Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2009/04. Teksto autorius: Rezidentas

Laisvė lenktynių žaidimuose yra tarsi lazda su dviem galais. Nuobodu, kai jos nėra ir tenka dalyvauti viena po kitos vykstančiose varžybose pagal iš anksto numatytą schemą. Arba mėgautis tik nedideliu miesto lopinėliu bandant praplėsti savo teritoriją. Tad džiugu, kai pateikiama visiškai atvira lenktynių teritorija be jokių nuorodų ir schemų, kur ir kada lenktyniauti. Bet tada lieka mažai motyvacijos, nes nebereikia stengtis dėl naujų teritorijų ar varžybų, ir tikslą žaidime tenka susigalvoti pačiam.

Pagaliau iš konsolių atkeliavusi ilgametė Burnout serija bando skatinti žaidėją naujais automobiliais, ir tai tikrai veikia. Smagu vien jau pažiūrėti, kaip Tavo trofėjai su trenksmu numetami metalo laužyne ir kaip gražiai kiekvienas sumaitotas atrodo. Be to, didžiąją dalį naujų mašinų laimi jas pastebėdamas ir nutrenkdamas kelyje. Tai turbūt smagiausia Burnout savybė. Automobilių tikrai nemažai – maždaug apie 80, tiesa, pusė jų yra patobulintos kiekvieno automobilio versijos. Automobiliai netikroviški, bet labai panašūs į tikrus modelius, tad visai smagu paspėlioti, kuris pagal kokį sukurtas.

Dar žaidėjas lenktyniauti skatinamas vis aukštesnės kategorijos vairuotojo pažymėjimu. Idėja, aišku, teisinga, kažkoks progresas žaidime vis tiek turi būti, tačiau skirtumo tarp žemesnės ir aukštesnės kategorijos teisių nelabai jutau. Taip, ko gero, gali rasti daugiau lenktynių, gauni dovanų po automobilį, bet man būtų smagiau žinoti, ką tiksliai galėsiu daryti gavęs naujas teises. O užrašas „iki naujos kategorijos liko 20 lenktynių“ nelabai džiugino ar skatino lenktyniauti.

Apie galimą progresą ir naujas lenktynes nesužinai, nes žaidžiant Burnout Paradise lenktynių reikia ieškoti pačiam. Kokios nors varžybos laukia ant kiekvienos sankryžos. Jos suskirstytos į penkias kategorijas. Įprastose lenktynėse, be abejo, gali palenktyniauti su keliais priešininkais (nors smagiausia, kai būna vienas prieš vieną). Kiek netipiška tai, kad nurodoma tik starto ir finišo pozicija, o kelią renkiesi pats. Važiuodamas gali orientuotis tik pagal ekrano viršuje atsirandančią nuorodą, į kurią gatvę pasukti. Kadangi viskas vyksta pašėlusiai greitai, dažnai nepavyksta laiku susiorientuoti, tad tenka kelio ieškoti pačiam. Be abejo, teritorijoje yra paruošta nemažai kelio sutrumpinimų, kuriuos suradus gyvenimas tikrai palengvės. Ypač dėl to, kad visos varžybos (apie likusius keturis tipus skaityk apačioje), kad ir kur prasidėtų, baigiasi viename iš aštuonių taškų.

Vairavimas tikrai smagus. Taip, jis visiškai, absurdiškai netikroviškas, bet toks jis ir turi būti. O nuo paskutinės Need For Speed serijos, tiesą sakant, nelabai ir skiriasi. Automobiliai juda perdėm lengvai, tačiau nuspėjamai ir smagu tai, kad nesvarbu, kokiu greičiu lėktum, jauti, jog tikrai kontroliuoji savo automobilį. Tol, kol su didžiausiu trenksmu daužiesi į kokį nors objektą, – tada grožiesi sulėtinta avarijos animacija. Vienintelė tokio smagaus pasivažinėjimo problema ta, kad dažniausiai varžybos pernelyg lengvos ir nėra didesnio iššūkio. Galėjo paruošti skirtingus pasirenkamus sudėtingumo lygius.

PC Burnout Paradise versija drąsiai pavadinta The Ultimate Box, nes joje yra visi nemokami papildymai, iki šiol išleisti šio žaidimo konsolių versijoms. Pirmiausia tai, žinoma, motociklų rinkinys, kuriame galima įspūdingai palakstyti dviem skirtingais motociklais. Greičio pojūtis tikrai stulbinantis, pati vairavimo mechanika taip pat patiko, tik gaila, kad tenka lenktyniauti su laiku, o ne su kitais priešininkais. Taip pat yra Party Pack, skirtas keliems žaidėjams pasikeičiant žaisti vienu PC ir varžytis atliekant įvairias užduotis. Smagu, tik viskas labai jau spalvinga. Ne metukų gimtadienį juk švenčiam. Dar paruoštas paros ciklas, tad pasivažinėti naktį kalnuotose vietovėse tikrai malonu. Criterion planuoja džiuginti žaidėjus ir toliau, šiemet turėtų pasirodyti net paties Paradise miesto praplėtimas.

Burnout Paradise akivaizdžiai skirtas ne vienam žaidėjui. Prisijungus prie interneto laukia galybė įvairių režimų, varžybų su kitais žaidėjais ar bendrų užduočių. Fiksuojama ir pateikiama įvairi statistika, geriausių pasiekimų sąrašai. Tai žaidimas, skirtas bendruomenei, ir vienam jame važinėtis nėra taip įdomu, kaip prisijungus prie jos. Todėl, matyt, ir nepasirūpinta labiau apčiuopiamu vieno žaidėjo režimu, aiškiau apdovanojančiu už progresą ir skatinančiu lenktyniauti. Dabar tai yra laisvas, neįpareigojantis ir didesnio iššūkio nepateikiantis pasitrankymas lakstant didžiuliais greičiais. Bet Burnout Paradise tikrai linksmas.