Niekada nenorėjote pažaisti žaidimo, kuriame be perstojo girdėtųsi kulkos, skriejančios pro Jūsų veikėjo galvą? Tokio žaidimo, kur už kiekvieno kampo tyko raudonakiai? Tada „Killzone 2“ yra skirtas būtent Jums.

Pirmoje „Killzone“ dalyje mūsų, Vekta planetos bazes, be perstojo puldinėdavo Helgastai – raudonakiai priešai. Atėjo laikas kerštui – pulsime mes, keldamiesi į priešų planetą Helgan kartu su visu kosminiu desantu. Mūsų komanda vadinasi „Alpha Squad“, kurios vadas yra Rico (dalyvavęs ankstesnėse dalyse), mūsų veikėjas, vardu Sev, ir kiti komandos draugai, Garza ir Natko. Vos tik įskridus į Helgan planetą, mus pasitinka labai svetingai ir savotiškai – į mus paleidžiami žaibai, kurių dėka greitai atsiduriame ant žemės. Nuo šios akimirkos žaidime viskas vyks labai greitai, reikės orientuotis kelių akimirkų bėgyje, skubiai priiminėti sprendimus, šaudyti priešams į galvą. Kariauti mums padės esančios priedangos, kuriomis galime pasinaudoti tiek mes, tiek Helgastai. Jie nebėgs bet kur, o naudosis taktika tam, kad kuo greičiau pašalintų mus nuo žemės paviršiaus. Keli tykos užlipę ant stogo ir sulaikę kvėpavimą taikysis į mus, dar grupelė bus visai netoli ir lauks tinkamo momento mesti granatą, o kitas, laikantis peilį, sėlins iš už nugaros. Maža to, reikia saugotis ne vien raudonakių – staiga gali pasirodyti tankas ar koks kitas galingas aparatas. Žaidžiant apima jausmas, kad į mus be perstojo žiūri pasislėpęs priešas, visada pasiruošęs nuspausti gaiduką.

Kovos metu galime turėti pagrindinį ginklą, šalutinį (kuris yra pistoletas su nesibaigiančių kulkų arsenalu), peilį ir kelias granatas. Pagrindinis ginklas gali būti paprastas automatas arba raketsvaidis, „mėsmalė“. Helgastų proto išnaudojimas labai priklauso nuo sunkumo pasirinkimo. Žaidžiant Recruit arba Trooper lygiu (lengviausi sunkumo lygiai), Helgastai niekur neskuba, palaukia, kol mes užtaisysime ginklą. Visai kitas reikalas yra tuomet, kai bandome laimę žaisdami Elite sunkumu (galimybė jį pasirinkti atsiranda tik tada, kai pereiname žaidimą bent vieną kartą). Žymiai padidėja tikimybė gauti šūvį į galvą, priešai nerodys jokio pasigailėjimo, veiks greitai ir staigiai. Žaisti šiuo sunkumu išeis tik tuo atveju, jeigu puikiai įvaldysite priedangos sistemą. Patys kovos laukai pasižymi savotiškumu, t.y. kiekvienas miestas ar vietovė turi savo ypatybių: statulos, griuvėsiai, turgūs, krantai…

Lįsti į kovą skatina ne tik gražios aplinkos, bet ir puikūs grafiniai, fiziniai ir garso elementai. Matome Helgastą besislepiantį už, atrodo, tvirtos priedangos? Ne bėda. Išsitraukiame granatą ir sviedžiame ją tiesiai link priedangos… Praeina kelios sekundės ir… BÛM! Visa priedanga, kartu su Helgastu, skrenda į orą.

Norint pataupyti granatas kitiems susirėmimams, galime pasinaudoti standartišku metodu – automatu ar bet kokiu kitu šaunamuoju ginklu. Sužeidimo animacijos yra skirtingos, Helgastai krenta labai įvairiai, kas suteikia didelį realistiškumo įspūdį. Be to, žaidžiant ne tik mygtukus reikės spaudyti, o ir rankas pasukioti. Paprasčiausias pavyzdys – rankenėlės sukimas. Tai atliekama pultelio sukimo į vieną pusę dėka. Grafikos atžvilgiu „Killzone 2“ atrodo labai gerai – aiškiai matos vos ne kiekvienas akmenėlis, gulintis ant žemės, labai detaliai sumodeliuoti veikėjų kostiumai, veidai, ginklai. Verta pagyrimų yra apšvietimo sistema, ji tiesiog nuostabi. Kiekviena kostiumo dalelė sugeria dalį šviesos. Visa tai įkomponuota į puikius garso efektus, kurie priverčia žaidimą tęsti toliau. Taip pat, kariaudami girdėsime puikiai sukurtą garso takelį, atitinkantį aplinką bei vaizdus aplink.

