Gerai žinoma kompanija „Future Mark“ yra sukūrusi nemažai kompiuterio testavimo programų, vieną iš jų tikrai žinote, tai „3D Mark“ programa. Tačiau toks testaviams būdavo atliekamas tik stebint neįtikėtino grožio vaizdus, todėl „Future Mark“ pabandė pasukti kitu keliu ir sukurti tokį daiktą, kurį galima būtų ne tik stebėti, bet ir žaisti. Taip gimė kosminė šaudyklė „Shattered Horizon“. Tai žaidimas, kuris kaip reikiant užkraus jūsų kompiuterį ir leis pamatyti ko gero gražiausią kosmosą žaidimų industrijoje šiuo metu. Tiesa, apžvalgą norėčiau pradėti nuo to ir jus perspėti, kad „Shattered Horizon“ greičiau buvo kuriamas kompiuterio išbandymui, nei pramogai, nes kad pažaistumėte šį „žvėrį“, jums reikės „Windows Vista“ arba „Windows 7“ operacinės sistemos bei „DirectX10“ technologiją palaikančią vaizdo plokštę, dėl to prieš jį pirkdami neapsigaukite. Žaidimas nepalaiko „Windows XP“ operacinės sistemos bei „DirectX 9“ versijos. Jei jau turite tai ko reikalauja šis žaidimas, tuomet pirmyn į mūšį atvirame kosmose. Na o abejojantiems ar įsigyti šį žaidimą, pabandysiu jus šiek tiek supažindinti su kosmine šaudykle „Shattered Horizon“.

Kosmosas atrodo tiesiog nerealiai žaidžiant net vidutiniais ar net žemesniais reikalavimais.

„Shattered Horizon“ istorija sukasi apie tai, kaip žmonės netolimoje ateityje kolonizavo mėnulį. Atrodė viskas gražu, kol vieną gražią dieną vienoje šachtoje įvyko sprogimas, kuris kaip reikiant išdarkė šį žemės palydovą. Taip aplink žemę susidarė asteroidų žiedas, o aplink išderktą mėnulį skraidė įvairiausioss kitos šiukšlės ir nuolaužos. Žemės horizontas buvo užpildytas įvairiausiomis nuolaužomis. ISA (International Space Agency) agentūra pasiuntė į kosmosą savo pajėgas ištirti, kodėl ten įvyko sprogimas ir galbūt užgrobti naudingų erdvėje išmėtytų žaliavų, tačiau jie sulaukė pasipriešinimo iš MMC (Moon Mining Cooperative), todėl taip kilo kova tarp šių dviejų pusių kosminėje erdvėje.

Kaip jau supratote, žaidime galėsime pasirinkti vieną iš dviejų kovojančių pusių: ISA ir MMC. Veiksmas vyks kosminėje erdvėje, kurioje yra nulinė gravitacija. Taip, tai tikrai įdomi idėja, nes regis žaidimų rinka dar nėra mačiusi kažko panašaus. Žaidime nėra jokių užduočių, nėra vieno žaidėjo režimo, nes „Shattered Horizon“ skirtas kovoms tinkle. Mus pasitiks trijų tipų režimai: „Battle“ – kur komandos turi užgrobti kontrolės punktus ir juos išlaikyti. Daugiausia kontrolės punktų iki raundo pabaigos užgrobusi komanda laimi. Antrasis režimas yra „Assault“, šiame režime viena komanda turi užgrobti kontrolės punktus, o kita juos ginti ir neleisti jų užrobti. Bei trečiasis režimas „Skirmish“, tai jau standartinis „Team Deathmatch“ tipo režimas, kur kaunasi dvi komandos ir daugiausia taškų surinkusi komanda laimi.

Nuobodžiauti žaidime tikrai ne teks. Grožėtis vaizdais kartais gali būti kiek kėblu, nes priešiška komanda tik ir taikysis tave nukepti.

