Iš karto perspėju – kad ir koks žaidimas paprastas ir nekaltas, ši apžvalga bus kamuojama tokios mini paranojos, nemigos naktų ir mistinių sapnų. Ji nebus tradicinė. Bus daug minčių šuolių ir per daug nukrypimų. Kaip ir pačiame žaidime. Perspėjimas baigtas.

Jei norit suprast kai kurias vietas, patarčiau žvilgtelt į PC Gamer apžvalgininko JcDent apžvalgą. Na, tik į vietą apie Obamą.

—————————————

Seku seku pasaką

Apie Napoleono galą.

Kaip Spalio revoliucijoj,

Bolševikams atėjo galas.

Kaip Lietuva gyveno

Dar Rusijos krašte,

O aš prancūzus kėliau

Kariaut su visais aplink mane!

Ne be reikalo taip istoriškai ir gana lengvai surimavau šį eilėraštuką. Turbūt vieša paslaptis, kad per pusmetį tapau užkietėjusia istorike ir intensyviai ruošiuos egzaminui. Todėl Victoria II siužetas man nebuvo neperkandamas riešutas. Tai pirmosios Victoria tęsinys, išleistas praeitų metų rugpjūtį. Jis apima pasaulio istoriją nuo 1836 metų. Ohoho, kaip mano akys sužibo šią akimirką, Jūs turbūt net neįsivaizduojat, nes aš Jums papasakosiu, kas maždaug tuo metu dėjos pasaulyje. Iš tiesų, kadangi žinau, jog Jūs, kaip ir aš, esate patriotai, viską siesiu daugiau su Lietuva. Na, dar ir stengsiuos paminėti kuo asmenybės, minimos žaidime, susiję su to laikmečio istorija.

Turbūt žinote, kad Napoleonas vienu metu buvo ypač pasiryžęs pertvarkyti Europą ir padaryti Prancūziją galingiausia. Aišku, visko nepasakosiu,tiesiog pasakysiu, kad jam nepavyko ir jis buvo galutinai sutriuškintas Vaterlo mūšy. Po 1814 – 1815 metų Vienos Kongreso, kur Napoleonas turėjo atsakyti už savo veiksmus, Prancūzija atgavo savo ankstesnes sienas ir gavo mokėti nemažas kontribucijas (už karo padarytą žalą). Tad Prancūzija tuo metu,teoriškai, turėjo būti gana silpna. Keista, tačiau ji buvo antra pasaulyje, tik kariuomenės ne per daugiausiai turėjo.

Tuo metu, kai Napoleonas patyrė didžiausią nuosmukį, užgimė kita žvaigždė – Otas fon Bismarkas. Turbūt iš istorijos pamokų girdėtas posakis – „geležimi ir krauju“. Štai, Bismarkas ir yra jo autorius! Jis nusprendė gana žiaurokai suvienyti Vokietiją. Tad apie 1836 metus jo veiksmas kaip tik ir prasideda. „Geležimi ir krauju“ šūkį teks dažnai girdėti priimamuose įstatymuose ir netgi pasiūlymuose.

Lietuva 1836 metais buvo Rusijos sudėtyje. Pc Gamer apžvalgininkas JcDent rašė, kad už Lietuvą žaisti negalima dėl mano jau ankščiau paminėtos priežasties – jos negalima pasirinkti, nes Rusija išvis tada LABAI dominavo Europoje. Nors, aš skaičiau, kad galima tapti Rusijos caru, būti geru, tada išlaisvinti Lietuvą ir ją pasirinkti išsaugojus žaidimą. To neišbandžiau, nes vien jau patriotinis jausmas neleidžia žaisti už Rusiją. Stengsiuos pabūti protinga ir nepasakosiu apie visus sukilimus bei mėginimus išsilaisvinti iš baudžiavos. Ech, Tu istorija, kartais Tavęs ryškiai per daug.

Kol nepradėjau pasakoti, kodėl Obama man Blackberry skolingas, papasakosiu savą žaidimo istorijos eigą ir kodėl aš paskubėjau rašyti apie žaidimą nežaidus jo pakankamai ilgai.

