Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2009/07. Teksto autorius: Rezidentas

Populiariausios visų laikų PC žaidimų serijos tęsinyje The Sims 3 virtualūs žmogiukai pagaliau gali keliauti po miestą. Ir tapti kuo panorėję. rezidentas

Sveikinam EA. Jiems vėl pavyko pasiekti naują rekordą. Trečioji The Sims dalis tapo greičiausiai parduodamu kompanijos PC žaidimu. Nežinau, kiek ten jau milijonų išsivaikščiojo, bet kompanijai puikiai pavyko paruošti trečiąją garsiausios serijos dalį pačiai, be simsų tėvelio Willo Wrighto, kuris iškeliavo eksperimentuoti su robotais ir daryti dar bala žino ką. Aišku, to buvo galima tikėtis — juk iki šiol pasaulyje parduota daugiau nei 100 milijonų įvairių The Sims versijų, tad virtualių žmogučių augintojų armija tikrai didžiulė. Ir jai tikrai pabodo nesibaigiantys papildymai, todėl naują dovanėlę griebė nieko nelaukdami. Ar ji išties verta tokio dėmesio ir populiarumo?

Entuziastingai pasileidus žaidimą ir neapdairiai puolant žaisti sunkoka pastebėti didžiulį skirtumą nuo antrosios dalies. Taip, žaidimas daug gražesnis, bet viskas labai pažįstama ir aišku. Tokio stulbinančio įspūdžio, kokį paliko antroji dalis, palyginti su pirmąja (kai prisidėjo trečiasis matmuo), nebėra, bet trečioje dalyje visas žavesys slypi smulkmenose, iš pirmo žvilgsnio nepastebimuose dalykuose, prieduose ir pakeitimuose, kurie dar labiau priartina virtualų gyvenimą prie tikrojo. Kartais net per daug.

Pirma staigmena laukia renkantis simsą. Neverta prasidėti su iš anksto paruoštomis porelėmis ar šeimomis — kur kas įdomiau imtis pačiam ir kruopščiai sumodeliuoti savo herojų. Naujosios galimybės išties didžiulės, tad reikia nusiteikti tam skirti labai daug laiko. Tarsi kokiame RPG. Galima pasirinkti išvaizdą, drabužius, penkias asmenines savybes (apie jas vėliau) ir tada pradėti gyvenimą kukliame namelyje.

O čia prasideda kitos naujovės. Seniau tekdavo tarsi slaugei prižiūrėti kiekvieną simso žingsnį, rūpintis, kad jis neprivarytų į kelnes, būtų pavalgęs, švarus, gana linksmas ir bendrautų su kitais. Dabar visus šiuos pagrindinius poreikius galima ignoruoti — simsai sugeba pasirūpinti savimi patys. Žaidėjui lieka kur kas malonesnis darbas — įgyvendinti simsų troškimus.

Troškimai — viena esminių trečiosios dalies naujovių, pakeičianti The Sims 2 norus ir baimes. Svarbiausias viso gyvenimo tikslas yra nekintantis ir priklauso nuo pradžioje pasirinktų penkių savybių. Tiesa, kažkuri iš tų savybių, matyt, pagal žaidimo apskaičiavimus paima viršų, tad, pavyzdžiui, mano simso gyvenimo troškimas buvo tapti šachmatų legenda, nors aš tikėjausi iš jo padaryti nusikaltėlį programišių. Bet smagu tai, kad ir čia kūrėjai paliko laisvės žaidėjui — svarbiausią gyvenimo troškimą galima pakeisti. Kaip — skaityk toliau.

Nuo pasirinktų savybių ir pagrindinio troškimo priklauso ir tarpiniai lengviau ar sunkiau įgyvendinami norai. Tai dažniausia kokio nors įgūdžio, vedančio link pagrindinio troškimo, tobulinimas, noras bendrauti ar susiję su kokiomis nors vietovėmis siekiai. Patogu, nes, įgyvendinti norą ar ne, renkiesi pats, tokiu būdu vėlgi tobulindamas savo simsą norima linkme. Patogu ir tai, kad neįgyvendinęs mažesnio troškimo žaidėjas nėra baudžiamas — simso nuotaika neprastėja. O už įgyvendintus gausi laimės taškų, kuriuos galėsi išleisti įvairioms simso savybėms ar kitokiems naudingiems dalykams, kaip kad minėta galimybė pakeisti gyvenimo troškimą, įsigyti.