Gaila, bet žaidime mus pasitiks pakankamai nedaug žemėlapių. Nors ir nemokamas DLC papildymas „Moonrise“ pridėjo keletą naujų žemėlapių, tačiau vistiek po kurio laiko jie ima kartotis. Žemėlapių nedaug, tačiau jie atima žadą. Pirmą kartą įjungus žaidimą tiesiog nesinori šaudytis, o tik žiūrėti ir grožėtis nuostabiais kosmoso vaizdais. Prasidėjus raundui su savo komanda esate išmetami žemėlapio startinėje pozicijoje. Deja palikti kovos lauko ir paskraidyti bet kur jums nepavyks, nes nutolus nuo kovos zonos, jūs numuš mikro asteroidas ir neleis ištrūkti į kosmoso platybes. Kadangi esame nulinėje gravitacijoje, tai reiškia, jog galėsite skraidyti bet kaip. Viskas priklauso nuo jūsų. Galite vartaliotis, lįsti pro įvairiausius plyšius, skraidyti tol kol galu gale galvelė taip susisuka, jog nebežinai nei kurioje vietoje tu esi nei kur viršus, o kur apačia ir kur tas neliamtas kontrolės punktas. Žaidimo kūrėjai tikrai pasistengė su valdymu, nes viskas tikrai labai paprasta ir iškart priprantama. Tai leidžia atlikti neblogų manevrų erdvėje. Yra net galimybė savo specialių gravitacinių batų pagalba prisiklijuoti prie bet kokio asteroido, platformos ar kokio kito kieto paviršiaus ir įprastai judėti tarsi veiksmo žaidime.

Žaidime galėsime naudoti tik vieną ginklą. Ir tai jau šioks toks minusiukas. Tačiau tas vienas ginklas rankoje tikrai neįkyri, nes viską užgožia žadą atimanti grafika. O dar yra ir papildomos ginkluotės, tai dujinės granatos ir sprogstančios granatos. Paleidus dujinę granatą, pasklis dūmai, per kuriuos nieko nesimatys ir tai gali šiek tiek palengvinti, sakykim punkto užgrobimą, kurį uždūminus nieko nesimatys ir priešininkų komandai bus kėblu išgaudyti dūmuose besislepenčius grobikus. Sprogstančių paskirtis turbūt jau aiški, ji padaro šiek tiek žalos priešininkui, bet kadangi esame kosmose, tai jų nauda yra itin maža ir ji tiesiog nubloškia astronautą tolyn. Tai pravartu kai aplinkui pilna piktų astronautų. Dar yra galimybė paleisti magnetinį šūvį į priešininką, todėl jei atsiduriate tokio šūvio lauke, keliolikai sekundžių tampate labai lengvai pažeidžiamas ir negalite lengvai judėti. Susišaudymai tikrai smagūs kosminėje erdvėje tik neįsivaizduoju kaip ginklai gali šaudyti kosmose. Na, nebent tai jau kažkokie modernūs. Nušauti priešininką yra pakankamai lengva jei pataikote į galvą arba skafandrą, nes suskyla jo stiklas. Nereikėtų atsukti ir nugaros jei esate susišaudyme. Ant nugaros turite deguonies balioną ir mini raketą, kuri prireikus gali padėti jums greičiau skristi. Jei į ją pataikys, ji tiesiog susprogs, o kartu su šia įranga ir jūs. Kalbant apie mini raketą, tai jos pagalba galite greičiau skraidyti, tačiau ji greitai išsenka ir reikia laukti kol atsigeneruos jos energija.

