„Cities in Motion“ yra viešojo transporto simuliacijos žaidimas, kuriame (savaime suprantama) reikia valdyti vieno iš keturių pasirinktų miestų viešąjį transportą, jį plėtoti ir tobulinti. Pirmoji mintis, kuri man šovė į galvą išgirdus tokį apibrėžimą skambėjo maždaug taip – „Vadinasi teks pabūti praplikusiu, labai protingu ir įtakingu senoliu, sėdinčiu krėsle ir kontroliuojančiu autobusus bei kitas transporto priemones, kurie veža močiutes į sekmadienines pamaldas?“ Jei tokia mintis šovė į galvą ir jums, pamačiusiems šio žaidimo pristatomuosius filmukus ar paskaičius straipsnius apie šio žaidimo kūrimą, turiu nuraminti. Tokia veikla, pasirodo, gali būti smagi ir intriguojanti, reikalaujanti kantrybės bei strateginio mąstymo. Apibūdinimas „kurti ir plėsti“ šiam žaidimui tinka, tačiau nenusako gilesnių elementų, kurie paverčia šį kūrinį gana rimtu žaidimu. Čia, kaip ir koviniuose strateginiuose žaidimuose, yra tokios pačios taisyklės – viena klaida gali sunaikinti visą tavo kariuomenę (šiuo atveju transporto sistemą ar kompaniją kurią valdai), o vienintelis labai protingas (arba laimingas) žingsnis gali tave paversti turtuoliu ir atidaryti švininius vartus į daug didesnius ir ambicingesnius projektus.

Pasiryžęs būti praplikusiu senoliu sėdinčiu krėsle ir planuojančiu transporto sistemas, turi suvokti, kad šis užsiėmimas yra tikras laiko ir nervų ėdikas, reikalaujantis milžiniško kruopštumo ir atsakingumo. Tuo „Cities in Motion“ ir yra žavus. Čia kiekvieną autobusų liniją reikia planuoti labai kruopščiai, rūpestingai. Tarytum tapytum antrąją Moną Lizą. Tik miesto sistemoje. Su viešojo transporto linijomis. Reikia atsižvelgti į didžiausias darbovietes, gyventojus, jų pomėgius, kelionę į darbą ir dar daugybę įvairiausių faktorių. Tie kurie nepaisys šių dalykų, bus smarkiai ir skaudžiai nubausti. Nubausti taip, tarytum mokytojas iš ilgos, ilgos liniuotės tau trenktų per nagus, kai nesutikai per pamoką užsičiaupti. Tačiau visą šitą „procesą“ „Cities in Motion“ padaro stilingai, ir taip greit, kaip mirksi apstulbusiomis akimis tai suvokęs. Krinta virtualaus miesto keleivių moralė, tavo firma prasiskolina ir… Na, tiesiai šviesiai sakant viskas krinta klozetan. Tada tu supanikuoji ir dar labiau prasiskolini bankams, paimdamas milžinišką paskolą, kurios tikrai nesugrąžinsi. Dar keletas virtualių mėnesių, ir neapgalvotų, skubotų sprendimų priveda prie to, jog tu nejučiomis besikeikdamas spaudi „New game“ mygtuką.

Karjeros režime mums bus pristatyti keturi miestai – Viena, Helsinkis, Berlynas ir Amsterdamas. Kiekvienas miestas išsiskiria savo išdėstymu, sąlygomis ir reikalavimais. Štai Vienoje auksinis arkliukas gali būti vandens transportas, o senajame Berlyne – metro ir tramvajų linijos. Pasirinkus miestą ir sudėtingumo lygį, sukūrus kompanijos logotipą ir pavadinimą, pradėsime karjerą. Vos pradėjus, miestas turės vos keletą autobusų maršrutų linijų, ir miesto meras mūsų paprašys jas išplėsti ir tobulinti maršrutus. Už kiekvieną įvykdytą užduotį gausime nemenką sumą pinigų, reputacijos taškų. Užduotys būna įvairiausios – praplėsti esamas linijas, pastatyti naujas, apjungti dvi, skirtingose miesto pusėse esančias stotis ar sujungti keletą svarbių miestui objektų. Vykdant nurodymus gausime daugiau užduočių ir premijų. Kartas nuo karto į mus kreipsis įvairių profesijų atstovai, kurie prašys pagelbėti su jiems iškilusiomis transporto problemomis. Štai skautų sąjungos atstovas mūsų paprašys sujungti tam tikrą rajoną su jų būstine, o kunigas paprašys nutiesti daugiau maršrutų vedančių į bažnyčią. Vykdant šias užduotis, žinoma, gausime papildomų monetų smulkioms išlaidoms ir pagerės žmonių nuomonė apie mūsų valdomą kompaniją. Tokios mini užduotys (liežuvis verčiasi pasakyti kvestai :]) paįvairina gana monotonišką žaidimo veikimo principą ir iškelia gana įdomių iššūkių. Matant, jog nutiesus kelią gausime taip reikalingų lėšų ateičiai susiviliojame pasiūlymu, tačiau ta papildoma stotelė gali sugriauti viską, dėl ko stengėmės.

