Kaip ir reikėjo tikėtis, bet kokia Age Of Empires stiliaus variacija duos į kailį. Aišku, prištampuoti vieną nuo kito nesiskiriančių žaidimo versijų nėra sunku, tačiau Ensemble Studios vyrukai žino, kad paprasta kopija pasisekimo nelabai gali sulaukti.

Vos įsijungus žaidimą galima pagalvoti, kad tai — tik eilinė Age of Empires kopija, “aprengta” 3D grafika, tačiau taip toli gražu nėra. Age of Mythology (AOM) naujovė ta, kad nesibodima į strateginį žaidimą įpinti senųjų civilizacijų mitų ir legendų. Apie tokio bandymo diletantiškumą turėtų būti atskira kalba (Odisėjo kovos senovės Egipte — Homerui tikrai alus iš rankų iškristų:). Nors, kita vertus, visi žaidime figūruojantys mitai sujungti taip organiškai, kad gilintis į istorines žinias ir tikrinti, kur žaidimo fabula prasilenkia su realijomis, nekyla noras.

Aišku, po mitologine skraiste galima įžvelgti Age of Empires bruožų. Tačiau jei AOE grafika buvo tam tikra prasme ribota, tai AOM animacija betarpiškai pereina į žaidimo režimą. Kartais net nepastebi, kad jau reikia pradėti žaisti. O kur dar galimybė pasukti žemėlapį 360 laipsnių kampu! Sukiok ir sukiok — vienas malonumas.

Grafine prasme, kur bevyktų veiksmas — Graikijoje, Egipte ar sniegu padengtuose šiaurės miškuose, vaizdas tiesiog nuostabus. Rodosi dar pritrauksi kamerą ir pamatysi prakaitą ant darbininkų veidų ar rasą ant krūmokšnio. Viso grožio viršūnė — vandens stichija. Nuostabi bangų mūša, žuvų nardymas, laivelių plaukiojimas — taip kokybiškai sukurto vaizdo dar neteko matyti jokiame strateginiame žaidime.

Labai svarbus Age of Mythology bruožas, lyginant šį žaidimą su jo pirmtakais, tas, kad režimas „Campaign“ nepadalintas į atskiras trumpas dalis, o yra vientisas ir gana ilgas. Čia žaidėjas turi galimybę išbandyti visas civilizacijas bei pakeliauti nuo Atlantidos iki Trojos, nuo Egipto iki speigo sukaustytos šiaurės (čia ir iškyla gana juokingas vaizdas, kai Heraklis ar Odisėjas kaunasi už Egiptą ar šiauriečius).

Žaidime į akis krenta labai svarbi detalė — galimybė pasirinkti kovos lauka iš 22 pateiktų žemėlapių bei galimybė pasirinkti 4 žaidimo tipus: „Supremacy“ — normalus žaidimo rėžimas, „Conquest“ — visų priešų eliminavimas, „Death Match“ — žaidimas su pradiniais resursais, „Lightning“ — greito tempo žaidimas.

Age of Mythology žaidėjui suteikia pasirinkimą iš 3 civilizacijų: Graikų, Egiptiečių ir Skandinavų. Skirtumai tarp šių 3 sekcijų gana ryškūs, tačiau ne tiek, kad pažaidus su viena civilizacija būtų painu pradėti kovas su kita. Esminis skirtumas yra pačioje strateginių žaidimų naujovėje — malonėse („favor“). Jei graikai malonę gauna melsdamiesi, tai egiptiečiai — statydami dievų statulas, o skandinavai — kovodami (kas yra ganėtinai neadekvatu, kadangi žaidžiant skandinaviškuoju režimu pirmuosius paskatinimus („apgreidus“) gauni tik bent vieną sykį pakovojęs).

Mitologinės būtybės neatsiejamai atsiranda iš dievų malonės. Surydami daug daugiau resursų, nei paprasti žmogiški kareivėliai, tokie monstrai yra ir vertesni kovoje, kadangi turi specialių galių, pavyzdžiui, vienu metu iššauna daugiau strėlių ar labai greitai griauna pastatus.

