Iš žurnalo PC Klubas 2005/03. Autorius: raw
Keleri metai prabėgo nuo paskutiniųjų „setlerių“ pasirodymo, tačiau projektas nemirė, ir štai prieš mus naujieji „setleriai“ — „The Settlers: Heritage Of Kings“. Visomis prasmėmis naujieji. Ir ta, kad tai atskira, penktoji garsios epopėjos dalis, ir ta, kad žaidimas išties turi daug naujovių. Kitaip ir būti negali, pralėkė daug laiko. O ir negali kiekviena dalis būti absoliučiai vienoda, tada tai vadintųsi papildymu, o ne nauju žaidimu. Dėl galybės naujienų žaidime gamintojai „Blue Byte“ „setleriams“ nesuteikė eilinio vardo „The Settlers V“, o pavadino „The Settlers: Heritage Of Kings“. Autoriai pabrėžia, kad tai vis tie patys „setleriai“, nes liko tipiniai ankstesnių žaidimų elementai, nors ir atsirado galybė naujų dalykų. Ankstesniųjų „setlerių“ fanams taip neatrodo, ir jie sako: „tai jau ne „setleriai“, o eilinė strategija“. Niekada nepriskyriau savęs „The Settlers“ gerbėjų klubui, todėl galiu šiek tiek blaiviau pažvelgti į žaidimą.
Vienos nelaimės
Veiksmas prasideda Žemės viduramžių laikų analogiškoje epochoje. Pagrindinio herojaus Dario kaimą užpuola nenaudėliai juodieji riteriai, ieškantys paslaptingojo amuleto. Susidoroti su jais negana, tenka atstatyti padoriai apgriautą kaimą, o jau tada keliauti į savo motinos miestą, Ridgewood. Deja, ir čia nieko linksmo — senoji moteris arti mirties. Ji dar spėja atskleisti sūnui jo tikrąją kilmę. Pasirodo, Dario — tiesioginis karaliaus įpėdinis, kadaise sujungusio septynias karalystes į stiprią ir vieningą šalį. Kad ir kaip būtų, gaila, tačiau juodieji riteriai pasiekia ir karalių — šiam kritus, karalystė subyra, nes nėra tinkamo kandidato į sostą (dabar jau yra!). Gavęs tą patį amuletą (valdžios ir galios simbolį), kurio ieškojo blogio kariai, Dario patraukia į ilgą bei sudėtingą žygį, kad prikeltų karalystę iš pelenų.
Valstybės pagrindas — stipri ekonomika
Kaip ir ankstesnėse dalyse, ekonominei pusei „The Settlers: Heritage Of Kings“ skiriamas didelis dėmesys. Kiekviename lygyje vienokiu ar kitokiu pagrindu bus liepta įkurti ar atstatyti gyvenvietę (ar apsaugoti ją plečiant). Centrinė bet kurios gyvenvietės figūra — „keep“. Šis pastatas tiek svarbus, kad, jei nesugebėsite jo apsaugoti nuo sunaikinimo, žaidimas baigsis, ir galėsite graužti nagus. „Keep’e“ galima pirkti baudžiauninkus, jei, žinoma, turite lėšų, keisti mokesčių, kuriuos labai pavyzdingai moka gyventojai, dydį ar paskelbti pavojų gyvenvietės užpuolimo atveju. Beje, mokesčius parinkite protingai, nereikia per daug užsiplėšti. Antras pagal reikšmingumą namukas vadinamas „town center“ (arba „village center“, priklausomai nuo gyvenvietės tipo). Jis užtikrina 75 gyvybės vienetų egzistavimą. Jei knietės praplėsti gyventojų skaičių, turėsite įkurti antrą centrą, kuris suteiks dar 75 vakuojančias vietas darbininkams ar kareiviams.
