PlayStation 2 laikais aš nebuvau tokių dalykų kaip EyeToy fanas, todėl nenuostabu, kad prie jų neužsibuvau. Buvo ir be jų kas veikti (taip, toks būtų mano pasiteisinimas). Na, o faktas, jog žaidimas skirtas išskirtinai Xbox360 konsolei šį tą pasako ir apie tikėtinus You‘re in the movies žaidėjus: jie nežaidė ir, didelė tikimybė, nežais su EyeToy. Bijau, jog tai svarbiausia priežastis dėl kurios šio Xbox360 eksperimento kūrėjai gali tikėtis žaidėjų antplūdžio. O dar labiau bijau to, kad jie kaip tik šito ir tikėjosi kūrimo metu…

Taip, šis žaidimas leidžia žaidėjui kurti savo*** filmus. Ką reiškia žvaigždutės prie žodžio savo? Ogi tai, kad yra papildomų sąlygų. Ir šiuo atveju jų tiek daug, kad teko uždėti net tris žvaigždutes. Visų pirma – žaidėjų skaičius. Gal kai stovi parduotuvėje ir įdėmiai žiūri į žaidimo pakuotę, visas žaidimo procesas ir atrodo viliojančiai (arba kaip tik ne), bet kai pradedi žaisti labai greitai išaiškėja, kad vienam žaidėjui čia nelabai yra kas veikti. Na, tikiu, kad atsiras entuziastų, bet esmės tai nekečia. Norint, kad You‘re in the movies taptų pilnaverčiu žaidimu reikia bent jau keturių žaidėjų. Tuomet kūrimo procesas ne taip prailgsta, o ir rezultatas būna (kiek tai įmanoma) smagus. Bet tai dar ne viskas. Antroji sąlyga – scenarijai. Kuriant filmus teks vadovautis jau sugalvotais ir sumodeliuotais kūrėjų scenarijais, kurių didžioji dalis bus uždaryti. Norint atrakinti visus – teks kurti filmus su tais, kurie atrakinti iš karto ir visai nesvarbu patinka jums jie ar ne. Tarkim jeigu nori sukurti filmą apie gangsterius, o jis užrakintas, būtinai reikės prieš tai sukurti apie super-herojus, fėjas ir meilės detektyvus. Aišku, kaip bebūtų keista žaidime yra galimybė ir pačiam sukurti scenarijų, bet ji integruota į žaidimą apgailėtinai. Taip apgailėtinai, kad visi žaidėjai šiaip ar taip rinksis jau esamus scenarijus. Trečia sąlyga ta, kad prieš gaunant savo filmą reikės žaisti kvailus žaidimus ir vykdyti (kartais netgi dar kvailesnius) žaidimo reikalavimus. O tai verčia žaidėjus jaustis mažų mažiausiai nepatogiai.

Dabar kaip galima trumpiau apie patį procesą. Taigi sustoja visi keturi žaidėjai (viename filme gali filmuotis nuo vieno iki keturių žmonių, bet kaip jau sakiau, geriausia net negalvoti apie šį žaidimą jei nėra visų keturių arba daugiau) priešais kamerą ir pasirinkę norimus vaidmenis (turbūt nereikia sakyti kokie jie kartais būna absurdiški) nusifotografuoja ir gauna kiekvienas savo piktogramas. Žinoma, kuo daugiau žaidėjų – tuo daugiau šurmulio. O kartais kas nors garsiai pareiškia: „Nu aš nenoriu būti valytojas!“ arba kokia mergina papučia lūpą: „Kodėl aš privalau būti monstras?“ Tuomet tenka jų prašyti ir tikinti, kad galų gale viskas bus gerai, o pats žaidimo procesas vis tiek visiems veikėjams yra vienodas. Kodėl sakau vienodas? Nes pasidarius piktogramas, nusistačius ryškumą ir vaizdo kokybę, žaidimas lieps, pavyzdžiui, pirmam žaidėjui atsistoti prieš kamerą ir skandinti laivus (tai daroma absurdiškai mosikuojant rankomis ir laidant į žaislinius laivus raketas) arba antram ir trečiam žaidėjams taškyti vienas kitą purvais. Jooo, tai labai smagu (daugiausia todėl, kad matai save varantį purvą ant draugo), bet kai trečiame filme iš eilės liepia daryti tą patį – ima erzinti. Be to kartais žmonės televizoriuje atrodo išdarkyti, o taip yra todėl, kad daugelio kambariai apstatyti ir net perstumdžius ar patraukus baldus sunku padaryti priešais kamerą lygią sieną ar dar ką nors. Tai dar labiau erzina! Kartais tas vaizdo ir aplinkos konfigūravimas taip užtrunka, kad visi nusispjauna ir imasi kas būgnų, kas gitaros, o kas mikrofono ir pradeda žaisti kurį nors RockBand. Pala, o ar paminėjau tai, kad jei žaidi ir ekrane atrodai išdarkytas, tai būtent toks būsi ir mini filme, kurie gaunami pereidinėjant scenarijus? Tai va.