Dar viena puiki galimybė žaidime, tai „Stealth“ režimas. Jis sulėtina jūsų judėjimą, tampate lengviau pažeidžiamas, tačiau galite įsitvirtinti kokios uolienos paviršiuje ir tapti puikiu nepastebimu snaiperiu kosmose. Taip galėsite nušauti skraidančius astronautus kovotojus iš vieno ar kelių šūvių. Dar viena priežastis verta išbandyti šį režimą, tai tyluma. Juk kosmose nėra jokių garsų, todėl įjungus šį režimą negirdėsite to, kas vyksta už skafandro ribų, tik savo kvėpavimą. „Stealth“ režimas suteikia ir slaptesnį judėjimą, tačiau jei jau esate pastebėtas tenka kautis arba žūti. Žuvus esate respawn‘inami iškart arba po kelių sekundžių. O kaip gi artimos kovos ginklai? Nėra. Net jei tokių ir būtų, manau būtų tikrai kėbloka nukošti kokį astronautą su kokia nors kuoka. Na jei jau koks piktas astronautas priskrenda prie jūsų, tai galime jam vožti per galvą su savo ginklu.

Šiame žaidime išties pasijautė mėnulio dydis. Tik ir norisi juo grožėtis.

Kaip jau minėjau, žaidimas atima žadą dėl įspūdingos grafikos. Viskas atrodo stulbinančiai neįtikėtinai gražiai. O žemėlapius dažniausiai sudarys sugriuvusios kosminės stotys, įvairiausi asteroidai ir kitos kosminės šiukšlės. O jau vien nuostabus „DirectX 10“ apšvietimas suteikia žaidimui neįtikėtiną efektą ir matomas vaizdas tampa praktiškai foto realistišku. Pamačius mėnulį tik ir norisi juo grožėtis. Šiame žaidime išties pasijaučia jo didybė, o kur dar visokiausios ryškios, apšviestos aplinkui esančios uolienos. Garse nieko įmantrus nėra. Kaip jau minėjau, tylos režimas tikrai įdomus, o žaidžiant įprastai girdėsime tarsi kažkokį ošimą, komandas, šūvių garsus. Iš tikrųjų garsų nėra daug, nes tai juk kosmosas. Tai tikrai smagus žaidimas, bet gaila, jame šiek tiek stinga tūrinio. Žemėlapių nėra daug, o po kurio laiko, kaip jau minėjau, jie pradeda šiek tiek pabosti. Trūksta ir režimų, nes jų kol kas tik trys. Dar vienas minusiukas yra tai, kad žaidime yra labai mažai žaidėjų ir jį žaidžia tik ištikimiausieji. Serverių daug, bet jie visi tušti, tik keli yra aktyvesni, vienas iš tokių yra „Steam“ serveris, tačiau prisijungus naktį jie taip pat būna tušti. Žaidimas turi pakankamai nedidelį gerbėjų ratą. Greičiausiai tokį mažą žaidėjų ratą lemia tai, jog žaidimas yra itin reiklus kompiuteriui, o kur dar reikalavimai įsigyti naują operacinę sistemą bei turėti modernias technologijas palaikančią vaizdo plokštę.

„Shattered Horizon“ turi tikrai šaunią idėją, tačiau kad ir kaip bebūtų, jam trūksta tūrinio, bei gana aukšti sisteminiai reikalavimai atbaido dauguma žaidėjų. Jau vien dėl šios priežasties žaidimas labiau tampa technologijos demonstracija nei pramoga. Ištiesų tikrai būtų šaunu, jeigu kūrėjai pridėtų naujų žemėlapių, režimų ir kiek nuleistų reikalavimus. Nes dabar, pažaidus žaidimą jau keletą valandų, vėliau jį greičiau jungi tik tam kad vėl pamatytym tą neįtikėtiną grožį, o ne pažaisti, nes arba tai jau išbandyta arba nėra su kuo žaisti. Tačiau, žaidimą įsigyti vilioja žema kaina, viso labo tik 19 eurų, kuriuos manau tikrai verta sumokėti už šį žaidimą. O jei dar ir turite labai gerą sistemą ir draugų su kuriais norėsite žaisti, tuomet manau tikrai smagiai praleisite laiką kosminėje erdvėje.