Valdymas. Nors ir buvo didelis nesusipratimas ir skandalas dėl daugeliui labai nepatinkančio valdymo, „Guerilla“ oficialiai pareiškė, kad nieko nekeis. Mano nuomone, su valdymu viskas yra gerai. Kiekvienas žaidėjas turi galimybę susikonfiguruoti ir bandyti surasti būtent jam tinkamą valdymo schemą. Kitu atveju – teks priprasti.

Perėjus vieno žaidėjo režimą, pats laikas būtų išbandyti daugelio žaidėju režimą. Jis suskirstytas į dvi atšakas: Skirmish ir Warzone. Skirmish režimas yra ne tinklinis, jis skirtas ką tik įžengusiems į daugelio žaidėjų režimą kariams, kurie norėtų pasitreniruoti prieš kompiuterinius priešus („botus“). Pasirenkame iki 15-os kompiuterinių priešų, žemėlapį, sunkumo lygį bei režimą. Pasirinkimas ne toks jau ir didelis: Search and destroy – vienai komandai skirta kuo greičiau susprogdinti priešų bazę, o kitai kuo ilgiau atlaikyti puolimą ir nukenksminti padėtas bombas.

Search and retrieve – geriau žinomas kaip Capture the flag režimas, kur komanda turi grobti priešininkų vėliavas ir kuo greičiau pernešti ją į savo bazę. Kitas, ko gero, keisčiausias režimas yra Assassination – vienas žaidėjas pažymimas kaip taikinys, kurį visi medžioja. Pažymėtas žaidėjas turi kuo ilgiau išvengti mirties.

Pats metas prieiti prie Warzone režimo, kur susirungia iki 32-ų žaidėjų. Kiekvienas žaidėjas iš karto tampa kariu, tačiau su keliais apribojimais. Ginklų pasirinkimas yra ribotas, gauname tik vieną granatą, tačiau ką mes bedarytume žaidimo metu, ar tai būtų bazės saugojimas, ar priešų žudimas, bombos padėjimas – viskas vertinama patirties taškais. Jeigu komanda laimi, gauname pusantro karto daugiau taškų negu gavome iš tikrųjų. Taip, po biški, kopiame karininkų karjeros laiptais. Iš viso yra 12 rangų – nuo eilinio iki aukščiausio generolo. Be to, gaunant vis aukštesnius rangus, atrakiname ir naujas klases, kurios palengvina darbą karo lauke. Klasės:

Rifleman: Įprastinis multiplayer veikėjas, kuris turi standartinius ginklus.

Scout: Čia jau įdomiau. Gauname permatomą kostiumą, su kuriuo galėsime tyliai prisėlinti prie priešo ir, jam nematant (arba palaukti, kol baigsis kostiumo nematomumas), paguldyti į mirties patalus. Kita didelė Scouto privilegija yra „Spot and mark“ galimybė. Priešui įbėgus į mums matomą teritoriją, jie tampa apibraukti ir tampa aiškiai matomi tiek radare, tiek gyvai.

Tactician: Labai naudingas komandai. Jis gali numesti signalinę raketą, kur po mirties atsiras komandos draugai. Kitaip tariant, galima nustatinėti pomirtinio atsiradimo vietą. Kitas pliusas yra oro pajėgų iškvietimas – tiesiog metam dūminę granatą, taip iškviesdami oro pajėgas, kurios dažnai gali būti vienintelis išsigelbėjimas.

Medic: Suteikiama galimybė gydyti komandos draugus. Kitas teigiamas dalykas yra vaistinėlės. Jas galime nešiotis ir, ištikus nelaimei, perduoti komandos draugams.

Saboteur: Ko gero įdomiausia klasė. Galime nurengti priešo kostiumą ir jį apsivilkti, taip klaidindami priešininkus. Maža to, gauname bombą, kuri sprogsta priešininkui priėjus per arti.

Engineer: Toks pat dalykas kaip matėme „Portal“ žaidime. Galime statyti automatinius ginklus (angl. turrets), kurie patys šaudys į priešus. Taip pat galime taisyti kulkosvaidžius ir sugedusius automatinius ginklus.

Assault: Gauname puikius šarvus, kurie mus patikimai apsaugos nuo priešų kulkų. Juolab, galėsime sprintuoti ilgesnį laiko tarpą.

„Killzone 2“ yra ilgam, jis neatsibosta iš karto perėjus siūlomą istoriją. Daugelio žaidėjų režimas yra platus ir jame yra, ko siekti. Savo žanre „Killzone 2“ yra vienas geriausių. Kiekvienas PS3 savininkas turėtų bent jau išbandyti šį žaidimą.

Games.lt