Pradžioje resursus (molį, akmenis, geležį, sierą, medieną) renka baudžiauninkai, kurie labai paklusnūs, tačiau virš stambių naudingųjų iškasenų sankaupų galima pastatyti kasyklą, į kurią netruks atvykti tikrieji resursų rinkėjai. Šiems jau įsakinėti negalite — tai laisvieji gyventojai. Jie patys užpildo laisvas darbo vietas kasykloje, renka gėrybes (įplaukos iškart išauga keturis kartus). Beje, pažiūrėjus į dirbančius baudžiauninkus, pasidaro aišku, jog tie baudžiauninkai — tokie tingiai, kad kartais net suabejoji, ar tik ne laisvas nuo darbų žmogėnas gali dirbti tik jie. Neužmirškite pastatyti būtinų pastatų netoli kasyklų: namelių miegui bei pavalgymui, fermų. Žinoma, darbininkai gali eiti pavalgyti į toli esantį namą, tačiau tai užtruks daugiau laiko ir tikrai nepadės kauptis jūsų turtams. Svarbu savo žmones laiku aprūpinti šiais pagalbiniais pastatais, nes alkanas ir neišsimiegojęs darbininkas — prastas darbininkas. Pažymėjus vieną iš darbštuolių, virš jo išvysite ikonas, nurodančias, ką jis mano apie bendrą padėtį ir gyvenimo prasmę. Beje, jei visiškai nesirūpinsite nugaras dėl jūsų lenkiančiais varguoliais, šie gali ir visai palikti gyvenvietę. Kasykla leis atlaisvinti nuo tos rūšies resursų rinkimo baudžiauninkus, kuriuos galima naudoti medžių kirtimui, nes pastarojo darbo nesiima „nepriklausomi“ darbininkai, arba statyboms, kurias sugeba tik jie. Kiekvienas iš beveik keturiasdešimties pastatų savaip svarbus ir įneša tam tikrą indėlį į gyvenvietės vystymąsi. Fermose dirba ir maitinasi žmonės (vėlgi nuo jūsų tiesiogiai nepriklausomi), kareivinėse treniruojami kareiviai, universitete tobulinasi moksliukai, ir t.t.l. Beje, universitete tyrinėjamos ir naujos technologijos, pavyzdžiui, iš stebėjimo bokšto padarančios šaudymo bokštą arba leidžiančios statyti iš principo naujus pastatus. Vieno resurso — pinigų (talerių) — rinkti negalite, išskyrus skrynias, išmėtytas po visą žemėlapį, kuriose rasite nenuspėjamo dydžio lobį. Pinigai kaupiasi, renkant mokesčius arba prekiaujant. Žinoma, galite pastatyti banką, ir tada jau bankininkams tegul skauda galvą, kaip padidinti jų kiekį. Kad darbininkai noriau dirbtų, retkarčiais nekenkia pastatyti kokį paminklą kritusiems nelygioje kovoje ar gėlių klombą pačiam tautos didvyriui Dario.
Paprastai žemėlapyje stypso nemažai žmogėnų su šauktukais virš galvų, reiškiančiais, kad pasikalbėję su jais, gausite papildomą užduotį ar prekybinį pasiūlymą. Kartais tai atneša pinigus, kartais, atvirkščiai, kažkas pasiūloma jums, viliojant jūsų talerius. Kai kada galite nusipirkti kareivių, pakeisti vieną resursų rūšį į kitą. Vienas gyvenimu nusivylęs žmogutis pradiniuose lygiuose išvis veltui atidavė visą savo turtą.
Vienetai — tiek kariniai, tiek civiliai bus būdingi viduramžiams, ir tik artilerija, atsiradusi vėlyvaisiais viduramžiais, kažkiek iškrinta iš konteksto, tačiau juk tai vis tiek viduramžiškas reikalas. Šen bei ten besibastančios banditų grupelės neleis jums nekreipti į jas dėmesio, nors tai palyginus menkas priešas gerai įrengtam miestui. Po kurio laiko šie nenaudėliai ima mušti nuošaliau dirbančius darbininkus ar baudžiauninkus, o jei jų nenuraminsite kardais ir strėlėmis, jie gali visai suįžūlėti ir atsliūkinę į miestą, imti griauti jūsų pastatus.
Kitas „neutralas“, tik ne toks agresyvus — laukiniai žvėrys. Labai gražu, kai aplink ganosi stirna, prastriksi kiškis ar nutapsena vilkų ruja. Gaila tik, kad neleidžiama jų pažymėti.
