žaidimas yra sužaidžiamas kur kas greičiau negu norėtųsi. O sužaidus yra atrakinami God Mode ir Challenge of the Gods režimai, dėl kurių kitas „geimplėjus“ dar labiau kruvinesnis ir įtraukiantis. Pabaigdami žaidimą skirtingais sudėtingumo lygiais, atrakinsite žaidimo extra turinį, kuriame galėsite peržiūrėti patikusius filmukus, pamatyti, kaip buvo kuriamas Senovės Graikijos virtualus pasaulis, Kratos ir siaubingų mitinių pabaisų modeliai, taip pat (dėmesio!) apsilankyti tuose žaidimo lygiuose, kurie nepateko į pagrindinį siužetą. Tai vienas įspūdingiausių dalykų, kurio nesu matęs nei viename video žaidime (tik filmuose), vertas pagyrų už savo originalumą.

Tačiau būkite maksimaliai atidūs pirkdami šį žaidimą, nes mūsų „Baltijos Jūros Piratai“ palaikė visus išdėstytus skanumynus (beveik visą extra turinį) nereikalingu disko vietos eikvojimu ir negailestingai juos iškirpo, o kaip kompensaciją įstatė „puikų“ sekundės trukmės klipą su išlendančiais skeletais. Senovės Graikijoje už tokias pinkles prieš pasaulį ir žmoniją priversdavo tvarkyti Augijo arklides nosinaitėmis ir dantų šepetėliais… Na, bet Dzeusas piratų teisėjas, nes tai dar viena priežastis ieškoti kokybiško žaidimo kokybiškos versijos, t. y. originalo, kad ir kiek jis kainuotų.

Teko skaityti žaidimo kūrėjų, SCEA Santa Monica studijos darbuotojų, interviu, kuriame jie atskleidė, kad God of War grafinis varikliukas buvo kuriamas apie penkerius (!) metus, ir tai, žinote, pastebima. Jis yra optimizuotas plačiaformačiams aukštos raiškos (HDTV) ekranams ir užtikrina aukščiausią įmanomą vaizdo ir vizualių efektų kokybę, dėl kurios būsite dar giliau panardinti į Graikijos Antikinio pasaulio ir kultūros atmosferą. Ten, kur Devil May Cry žaidime mes turėtume gražias, tačiau „mirusias“ lokacijas, čia mes turime gražius, gyvybingus Senovės Graikijos vaizdus. Dykumoje siaučia smėlio audros, laivus jūroje nuverčia škvalas ir bangos, o sugriautų Atėnų gatvėse bėgioja „neprimušti“ taikūs gyventojai ir kariai, bandantys apginti miestą. Neatsilieka ir monstrų bei veikėjų modeliai — verta bent kartą pamatyti Hidrą arba susitikti su tenykščiu Kentauru ir, mato Dzeusas, nenusivilsite. Pasakysiu daugiau — vietos grožybes drąsiai galima statyti šalia gerų Holivudo blockbuster’ių, tokių kaip „Mumija“, „Skorpionų Karalius“ arba „Troja“ — taip kokybiškai, su meile savo darbui padaryta kiekviena lokacija ir nupieštas kiekvienas monstras. Tačiau pagrindinis veikėjas stovi atskirai nuo šios minios, nors jo modelis irgi yra puikus, o judesiai pasižymi vos pagaunamu grakštumu, savo išvaizda (ar matėte tą barzdelę?!) jis primena viduramžių Riddick’ą, pakeitusį akinius į raudoną tatuiruotę savo kūne.

Žaidime duomenys kraunami realiu laiku, taigi herojus tolydžiai pereina iš vienos lokacijos į kitą. Per visą žaidimą pamačiau tik du užrašus Loading. Iš esmės visas veiksmas žaidime vyksta per stilingus bei detalizuotus real time filmukus ir pažangų grafinį varikliuką. Šie du komponentai puikiai papildo vienas kitą, tad kartais galima susipainioti ir pagalvoti, kad žaidimo filmukai yra CGI (Computer Generated Images, kuomet jie iš pradžių sukuriami su super kompiuteriais, o paskui prasukami žaidime kaip video klipai), nors iš tikrųjų taip nėra. Visas žaidimas pristatytas per kinematišką kamerą, kuri sėkmingai atseka veiksmą ekrane, suteikia optimaliausią jūsų „dieviško“ žaidimo vaizdą. Džiugu matyti, kad Twisted Metal frančizės autorius, David Jeffe, neprarado savo gabumų ir pradžiugino mus eiliniu šedevru.

Apibendrinant — prieš mūsų akis nors iš dalies atkartojantis jau matytas idėjas, tačiau tvirtai ant kojų stovintis action — gražus, įdomus, kupinas adrenalino ir, svarbiausia, nebijantis brutalumo arba kaltinimų sunkia psichine trauma jautriems žaidėjams, kuris faktiškai atvirai giriasi savo visai nevaikišku turiniu. Sutikite, mūsų amžiuje, kai vis dažniau nugali visokie Sims’ai, o Postal’ai ir Manhunt’ai etiketo šalininkų yra nukryžiuojami, tokios savybės vertinamos. Dėl savo kokybiško „geimplėjaus“, idealios grafikos ir epinio garso takelio God of War yra vienas geriausių kada nors pasirodžiusių veiksmo žaidimų. O jo stogą nunešančio stiliaus užtenka tam, kad taptų deramu kiekvieno save gerbiančio žaidėjo kolekcijos papildymu.