Mitologinės būtybės ir paskatinimai priklauso nuo dievų malonės ir dievų globos. Įvykdžius tam tikrus reikalavimus, žaidėjas gali pasirinkti savo dievą globėją iš 2 pateiktų. Kiekvienas dievas suteikia tik jam būdingus paskatinimus ir mitologinius monstrus.

Pasirenkant vieną ar kitą dievą, visa bendruomenė pereina iš vienos epochos į kitą. Su tokiu perėjimu žaidėjas įgauna galimybę pasinaudoti tam tikra unikalia galia. Be tokių neblogų galių, kaip kataklizmų sukėlimas priešų žemėje, yra ir kelios kuriozinės, kaip antai skėrių užleidimas ant priešų arklidžių, ginklinių ir kitų statinių, laikinai paralyžiuojant veiklą, ar priešų pavertimas kiaulėmis.

AGE OF MYTHOLOGY DIEVAI

Kiekviena Age of Mythology civilizacija garbina tik savus dievus. Atskiri dievai suteikia specifinius burtus bei galimybę susikurti specifines mitologines būtybes. Be to, kiekvieno dievo suteikiami paskatinimai yra skirtingi, dėl to dievo pasirinkimas turi didžiulės įtakos žaidėjo ekonominėms ir karinėms galimybėms.

Visi dievai padalinti civilizacijoms laikantis vadovėlinių taisyklių. Tai logiška — juk nebus šiauriečio dievas Dzeusas ar Ra.

Trys pagrindiniai graikų dievai: dievų valdovas Dzeusas, jūrų dievas Poseidonas ir požemio valdovas Hadas. Be šių pagrindinių, žaidėjo pasirenkamų dar prieš pradedant žaidimą, dievų yra daugybė antraeilių dievybių, kurias, perėjus iš vienos epochos į kitą, žaidėjas gali pasirinkti iš 2 pateiktų.

Kiekvienas pasirinkimas labai reikšmingas žaidimui, kadangi pasirinkta dievybė globėja suteikia tik jai būdingų galių, pavyzdžiui: Atėnė gydo sužalotus kareivius, Apolonas sukuria galimybę pasistatyti požeminius perėjimus, Afroditė paverčia priešų dalinius nekenksmingomis kiaulėmis (iš tiesų sąmojinga).

Trys pagrindiniai egiptiečių dievai: saulės dievas Ra, burtų deivė Isis ir blogio dievas Setas. Kaip ir graikiškoje kultūroje, taip ir čia figūruoja begalė antraeilių dievybių. Egiptietiškos „smulkaus kalibro“ dievybės taip pat suteikia ganėtinai kurioziškų galių, antai Hathora, dangaus deivė, gali užleisti priešų statinius jau anksčiau minėtais skėrių pulkais.

Trys pagrindiniai Skandinavų dievai: Odinas — dievų valdovas, Thoras — griaustinio dievas, Loki — išminties dievas. Turbūt vienintelis dievų totemas, kur tarp suteikiamų galių negalima įžvelgti jokios ironijos. Viskas rimta ir parengta kovai. Bendrai paėmus, skandinaviškasis žaidimo režimas yra gan stipriai diskriminuojamas palyginti su kitomis kultūromis. Tačiau, kita vertus, pavėluotas paskatinimų suteikimas kompensuojamas paprasčiausių kareivių ištverme ir agresyvumu, be to, tik šioje kultūroje per akimirką galima paprastus darbuotojus paversti pakankamai kokybiškais kareiviais.

Kiekvieną sykį išjungęs kompiuterį po intensyvaus AOM žaidimo prakeikiu save už perniek praleistą laika, tačiau jau kitą dieną, kur bebūčiau — paskaitose, darbe ar pakeliui į parduotuvę, visą laiką galvoju, kaip vakare spausiu mygtuką START. Žaidimas turi didžiulę trauką, žmogau, ir nieko čia nepadarysi.

Bogardas