Karo varpas gaudžia
Ekonominė dalis „setleriuose“ iš tiesų įdomesnė ir svarbesnė. Karas nuvilia. Kažkaip viskas atrodo, lyg būtų prievarta prikomponuota prie žaidimo. Mūšio metu sunkoka valdyti kareivius, sudėtinga nusitaikyti į konkretų nevidoną. Turbūt geriausia palikti kareivius likimo valiai ir pažiūrėti, kuo viskas baigsis. Dauguma karių struktūrų organizuotos būreliais po keturis, panašiai kaip rytietiškos triados ar revoliucingos rusų kuopelės. Vienas skiriamas vyresniuoju, o kiti trys, aišku, bus jam pavaldūs. Didelė naujovė „Heritage Of Kings“ yra atsiradę herojai, kurie praktiškai nemirtingi. Jei jau taip atsitiks, kad kuris kris mūšio lauke, per daug nepergyvenkite, nes jis prisikels, vos šalia atsiras kitas herojus ar savos armijos daliniai. Kažkur matyta, tiesa? Kiekvienas herojus apdovanotas specifinėmis savybėmis, didinančiomis jo sugebėjimus arba jo bei aplinkinių kovinį pajėgumą.
Kai žūsta kareivis, toje vietoje pakyla šviesos stulpas — reikia manyti, kad tai siela palieka kūną.
Pasaulėlis
Grafikai yra ką prikišti. Kameros priartinimas teigiamų emocijų nesuteiks… Teko matyti, kaip stirna ganosi pusę savo priekinės dalies sukišusi į uolą. Turbūt naudojo „čytus“ :). Armijai liepus nukeliauti ilgesnį kelio tarpą, kareiviai neįtikėtinai išsibarsto, norint kovoti visu pajėgumu, reikia sustoti ir palaukti stabdžių, tokiu būdu turbūt vengiančių pavojaus. Nors apskritai „The Settlers: Heritage Of Kings“ pasaulis gana mielas. Pirmiausia dėl aplinkos: medžių, vandens telkinių, žvėrių, krioklių, kurie išties mielai atrodo. Visai patiko animacija, kai naujai ruošiami kareiviai treniruojasi kareivinių kieme, o tik tada išeina į laiką, kur juos galima valdyti. Panašių animacijų galima išvysti universitetuose ir kai kuriuose kituose pastatuose.
Gražiai keičiasi paros ar metų laikai, oro sąlygos. Kas įdomu, kad tokie pasikeitimai ne vien dėl grožio. Pavyzdžiui, žiemą užšąla vanduo, ir priešas be didesnių problemų gali užpulti iš tos pusės, kur vasarą miestui pavojus negrėsė.
Iš pirmo įspūdžio liko nekoks prisiminimas apie herojaus frazes, keistai panašias į garsiojo „Warcraft II“ pasisakymus. Gerai, kad kitų vienetų (ypač darbininkų) žodynas ne toks nykus ir, neturint ką veikt, galima pasismaginti, maigant pelę ant kažkurio pasirinkto vargšelio.
Muzika per daug neišsiskirianti, mirtinai neužknisa, bet ir nieko labai įspūdingo, nors, sako, oficialų žaidimo singlą „Bittersweet“ įrašė gerai žinoma grupė „Apocalyptica“ su „The Rasmus“ ir „HIM“ vokalistais Laurie Ylonen bei Ville Valo.
Redaktorius
Kol kas žemėlapių ir misijų redaktoriaus žaidimas neturi, tačiau autoriai jį žada kartu su naujuoju misijų paketu. Redaktorius galės kurti įvairiausias misijas, daugelio žaidėjų režimo žemėlapius bei nuosavas kampanijas.
Daugelis nori žaisti
Penktieji „setleriai“ turi daugelio žaidėjų režimą. Jame galima žaisti „Techology Race“, kur laimi tas, kuris pirmas viską ištyrinės, „Conquest“, kuriame tradiciškai reikia sunaikinti priešo namus, ir „Point Game“, kai renkami taškai už tyrinėjimus ar kovą, ir laimi tas, kas turi jų daugiau.
Išvada: „Setleriai“ nebe tie… Naujoji grafika, naujos savybės, šis tas seno. Sunku pasakyti gerai tai ar blogai. Aš ir dalis žmonių, naujai atradusių šią seriją, priims žaidimą normaliai, nes jis gerokai panašus į standartinę RTS, ir kartu turi pakankamai skirtumų, kad būtų galima pastebėti kažkokį originalumą, tačiau panašu, kad senieji gerbėjai nusivils. Visai malonu buvo pažaisti su šiais ūkiškais žmogeliukais, bet didelės azarto ugnelės jie neuždegė.