Kažkaip noriu dar truputį pakalbėti apie žaidimo procesą, nes, po teisybei, daugiau čia nelabai ir yra apie ką kalbėti. Gerai, esmė ta, kad darant filmą, reikės peržaisti keturis didelius raundus, kurių metu žaidėjai varžysis vieni su kitais ir rinks taškus. Kas iš to? Nieko. Tai neturiu absoliučiai jokios reikšmės kino filmui, tai paprasčiausiai lems kas iš keturių žaidėjų po mini filmo peržiūros turės garbės atsistoti prieš visus prie mikrofono ir pasakyti porą žodžių. Bet tas procesas toks kvailas ir įkyrus, kad po kokių trijų filmų žaidėjai ūbaus ir šūkaus „išjunk, nereikia, nesąmonė, judam toliau“ ir pan. Bet kad ir išjungsi tą ceremoniją, vis tiek negalėsi nutraukti grandininės reakcijos: ceremonijos metu renkamas nugalėtojas > nugalėtojas renkamas pagal taškų skaičių > taškai kaupiami žaidžiant mini žaidimus > mini žaidimų visuose randuose tiek daug, kad net darosi bloga. Bet tu negali paleisti žaidimo ir išeiti iš kambario leisdamas žaidimus sužaisti kitiems, nes tu niekada nežinai, kada žaidimas lieps būtent tau suvaidinti konkrečią sceną, kuri tikrai bus įtraukta į filmą. Aišku, tos konkrečios scenos tikrai nereikalauja labai didelių aktorinių sugebėjimų, dažniausiai būsite paprašyti nutaisyti kokią nors išgąstingą išraišką arba pavaizduoti kaip gerai mokate bėgti ir t.t. Atlikti tokius pratimus yra nesunku, bet paskui, žiūrint mini filmą, labai juokinga. Štai čia ir praverčia kiti draugai, nes kai vaidini keturiese, filme matomi vien saviškiai ir tas labai pakelia bendrą vakaro nuotaiką. Kai vaidina trys arba mažiau, kitas vietas užims standartiniai, kūrėjų parinkti žmonės, kurie visiškai neįsipaišo į vakarėlio metu sukurtą filmą. O dar labai kliudo, kad standartinių žmonių išraiškos visuomet tokios pat ir tai ilgainiui tik suerzina.

Tai pirkti ar ne pirkti? Na, mano nuomone, žaidimas visiškai nereikalingas tiems, kas retai atsiveda į namus daugiau nei vieną draugą ar tiems, kurie mėgsta ekrane matyti kitus, bet ne save. Nes šis žaidimas reikalauja ne tik pasirodyti prieš kamerą, bet ir daryti idiotiškiausius dalykus. O po jų žmonės gali ir pasitikėjimą savimi prarasti, nes labai natūralu, kad vieni atrodo ir elgiasi šmaikščiai, juokingai, o kitiems tas sekasi sunkiau. Galbūt todėl prieš nešdamasis šį žaidimą į vieną gimtadienio vakarėlį kurį laiką dvejojau, bet finale viskas pavyko puikiai. Mūsų patalpoje buvo apie 11, todėl be vargo susukom kokius 7-8 filmus, nes aktoriai nuolatos keitėsi, o pasižiūrėti rezultatų nuolat sugūžėdavo visi. A, kalbant apie mini filmus… Per daug nesitikėkite. Tai paprasčiausi traileriai, kurie, kaip pastebėjau, dažniausiai netrunka ilgiau vienos minutės. Taigi dar kartą gerai pagalvokite ar jums patinka tokie žaidimai, ar jie patiks jūsų draugams ir ar rasite kur pandauoti You‘re in the movies, nes jeigu ne, labai rimtai turėtume apsvarstyti tokius žaidimus kaip Guitar Hero arba RockBand kaip galimas ar net labai tikėtinas savo alternatyvas.