Pirmiausia, tai vakar apie vidurnaktį atsikėliau, nes susapnavau viršuj užrašyto eilėraščio pirmas dvi eilutes. Na ką gi, visko būna! Bet šiandien netyčia smigau ir susapnavau, kad esu kažkokiam keistam, per daug realistiškam ir mazochistiškam Victoria II žaidime. Jame mane persekiojo kažkokie senovės laikų Aukso Ordos mongolai su kardais ir stengėsi užkariauti mano Prancūziją. Būtų juokinga, jei mano sapnas nebūtų buvęs košmaras – tie mongolai persekiojo labai realistiškom degančiom akim ir vos tik aš pribėgdavau prie vietos, kur galima išjungti žaidimą su ctrl+alt+delete, jie mane užbadydavo kardais.

Matot, prieš smigdama aš biškį palošiau Victoria II…

Nežinau, tai gerai ar blogai. Čia, vadinas, žaidimas įtraukė tiek?!

Na, aš nesistebiu, kad tas žaidimas man košmarus kelia. Jis tikrai, na.. Manau, žmonės žaidę kad ir Victoria pirmą dalį, supras. Žinantys šį žaidimą jau nuo 2003 metų gana smagiai pasijuokė iš mano bandymų žaisti. Na, o kiti paprasčiausiai nežinojo, kas tai per žaidimas. Tad, skaitytojau, jei Tu vis dar skaitai, arba Tau LABAI patinka, kaip aš rašau, arba Tu ryškus Victoria fanas. Pagarba!

Nors ir pasikartosiu su labai taiklia JcDent apžvalga, tačiau šitą turiu paminėti – istorijos Victoria II neturi. Labai juokingai skamba tai prie žaidimo, kuris yra absoliučiai istorinis. Tiesiog viskas prasideda pirmą 1936 metų dieną. Nereikia išradinėti dviračio. Bet kuri Tavo pasirinkta šalis yra tam taške, kokia buvo tais metais. Todėl pradedančiąjam, kaip kad aš buvau ir vis dar esu, patarčiau rinktis labiau išsivysčiusią šalį. Na, aš pradėjau nuo Prancūzijos. Kadangi ji buvo antra pasaulyje ir šiaip aš jai prijaučiu. Pirmauja, aišku, Didžioji Britanija. Yra laukinių vakstybių, kurių negalima pasirinkti. Jos tik ir laukia, kol jas kas nors pajungs.

Čia kūrėjai yra žiauriai atsidavę tikslumui. Sakydama žiauriai, tikrai turiu omeny žiauriai. Jei tikiesi ko nors smagaus ar tiesiog atsipalaidavimo – iškart sakau, kad Tau reikia geriau pažaist kokį Angry Birds, o ne šitą, nuo kurio košmarai sapnuojas.

Galima sakyti, kad pagrinde veiksmas vyksta ant istorijos žemėlapio. Proporcijos žaidime yra gana smagios, nes kariuomenės čia žymimos kaip vienas didelis kareivis. Atitolinis vaizdą matoma vien Tavo pasirinktos šalies vėliava. Aišku, galima kurti ir laivyną, tačiau aš jo niekad pernelyg nemėgau, tad tiesiog kariavau žemėje.

Bet nemanykit, kad žaidime vien kariauti teks. Vos tik pradėjęs žaisti, galima sakyt Tu jau iškart išmetamas į žaidimo sūkurį – įstatymai, visokie tarybų paleidimai ir taip toliau. Negana to, taiką išlaikyti yra gana sunku. Daugelis valstybių valdovų,tarp jų ir aš, stengiasi iškart užsitikrinti sau taiką ir pagalbą iš stipresnių valstybių. Nors mano šalis ir buvo pirmaujanti, bet, deja, valdovą (mane) pradžioje turėjo silpną. O jau kai įsigudrinau pulti aplinkines mažas valstybes, žiū – tai jos sudarę sąjungas su Rusija (ginkdie, su ja tai tikrai negalima kariaut, kai pusę pasaulio užima!), tai su D.B (jo, tik tetrūko man karo su stipriausia pasaulio valstybe). O jei netyčia ir pasirovei ant kokio Alžyro, tai jau atsiplėšk gabalą žemių ir iškart daryk taiką, kad tik nepastebėtų per daug kas.

Ne vien iš bailumo aš nesikoviau su visais iš eilės. Nors ir nesinori pripažinti, tačiau Victoria II ekonomika ir visas valdymo procesas yra velniškai sunkus. Atrodo, na kas čia tokio kelis mygtukus paspaudinėt. Bet man, asmeniškai, prireikė tris kartus pradėti žaidimą, kad normaliai įsivažiuočiau.