Troškimų sistema išties logiška: ji žaidimui suteikia ne tik krypties, bet ir daugiau prasmės. Troškimai kyla iš įvairių įvykių ir kartu skatina kitų įvykių atsiradimą. Gyvenimas juda pirmyn simsui tobulėjant, kylant karjeros laiptais, gražinant savo namą ir rūpinantis šeima ne dėl to, kad jam liepi Tu, o todėl, kad to nori jis pats.

Toks kryptingumas bent jau mane išties pradžiugino, nes vėl kapstytis toje pačioje „smėlio dėžėje“ neturint aiškesnio tikslo nebenorėjau. Suprask teisingai — ankstesnių serijų nesumenkinu, tai buvo stulbinančios naujovės ir kiekvienas simso poreikio įgyvendinimas kėlė tikrą džiaugsmą. Bet dabar reikia daugiau. Reikia aiškesnio tikslo ir bent šiek tiek apčiuopiamo žaidimo kelio. The Sims 3 tai suteikia, tik, vėlgi, turi pats nepatingėti ir pagalvoti, kokį norėtum matyti savo virtualų žmogutį ir kaip jis turėtų gyventi.

Grubiai kalbant, galimi trys The Sims žaidimo stiliai. Pirmasis būtų savo gyvenimo atkartojimas: susimodeliuoti kuo artimesnį sau žmogiuką (naudojantis suteiktomis galimybėmis tai tikrai įmanoma), pasirinkti sau pačiam būdingas savybes ir stengtis jį tobulinti taip, kaip pats norėtum. Antrasis — kurti tarsi serialą, melodramą su įvairiais dramatiškais įvykiais ir intrigomis. Na, ir trečiasis — imtis blogiuko vaidmens, t. y. paruošti simsams kuo sunkesnį gyvenimą ir visaip juos kankinti.

Nors modeliuoti simsus pagal save iš pradžių atrodo labai įdomu, ilgainiui tai nusibosta. Įsivažiuoji į kasdienę rutiną: darbas, namai, kažkokie užsiėmimai, maistas, šeima, miegas. Virtualus gyvenimas pradeda maišytis su tikruoju, ekscentriškų, jį paįvairinančių sprendimų priimti, jei taip žaidi, neišeina, ir žaidimas po truputį praranda savo tikslą leisti pabėgti nuo tikrovės. O kai tai suvoki, Tavo simsas jau nebepateikia jokių įdomesnių troškimų, išskyrus gerą maistą ir bendravimą su šeima.

Kurti melodramų ar imtis visiškai niekšiško vaidmens kankinant atsitiktinius simsus taip pat nebūtų itin įdomu. Todėl geriausias variantas — sujungti šiuos žaidimo stilius ir susikurti, tarkim, bendradarbių ar draugų būrelį, o tada priklausomai nuo santykių su jais kankinti ar rūpintis jų virtualiomis asmenybėmis. Tarsi koks skaitmeninis vudu.

Be abejo, didysis šuolis, palyginti su ankstesniąja dalimi, yra atviras miestas. Nors simsai ir antrojoje galėjo keliauti į įvairias miesto vietoves, tai būdavo tiesiog atskiros erdvės ir tekdavo netrumpai luktelėti, kol bus paleista reikiama vieta. Dabar gali pats su taksi, savo dviračiu ar automobiliu važiuoti miesto gatvėmis į reikiamą vietą. Negalėjau atsigrožėti dviračiu riedančiu simsu. Taip pat žaidimui tikroviškumo suteikia tai, kad kiti mieste gyvenantys žmonės turi savo gyvenimus, dirba savo darbus, keičiasi, tobulėja, miršta. Iš tiesų, netgi savo sukurtą veikėją gali palikti gyventi savarankiškai pasirinkęs naują herojų, o vėliau prie jo sugrįžti ir pasižiūrėti, kaip šis bus pasikeitęs.