Apšilus ir gerai įsitvirtinus, mums yra pasiūloma savo transporto kompaniją „pareklamuoti“ siekiant pritraukti daugiau keleivių. Reklamos būdų yra daugybė. Jei dabartiniai jūsų maršrutai dengia studentų lankomas vietas ir gali pervežti daugybę keleivių – reklamos centru pasirinkite radiją, internetą. Norint pritraukti darbininkų ar vyresnio amžiaus žmonių – laikraščius ir televiziją. Turistus – iškabas mieste. Žinoma, reklama kainuoja gana nemažai, tačiau protingai naudojantis šia galimybe, įmanoma neblogai užsidirbti.

„Cities in Motion“ turėsime ne tik valdyti transporto priemones, tačiau ir finansus. Norint turėti sėkmingą kompaniją, reikia akylai stebėti ekonomiką pasaulyje, benzino ir transporto priemonių kainas, miestų ekonominę būseną. Matant jog gyventojų bedarbystė didėja, reikia mažinti bilietų kainas, nes kitaip keleiviai paprasčiausiai nebesinaudos teikiamomis paslaugomis. Jei bedarbystė mažėja – galime patapti gobšuoliais ir kainas pakelti gana drastiškai. Būtina nepamiršti, jog iš banko paėmus paskolą, ją reikia gražinti. Tačiau laiku paimta paskola, gali kompaniją ištraukti iš giliausios duobės ir prikelti antram gyvenimui. Tiesą sakant, keletą sykių pats save sugavau kuriant planus kaip nuplėšti daugiau pinigų nuo keleivių, netobulinant linijų ir keliant kainas. Toks sprendimas, žinoma, man atseikėjo su kaupu. Mano kompaniją ištiko bankrotas ir turėjau pradėti naują žaidimą.

Šiame transporto simuliatoriuje galėsime valdyti 5 tipų transportą ir apie 30 įvairiausių modelių. Tai yra autobusai, tramvajai, metro traukiniai, keleiviniai miesto keltai ir malūnsparniai. Pastarosios dvi transporto priemonės tikrovėje nėra labai plačiai naudojamos dėl akivaizdžių priežasčių, tačiau kūrėjai teisinasi, jog čia yra žaidimas ir nori mums suteikti kiek įmanoma daugiau galimybių valdyti miesto transportą, jį padaryti egzotiškesnį. Žaidimui progresuojant, atsiranda vis įvairesnių autobusų, traukinių ir kitų transporto priemonių modelių, su tam tikromis charakteristikomis. Pradėjus žaidimą 1920‘aisiais turėsime paprasčiausius ir nepatogius autobusus, tramvajus. Metams bėgant transporto priemonės vis tobulės ir gerės, reikės jas jas atnaujinti siekiant išlaikyti keleivius ir jų teigiamą nuomonę apie mūsų teikiamas paslaugas. Kuriant linijas reikia atsižvelgti ir į tai, kokios transporto priemonės jose važiuos. Pavyzdžiui, kuriant milžinišką, visą miestą apimančią liniją, reikia greitų ir taupių autobusų ir tramvajų. Kuriant mažesnius lankus užimčiausiuose rajonuose reikia naudoti talpias transporto priemones, siekiant efektyviai gabenti keleivius.