Pirmiausia, jei dar tik pradedi žaisti Victoria, Tau būtina pereiti apmokymus. Jie yra trijų lygių – lengviausias, kur supažindinama tik su žaidimo pagrindais. Tada eina kiek sunkesnis ir tada sunkiausias. Nors ir netyčia, bet man gavosi gana gudriai: perėjau lengviausius apmokymus, o tada pradėjau žaisti. Žaidžiant pastebėjau, kad lyg ir kažko trūksta. Tada perėjau vidutinius apmokymus, vėl pažaidžiau. Galiausiai – sunkiausius. Ir tada pradėjau rimtai žaisti. Visų apmokymų geriau neiti iš karto, nes jų ilgis ir sudėtingumas taip susuka galvą, kad bet koks ūpas žaisti gali praeiti. Nes ten skaityti oi kaip daug ir atidžiai reikia.

Iš tiesų, mokytis yra ką. Žaidime labai daug dėmesio skiriama į smulkmenas. Tu turi žiūrėti populiaciją, prekybą, algas, kariuomenę, netgi išradimus! Aš nesistebiu, kad Lietuvos politikai kartais pasimetę gyvenime būna. Bet jų bent jau daug! O čia, atrodo, kariauji kariauji, visas pajėgas ir mintis nukreipęs į rytų frontą, o čia kad pradeda galvą sukt visokie liberalai!

Čia ir yra didžiausias galvos skausmas. Net ir valdymo forma čia turi daug įtakos. Kadangi stengiaus labai humaniška būt, kėliau algas, daviau pašalpas – ypač kilo liberalizmas. O jei leidi jam įsigalėt, žiūrėk – jau savivaliauja buržuazija, neleidžia fabrikų statyt. Ha, pažaidus žaidimą dar ir pradėsiu ginti senuosius geruosius lyderius. Eh tos mano svajonės apie laisvą tautą, laisvus žmones ir gėrį aplink mane.

Šiame žaidime viskas, ypač pinigai, yra labai susipynę su žmonių gyvenimu ir Tavo valdymu. Jei stengsiesi kuo labiau sumažinti mokesčius, žmonės nebeis į darbą. Jei juos užkelsi – žmonės gali pradėti maištauti.Jei nori turėti daug kariuomenės – kelk skiriamų pinigų kiekį armijai. Tačiau niekad negalima nuvertinti ir kitų dalykų. Kad šalis tobulėtų, joje reikia mokytojų. Taip pat, ko ankščiau nebuvau girdėjus, tam tikro buržuazijos kiekio. Ačiū Dievui, žaidimas bent jau tai nustato pats, Tau tereikia susitvarkyti su pinigais.

Kiekvienas Tavo atliktas veiksmas, nors tai ir atrodo absurdiškai, turi pasekmę. Nesvarbu, susilauksi rezultatų iškart ar daug vėliau. Todėl drįstu sakyti, kad šios serijos naujokai tiesiog privalo pradėti ne iš pirmo karto žaisti rimtai. Reikia priprasti prie struktūros ir tos velniškos žaidimo ekonomikos. Apie Lietuvos išlaisvinimo planus kol kas teks pamiršti.

Nors galiu pasakyti, kad vis tik jei jau nori pradėti žaisti tokius grynai strateginius žaidimus, tai ir pradėk nuo šio. Jaučiu, kad kiti dabar man atrodys bent šimtą kartų lengvesni. Ir šiaip, jau kai pripranti prie Victoria II viso valdymo, jis netampa TOKS jau sunkus. Bet čia gal atrodė taip todėl,kad aš kariaut ne mėgėja esu.

Vis tik, turiu pripažint, kad šitas žaidimas tikrai ne kiekvienam. Jis tikrai paglosto Ego tų žmonių, kurie didžiuojasi, jog turi savo mėgstamą žaidimą, o kiti tiesiog išpūtę akis žiūri ir galvoja, kaip tokį pragarą žaist galima. Kita vertus,šis žaidimas gali patikti dar ir pakvaišusiems istorijos fanatikams, kurie laisvu nuo mokslų laiku sprendžia istorijos egzaminus.

Ir vis tik aš jaučiuosi kažkiek įkandus Victoria II strategiją. Gal dar ir nesu galinga žaidimo asė, nes trūksta laiko patirties, tačiau Blackberry Barakas Obama man vis tik skolingas!

„Victoria II“ apžvalgai pateikė skaitmeninė žaidimų parduotuvė GamersGate!