Iš žurnalo PC Klubas 2006/11. Autorius: raw

Aizeko Azimovo „Fondo“ serija pasakoja apie tolimos ateities žmonių Imperijos žlugimą, sunkiausias dienas ir kilimą aukštyn. Nesvarbu, kad tas kilimas užtrunka tūkstantį metų. „Warhammer“ pasaulis niūresnis. Jame nėra šviesos, rodančios kelią pirmyn, civilizacijos ritasi žemyn neturėdamos nė mažiausios vilties pakilti. Tačiau tas pasaulis įtaigus, jis įtraukia.

„Warhammer 40 000“ serija pasipildė dar vienu žaidimu — „Warhammer 40,000: Dawn of War – Dark Crusade“. Tai vadinamasis „Stand–Alone“ papildymas, nereikalaujantis originaliojo žaidimo. Veiksmas vyksta Kronos planetoje, kur Imperijos archeologai atrado apleistą miestą Nekropolį. Kažkada galinga ir visiems gyviesiems mirtinai pavojinga nekronų rasė buvo palaidota po storu smėlio, akmenų ir laiko dulkių sluoksniu, tačiau, kaip dažnai būna, smalsumas suteikė galimybę senoviniam blogiui atgimti. Nebūties metai nepakeitė šios rasės tikslų… Gyvieji, saugokitės!

Su naujuoju pasauliu žaidėjai gauna ir dvi naujas rases: nekronus bei Tau Imperiją. Taigi dabar rasių jau septynios. Jos pakankamai skiriasi, todėl tautų kiekis išties nemažas. Tą pačią problemą galime stebėti iš septynių skirtingų požiūrio taškų. Siužetą vykusiai papildo vaizdo intarpai. Žaidimo pradžioje patenkame į žingsninės strategijos žemėlapį (kas jau beveik galutinai įsitvirtino realaus laiko strategijose), padalintą į septynias priešiškas teritorijas. Pasirinkti galima bet kuria rasę, o tada — pirmyn dėl įsigalėjimo visame pasaulyje. Žemėlapyje pasirenkamas judėjimo kelias, galima savose ar ką tik užimtose teritorijose patalpinti armijos dalinius. Puolant priešą, kai jau turime uždirbtų taškų, galime pasirinkti pradinę armijos sudėtį.

Papildymas atneša dvi naujas rases: nekronus ir Tau Imperiją, tad viso turime jau septynias.

Užsimezgus mūšiui, panyrame į gryniausią RTS. Pačioje pradžioje mūsų puolančiąsias pajėgas sudaro tik herojus, pagrindinis namas bei darbininkas (tiksliau jų analogai kiekvienoje rasėje, ne taip drąsu kai kam į akis pasakyti, kad jis darbininkas). Labai norint ir turint reikiamų taškų, prie minėtos kompanijos galima prijungti keletą kitų kovinių vienetų. Juk net silpna pagalba gali padėti atmušti iš pat pradžių užplūstančias žemės šeimininkų bangas. Iš tokio mažo branduolio kuriame galingą kariuomenę, nušluosiančią iš pradžių grėsmingai atrodžiusį priešą nuo žemės paviršiaus.

Gyvybiškai svarbu užimti naujus kontrolinius taškus, resursų sankaupas ir reliktus. Viskas frontui, viskas pergalei. Kariuomenės sukuriamos nemažos, patobulinimai dar leidžia padidinti jų kiekį. Žymesni ar stambesni koviniai vienetai sukuriami po vieną, tačiau mažiau pajėgių (čia irgi kaip pasakius…) karių vienetą sudaro keli kariai, o jų kiekį būrelyje galima didinti spaudžiant specialų mygtuką. Jei tik turima resursų. Mūšio metu gali žūti keli kariai iš būrio, bet, jei liko bent vienas, visą būrį vėl galima atkurti tiesiog iš oro. Ir resursų. Ar verta minėti, kad skirtingų karių net vienoje rasėje sugebėjimai skiriasi? Herojai ir kai kurie žymesni kovotojai turi papildomų savybių, kurias reikia naudoti atskiru mygtukų paspaudimu. Beje, tos savybės gali atsirasti tik po to, kai pastatomi atskiri pastatai ar ištyrinėjimas pastiprinimas.

Svarbesni kovotojai turi specialių savybių, tad net tos pačios rasės kariai tarpusavyje stipriai skiriasi.

Svarbiausia pergalės sąlyga paprastai būna nugriauti pagrindinį priešų namą, tačiau kai kada (ypač užpuolus stiprų priešą) iškyla nauji papildomi tikslai, kuriuos įvykdžius, pavyzdžiui, nutrūksta periodiškai pasikartojančios priešų atakos ar galingų įrenginių veiksmai. Prie viso to dar reikia prisiminti antrines užduotis, kurias įvykdyti neprivaloma, tačiau dėl bendros sveikatos patartina.

Kiekviena užimta teritorija duoda skirtingų papildomų savybių. Jos prarandamos netekus tos teritorijos. Jei priešas užpuola mūsų užimtą teritoriją, mūšio pradžioje aptiksime, kad turime visus (bet ne daugiau) pastatus, kuriuos turėjome laimėdami kovą dėl šios srities. Ir karius, kuriuos įkurdinome po mūšio.

Bet jau išsiplėčiau… Dar redaktorius išbars… Taigi senosios rasės gavo naujų vienetų, naujų savybių (pvz., kariai gali šaudyti ir likti nematomi) ir naujų priešų :). Balansas gana neblogas, kai kurios tautos iš pradžių atrodo silpnesnės, tačiau po sustiprinimų jos gali pakovoti ne tik dėl išgyvenimo.

Priklausomai nuo naujos teritorijos sudėtingumo, herojus gauna daugiau ar mažiau patirties taškų, už kuriuos tobulinama jo sveikata, ginklai, kovinė galia artimai bei tolimai kovai ir kiti parametrai.

Kelio paieškos mechanizmui galima papriekaištauti, tačiau jis nėra katastrofiškas. Vietovaizdžiai įvairūs, grafika ir animacija atlieka savo reikalą.

Išvada: Viena stipriausių pastarųjų metų strategijų. Jei neatsiras koks stebuklas, metų strategijos rinkimuose balsuosiu už ją. „Iš mūšio lauko bėga tik bailiai! Ar nori išeiti?“

Vertinimas

Pirmas įspūdis:

Neblogai atrodo. 8,7

Grafika:

Vienetų įvairovė, statybų ar koviniai efektai. 9,1

Garsas:

Neįkyri muzika, geras įgarsinimas. 8,8

Įdomumas:

Kiek dar ten liko priešų? 9,3

Valdymas

Visai neblogai apgalvotas. 8,7

Bendras:

Įspūdingas žaidimas! 9,2