Miestas taip pat padeda tobulinti simsus ir įgyvendinti jų norus. Žemėlapyje gali pamatyti kiekvienos vietovės siūlomas galimybes: darbą (pagrindinį ar papildomą), laisvalaikio pramogas, paskaitas, įvairius užsiėmimus. Darbo ieškoti taip kur kas smagiau nei skaitant skelbimus laikraštyje ar internete. Net nustebau, kai paspaudęs ant vieno iš pastatų pamačiau žurnalisto karjerą, — anksčiau lyg tokios nebuvo. Maža to, sukaupus pakankamą pinigų sumą galima tapti įvairių įstaigų partneriu ar net savininku — kaip kokiam GTA!

Nors pastatų vidaus, kur vyksta darbas, matyti negalima, šiek tiek gali reguliuoti savo simso darbo stilių. Iškeliavus į darbą atsiranda meniu, kuriame galima pasirinkti iš kelių būdų (sunkiai dirbti, bendrauti su kolegomis ir panašiai). Toks pats pasirinkimų meniu atsiranda ir atliekant kai kuriuos įgūdžius tobulinančius veiksmus. Pavyzdžiui, sportuojant ir tobulinant atletiškumo savybę galima rinktis iš daugiau sportavimo variantų. Matyti gali visuomeninės paskirties pastatų, tarkim, sporto komplekso, bibliotekos, meno galerijos, vidų. Ir, žinoma, kitų simsų namus, kuriuose lankaisi. Būtent čia gali susiklostyti labai įdomios situacijos, ypač jei būsi susikūręs ekscentriškų savybių turintį simsą, sakykime, kleptomaną.

Taip pat mieste neretai atsiranda galimybių. Tai dar viena nedidelė naujovė, šiek tiek paįvairinanti žaidimą ir suteikianti kryptingumo. Galimybės yra trijų rūšių: karjeros, įgūdžių ir atsitiktinės. Tai tarsi nedideli kvestai, kurie paskatina imtis vienos ar kitos užduoties, patyrinėti miestą, o juos įvykdęs simsas gauna atitinkamą apdovanojimą.

Nors įvairias The Sims 3 galimybes sunkoka suvokti ir dar sunkiau išbandyti, virtualių žmogučių mylėtojai vis tiek anksčiau ar vėliau jas išnaudos — juk nebūtų išleista tiek daug papildymų. Trečioji dalis žengia dar vieną žingsnį ir atkartodama itin sėkmingą Spore savybę suteikia galimybę žaidėjams dalintis savo sukurtais simsais, objektais bei aksesuarais. Sistema išties patogi ir nevarginanti. Be abejo, jau prikurta gausybė įvairiausių dalykų, tiesa, ne tokių ekscentriškų, kaip Spore (tikėkimės, ateityje atsiras dar daugiau laisvės ir įvairovės).

Taip pat yra parduotuvė, kurioje galima pirkti kūrėjų paruoštus daiktus. Jau dabar siūlomi visai gražūs kelių stilių baldų rinkiniai. Tai kainuoja, bet užregistravus žaidimą iškart suteikiama 1000 simoleonų (apie 20 Lt) sąskaita. Bet registruotis labiausiai verta ne dėl šių pinigų, o dėl papildomo miestelio, kuriame galėsi pradėti gyvenimą iš naujo, kai Tavo simsams viskas nusibos ir jie sumanys pakeisti aplinką.

The Sims 3 iš esmės nesiskiria nuo ankstesnių žaidimų. Visi patobulinimai yra skirti sklandesniam, kryptingesniam žaidimui, bet išlaiko tą patį jausmą, suburiantį milijonus žmonių jau beveik dešimtmetį. Kartu tai nauja platforma ir būdas vesti žaidimą pirmyn, suteikiant jam vis naujų galimybių. Manau, naujovės paskatins dar ne kartą sugrįžti prie simsų ir pasižiūrėti, kaip gyvena mylimi ir puoselėjami ar nekenčiami ir kankinami žmogučiai.