Iš žurnalo VA PlayStation 2005/09. Autorius: ID

Praėjo dveji metai nuo pirmosios žaliojo monstro Hulk’o dalies konsolėse. Ne paslaptis, kad pirmoji dalis neišpildė visų žaidėjų pageidavimų, ir buvo tikėtasi svarbių serijos pakeitimų. To ir sulaukėme — antroji žaliojo monstro dalis smarkiai pakito ir yra beveik nebepanaši į pirmtaką. Hulk’as čia nebe pieštas, spalvotas žaisliukas, o visą miestą griaunanti mašina.

Komiksų karaliaus Marvel siaubūnas Hulk’as — vienas iš daugelio komiksų herojų. Tačiau niekur nerasime tokio galingo ir visa griaunančio komiksų veikėjo kaip jis. Hulk’o logiškai nepaaiškinamos kūno apimtys, šoklumas, sprogstama ir visa griaunanti jėga antrojoje dalyje, atrodo, pasiekė maksimumą. Tokio galingo žaliojo siaubūno mes dar niekada nematėme nei filmuose, nei žaidimų ekranuose. Atrodo, kad kūrėjai pranoko patys save. Žaidimas nuo šiol siūlo mums visišką laisvę. Leidžia nevaržomiems bėgioti miesto gatvėmis, užmiesčio kanjonais ir kitomis įspūdingomis vietovėmis bei sukelti tokį chaosą, kokio tik norime. Sumanėte sugriauti daugiaaukštį? Bėgdami per kelią pagriebti važiuojantį autobusą ir mesti jį į reklamos stendą? Norite nuo dangoraižio stogo visa jėga kristi žemėn ant važiuojančių automobilių naikinant viską, kas papuls jums po pėdomis? Nuo šiol tai ir dar daugiau jūs galite daryti nevaržomi. Pasikliaukite savo fantazija.

Bet tai tik dalis to, ką siūlo naujasis The Incredible Hulk žaidimas. Svarbiausias žaidimo akcentas — siužeto misijos. Nuo šiol pagrindinė žaidimo istorija nėra tokia vientisa kaip anksčiau. Žaidimas suteikia mums nevaržomą laisvę, o norint žaisti šias misijas tereikia nusigauti į tam tikrą vietą, kur laukia siužetinės misijos laukelis, leidžiantis ją pradėti. Visos misijos daugmaž panašios — sunaikinti tam tikrus objektus arba apginti juos nuo puolančios priešų artilerijos. Visos žaidimo siužeto misijos suskirstytos į skyrius ir kiekvieno jo gale mūsų laukia bosų kovos, kurios išties įspūdingos. Tenka susikauti su įvairiausiais siaubūnais. Jų vien Hulk’o fizinėmis galimybėmis įveikti nepavyks ir dažnai tenka naudotis mus supančia aplinka. Pavyzdžiui, pirmąjį bosą Abonimation, kuris yra tarsi Hulk’o dvynys, tenka įveikti pasikliovus supančiomis konstrukcijomis o jas užvertus ant jo, šis netenka daug gyvybių. Taigi visur tenka improvizuoti bei tinkamai išnaudoti Hulk’o galimybes. Visą žaidimo istoriją galima įveikti per 8–10 valandų. Tai nėra labai ilgas laiko tarpas, tačiau per šias valandas gausime išties milžinišką veiksmo, pavojų bei nežabotos galios dozę, kurią dar ilgai prisiminsime. Žaidimo sudėtingumas yra kai ką mums paruošęs. Plėtojantis žaidimo istorijai, jis darysis vis keblesnis, dažnai kai kurioms užduotims įvykdyti prireiks geros valandos, o kartais atrodys, kad užduotys neįveikiamos, tačiau pasiduoti neverta. Be siužeto misijų mums žaidimas siūlo ir pašalines užduotis. Tai įvairios gelbėjimo misijos, lenktynės, kurios prikaustys mus dar keletui valandų prie konsolės pultelio.

Žaidimo ramybės stotele bus bažnyčia, kurioje mes dažnai lankysimės. Čia negresia joks pavojus, tvyro ramybė. Bažnyčioje mes galime išsisaugoti savo progresą bei įsigyti naujų judesių už surinktus Smash taškus. Juos gausime niokodami objektus bei vykdydami misijas. Įsigyti bus galima visokiausio pobūdžio judesių. Vieni brangesni, tačiau galingesni, kiti pigesni bei ne tokie veiksmingi. Judesių yra visokiausių: blokų, oro atakų ar visa griaunančių mostų. Jų įsigijimas būtinas, kadangi plėtojantis žaidimo istorijai, pasirodys naujos teritorijos bei nauji stipresni priešai, kuriems nebepakaks turimų smūgių kombinacijų, teks išmokti naujų. Pasirūpinę naujais judesiais bei išsaugoję progresą, priėję prie specialaus lauko, tiesiog vienu šuoliu iš bažnyčios peršokame šimtus kilometrų į veiksmo bei pavojų kupinas teritorijas, kur toliau tęsiame savo pasirodymą.

Keblus gali pasirodyti žaidimo valdymas, kuris darysis vis sunkiau perprantamas įsigijus naujų judesių. Dešimtys judesių, kurie su laiku dvigubės ar net trigubės, bus išties sunkiai įsimenami, kadangi kiekvienas jų turi savo atitinkamą mygtukų kombinaciją. Vos ne visus juos yra verta ir kartais net būtina įsiminti, kadangi užmiršę jų kombinacija, galime netekti pranašumo prieš priešų artileriją. Žinoma, pamažu daugumą šių judesių įsimenti galima, tik tam prireikia nemažai laiko.

Žaidimo grafika smarkiai pasikeitė nuo pirmosios dalies. Čia buvo atsisakyta cell–shaded modelių, sukurtas rimtas grafinis vaizdas. Ir tai tikrai pasiteisino. Hulk’o judesiai, daugybė specialiųjų efektų atrodo išties gražiai. Pačioje veiksmo atomazgoje, kuomet pilna sprogimų, dūmų kamuolių ir ekrane atrodo tikras chaosas, žaidimo kadrai nei kiek nesulėtėja ir išlaiko tokį pat greitį, o tai džiugina. Vienintelis minusas — blankios žaidimo tekstūros. Ko gero, spalvingų bei ryškių tekstūrų teko atsisakyti dėl kadrų sekos, kad ji nesulėtėtų pačioje veiksmo kulminacijoje. Garsai taipogi neatsilieka. Hulk’as puikiai riaumoja, sprogimai bei visi dūžiai skamba įtikinamai. Muzika standartinė, niekuo neišsiskirianti.

Taigi The Incredible Hulk: Ultimate Destruction patyręs daugybę kardinalių pakeitimų išties pasiteisina. Žaidimas puikus, užvedantis ir ilgam prikaustantis prie ekranų. Jį galima rekomenduoti visiems. Juk daugelis mūsų norėtų nors trumpam išrūkti iš žmogiškos kasdienybės bei atsidurti vieno iš galingiausių herojų kailyje. Būtent tokią galimybę mums ir siūlo šiš žaidimas. Mėgaukitės!