Turbūt labiausiai įsimenami šaudyklių momentai ne tie, kuriuose reikia iššaudyti būrį žmonių su viena apkaba, skersai ir išilgai išvalyti stovyką ar sprogdint viską, kas pasitaiko kelyje, bet tie, kuriuose gali atlikti kažką įpatingo. Tarkim, galimybė iš bokšto ar nuo kokios uolos, laikant rankose snaiperį, į galvą nušauti svarbų gaujos vadą, esantį už kelių šimtų metrų – tikrai žavi. Sniper: Ghost Warrior – įpatingas, bet tik iš pradžių.

Žaidimas prasideda nuo apmokymų, kurie svarbūs kiekvienam naujam žaidėjui, mat čia nebus taip, kad kur šauni ten ir pataikai. Naudodamas snaiperį turėsi elgtis ypač atsargiai: įtakos turės vėjas, pulsas, kvėpavimas, atstumas nuo taikinio ir tai, kokioj būsenoj ruošiesi šauti – stovėdamas, tupėdamas ar gulėdamas. Visa tai suteikia realumo bandant įsijausti į gelbėtojo vaidmenį. Pistoletas, virvė, skirta įlipti į medį ar nusileisti nuo aukštos uolos, ir peiliai, tyliam priešo likvidavimui, bus vieninteliai tikri tavo draugai baudžiant teroristus ir gelbėjant nekaltus žmones paslaptingoje tropikų saloje.

Pasibaigus praktikai iškart gauni užduotį, kurioje tau reikia pašalinti svarbų asmenį – generolą Vasquez. Pasiekęs reikiamą tašką, tinkamai nusitaikės tu šauni, bet žaidimo istorija yra svarbiau už tavo kulką ir jis pabėga. Tenka iššaudyti visą bazę ir pasivyti mašiną su kuria pabėgo generolas, bet kol tu jį pamatai dar kartą, jis jau sekmingai tupi išplaukiančiam laive. Taip ir prasideda Ghost Warrior gelbėjimo ir medžioklės misijos.

Nors pirmosios valandos žaidime ir žavi, bet kuo toliau, tuo labiau šis įspūdis blėsta ir blėsta. Vargu ar rasi sudėtingesnę misiją, kurioje reikės pasukti galvą ką ir kaip padaryti teisingai. Kodėl ? „Checkpoint to checkpoint“ – nušauk, nubėk iki ten, paimk duomenis, grįžk atgal, padėk sprogmenis, atsitrauk, atbėk čia, išlaisvink įkaitus, grįžk, pridenk būrį, palauk, pabėk iš stovyklavietės, tyliai prasėlink pro priešus, įlipk į medį, išvalyk kaimą. Viskas ko tavęs prašys žaidime. Įsimintiniausias likvidavimas – tupi ant bokšto ir lauki, kol virš tavo galvos praskris garsiai kriokiantis lėktuvas, kad tuo momentu galėtum nušauti gaujos vadą niekam negirdint. Kiek trunka žaidimas ? Viskas priklauso nuo to, kiek laiko jam skirsi. Noredamas ilgiau patupėti krūmuose, rinkis sunkiausią žaidimo lygį.

Visada žinojom, kad žalios ir rudos spalvos maišyta apranga puikiai maskuoja krūmuose, miškuose ar pievose. Kamufliažas – susiliejimas su gamta, todėl būtent taip ir atrodo mūsų herojus, norėdamas likti nepastebėtas priešų atžvilgiu. Tai puiku, bet… bet kas tada, kai priešas atrodo vos ne taip pat ? Jis tave mato, o tu jo ne. Net radaras nepadeda, kai priešais tave tankūs krūmai ir tu neturi sugebėjimo žiūrėti kiaurai juos. Užtat priešai gali ne tik žiūrėti, bet ir šaudyti. Labai gera nuojauta ir prastu dirbtiniu intelektu pasižymintys kompiuterio valdomi žmonės erzins visą žaidimą. Aišku, tai turi privalumų, bet prieš dideles grupes – ne. Nušausi vieną teroristą ir pasislėpęs net tamsiausiam kampe vistiek sulauksi būrio svečių. Kitu atvėju, jeigu tarkim du priešai bus maždaug dešimties metrų atstumu vienas nuo kito ir nušovęs bent vieną iš jų, visiškai nesukelsi aliarmo, nes pastarasis to tiesiog nepastebės. Gal jie neturi radaro? Nežinau, bet mūsų pagrindinio herojaus radaras gana dažnai nerodys visų priešų, todėl nenustebk, jei būsi užpultas iš niekur nieko.

Bus galimybė ir pašaudyti iš kuklosvaidžio.

Kūrėjai lyg ir bandė paįvairinti žaidimą bei įdėti kažką įdomesnio, kas sukeltų didesnį susižavėjimą, bet jiems tai pavyko gana prastai. Iš kažkokių „paslėptų“ paketų kiekvienam žemėlapyje nepastebėjau jokios naudos. Turi aiškią misiją, ją ir vykdai. Nors norėtųsi, kad kai kurių išvis nebūtų. Jei net žaidimo pavadinimas pasako ko galima tikėtis iš jo, tai kam dar reik misijų su kalašnikovu rankose ? Nesupratau ir man tai nepatiko. Bet kai gauni snaiperį, viskas pasikeičia. Pats smagiausias efektas – „slow motion“ galimybė paspaudus shift klavišą ir lėtas filmukas kaip kulka lekia iki taikinio galvos ir įspūdingai ją ištaško. Tokie efektai ne naujiena, bet jie vistiek žavi.

Graži tropikų sala bei puikūs garsai tikrai sukuria gerą atmosferą.

Apibendrinant, Sniper: Ghost Warrior nėra tas žaidimas, kurį norėtum pereit dar ir dar kartą, bet tiem, kurie mėgsta ramiai pataškyti priešams galvas naudojant snaiperinius šautuvus, būtinai rekomentuoju išmeginti.