Gražus, spalvingas, detalus, tačiau neįkyrus. Toks yra lengvo džiazo ir dailios grafikos mišinys. Lengvi ritmai, gražios transporto priemonės. Išraiškingi džiazavimai, spalvinga ir detali aplinka. Viskas savoje vietoje ir nepabosta. Labai lengvas mišinys, nukreipiantis dėmesį ten, kur reikia. Žmonių spūstys stotelėse, kamščiai, dulkės sukeltos mūsų geležinkelio bėgių. Gražu, patogu, saldu, neįkyru. Tačiau iškyla viena problemėlė – labai reiklu. Žaidžiant net su palyginti galingu kompiuteriu, žaidimas sugeba išspausti viską, ką jis sugeba, nors ekrane nevyksta nei atominiai sprogimai nei karas. Keista. Matyt kūrėjai buvo taip įkniubę į ekonomikos sistemą, jog pamiršo subalansuoti reikalavimus mūsų kompiuteriams. Neapdairu. Kūrėjai, neapdairu. Tiesa, mano minėti džiazavimai man tikrai labai patiko. Labai neįkyrios melodijos yra tikra palaima dabartinės muzikos „ištrankytoms“ ausims. Lenkiu savo pankišką, jaunatvišką galvą prieš jus, „Colossal“.

Nurodant virtualius maršrutus ir apžiūrinėjant naujausius transporto priemonių modelius, galime pamatyti ir nereikalingą, tačiau smagią informaciją, kuri tikrai praskaidrina gana monotonišką darbą. Štai informacijos lange paspaudus ant tam tikros transporto priemonės galime pamatyti, kiek kramtukių buvo nuvalyta nuo sėdynių šį mėnesį, ir daugybę kitų įdomių faktų. Nors ši informacija mums nėra labai naudinga, tačiau pagirtina, jog kūrėjai nepatingėjo ir viską detalizavo iki smulkmenų :].

Kiekvienam gerai įvykdytam „Cities in Motion“ elementui galiu surasti vieną įvykdytą prastai. Žaidimą žais ne visi, tačiau jis ir yra kurtas mažam žmonių ratui. Žaidėjai, kurie dar ir dabar yra įsimylėję „Transport Tycoon“, šį žaidimą gali praleisti (ir tikriausiai praleis), o ieškantys naujo grobio bus negailestingai suspardyti negailestingo kruopštumo reikalaujančių aspektų (kas ir atstūmė tam tikrus žaidėjus nuo „Transport Tycoon“). Žinoma, „Cities in Motion“ pasirūpino, kad sugebėtume padaryti visus būtinus veiksmus, kaip statyti stoteles, planuoti kelių linijas ar ieškoti „karštųjų taškų“, tačiau pati žaidimo mechanika gali pasirodyti kiek per daug sudėtinga ir nuobodi. Statyti stoteles, tiesti bėgius tramvajams, žaidimas visa tai leidžia, tačiau „nelankstumas“ ir nesugebėjimas prisitaikyti prie visiškai žalių žaidėjų viską sulygina su žeme. Naujokai šiame žanre (kaip ir aš) turi praeiti keletą pragaro vartų, kad sugebėtų mėgautis šiuo kūriniu. Ir pro akis praleisti keletą akivaizdžių ir nemalonių klaidų, kaip visiškas krachas transporto linijose, kai keletas autobusų ar tramvajų važiuoja vienas paskui kitą ir nesugeba vežti keleivių ar keleiviai atsisako mokėti net mažiausias įmanomas sumas už bilietus, o kainą padarius astronomiškai didelę atsiranda norinčių ją sumokėti. Kūrėjams ištaisius šias klaidas galėčiau drąsiai teigti, jog „Cities in Motion“ yra tikrai geras transporto simuliatorius.

Pabaigai galiu paminėti, jog „Colossal“ pirmasis blynas yra tikrai neblogai iškepęs. Žinoma įsišaknyjusio „Transport Tycoon“ medžio jis neišraus, tačiau bendro vaizdo šiame menkame žanre tikrai negadina. Šį viešojo transporto valdymo simuliatorių galiu rekomenduoti tiems, kuriems „Transport Tycoon“ atrodo kiek per daug sudėtingas, ar tiesiog nori išbandyti šį nelabai populiarų žanrą. Tikiuosi, jog bėgant laikui atsiras vis daugiau tokio tipo žaidimų, nes „Cities in Motion“ mane sudomino.