Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2010/05. Teksto autorius: JcDent

Žaidimų kūrėjams turėtų patikti, kad viename žaidime yra ir kosmodesantininkai (Space Marines), ir chaoso kosmodesantininkai (Chaos Space Marines). Nupieši pirmus, nukopijuoji, pridedi ragus ir spyglius — žiū, jau ir antri padaryti. Bet šio papildymo teko laukti ilgiau, nei truktų toks darbas. Matyt, kūrėjus gundė Chaoso dievai, che che…

Veikėjai ir vieta yra ta pati, kaip ir Dawn of War II. Kosmodesantininkams apsivalant po tiranidų invazijos staiga iš Vorpo išnyra prieš amžių amžius pranykusi ledo planeta. O dar joje įsižiebia pagalbos signalas, sutampantis su Blood Ravens kodais. Taip ir prasideda sugedimo ir išdavikų medžioklė.

Naujoji, Chaoso, frakcija žaidime yra žmonės ir kosmodesantininkai, sugundyti tamsiųjų dievų, todėl teks kautis dar ir su demonais bei pragariškomis galiomis. Be to, Chaosas turi įprotį po truputį įsismelkti į žmonių širdis, tad kampanijoje atsirado sugedimo matuoklis. Jį pildo įvairūs įvykiai žaidime, prakeikti ginklai ir panašiai. Nors būti tyram Dievo Imperatoriaus akyse naudinga (pavyzdžiui, nesibaigiančios skautų vaistinėlės), parsidavimas Chaosui irgi turi privalumų. Aišku, už visas gydymo galias teks aukoti karius ar pastiprinimus, bet kai kurie pasiūlymai tikrai yra viliojantys. Ir nepamiršk, jog Chaoso ginklai visad turi galios. Tik tiek, kad sugedimas galėtų turėti daugiau poveikio veikėjų išorei nei dabar. Apie jo įtaką dialogams geriau patylėt.

Nauja rasė, tas pats veiksmas

Be to, padidėjus lygiui atsiranda naujų savybių — drednautą valdyt kartais pasidaro beveik per lengva. Panašiai ir gavus nesibaigiančią artileriją, kuri šiame žaidime tikrai yra galinga. Ne vien kampanijoje atsirado naujų dalinių. (Tiranidai gavo net du, nes visiems kažkodėl patinka būt kosminiais skėriais. Užslėptas polinkis būt beveide masės dalimi?) Istorijos mėgėjai gaus greitai susidurti su kosmodesantininkų bibliotekininku, kuris yra psichinių galių ir artimos kovos meistras… Teoriškai. Čia jis didžiąją dalį laiko praleis nedalyvaudamas kovose, nes yra tikrai niekam tikęs. Jei ne nuo jo priklausančios galios… Chaosas atrodo tikrai solidžiai, kovoja irgi gerai ir net beveik negalima nieko prikišti vadovo pasirinkimui (išskyrus Maro riterį).

Bėda ta, kad Chaos Rising žaidžiamas taip pat kaip ir originalusis žaidimas, tik vietoje tiranidų — Chaosas. Lygiai — tiesiški, visas žaidimas vis dar labai dirbtinis. Bosai galėtų vieni patys užkariaut planetą, jei nenenorėtų įstrigt slėnyje su Tavo piktų kosmodesantininkų gauja. Sugedimo užduotis kartais sunku ar nėra reikalo vykdyti. Tai nėra subtilus pasirinkimas, tiesiog piktą lemiantis žaidimas norint, kad ausyje pasigirstų Vorpo šnabždesiai. Pavyzdžiui, situacija, kai reikia rinktis, ar sunaikinti apsauginius vartus, ar nuskraidinti ką nors jų atidaryti, bet rizikuojant karių gyvybėmis. Teisuoliškai pasielgti čia tikrai lengva, nes mano raketine kuprine besipuikuojančiam vadui prie vartų grėsmę kėlė tik trys Chaoso nariai. Trys! Net ne kosmodesantininkai! Kita vertus, suabejosi tų vartų svarba apsaugai, nes mano būrys ilgiau atakuoja bunkerį nei svarbiausią sektoriaus saugumo objektą. Panašių momentų, kai sugedimo užduotį įvykdysi tik dėl piktų kėslų, žaidime yra ir daugiau. Dar norėčiau pasiskųsti pieštais žaidimo intarpais. Iš kur šita mada? Rimtai, Relic, negi taip sunku pakartoti tai, ką darei Company of Heroes?

Kad ir ką sakyčiau, jei patiko Dawn of War II, patiks ir Chaos Rising. Aišku, aš norėjau, kad žaidimas labiau primintų Warhammer: Mark of Chaos. Juk kaip trijų kosmodesantininkų būriai neparodo tikrosios galios, taip Dawn of War II yra per mažas visam Warhammer 40,000.