Iš žurnalo VA PlayStation 2005/09. Autorius: Alex

Apėjusi rūpestingai padėtą grėblį, Team 17 nutarė kol kas nežengti į nežinomas žemes. Išsižadėję baisios anų metų velniavos Worms Forts: Under Siege, autoriai vėl pradėjo vystyti idėją, kartą jau parodžiusią savo gerąją pusę. O kadangi kūrėjų žodžiais, ne–3D–žaidimų dabar leidėjui neįkiši, pagrindu buvo paimtas Worms 3D. Nušlifavo, nutinkavo ir išmetė į prekystalius.

Kirmėlių evoliucija

Už ką mes mylime Team 17 Software? Aišku, už jos šaunius kirminukus. Išėjusi tolimais 1995–aisiais metais pirmoji frančizės dalis žaibiškai ir ilgam užkariavo žmonių, kaip nors susijusių su kompiuteriais, dėmesį. Ar tai būtų patyręs žaidėjas, jau ir neįsivaizduojantis savo gyvenimo be mėgstamos konsolės (tiesa, tokių tais laikais buvo mažoka), ar banko darbuotojas, kuris slapta nuo savo vadovo, be pietų pertraukų, leisdavo laiką kirmėlių pasaulyje. Visi be išimties tais laikais žaidė šį puikų žaidimą! Pamačiusi, koks populiarus tapo jos kūrinys, Team 17 ilgai negalvojo ir šviesos greičiu pradėjo leisti vis naujas ir naujas dalis: Worms: Armageddon, Worms: World Party ir kt.

Metai ėjo, viskas pasaulyje progresavo, ir visi mes puikiai žinome, kaip per tą laiką išsivystė techninė industrija. Silpnus Pentium 1 procesorius pakeitė galingi Pentium 4, PlayStation, SNES ir Megadrive konsoles pakeitė PlayStation2, Gamecube ir Xbox. Grafinių akseleratorių pasaulyje taip pat įvyko žymių pokyčių, 2D grafiką pakeitė 3D su savo stulbinančiomis grožybėmis. Štai ir Team 17 Software, įvertinusi visus „už“ ir „prieš“, ėmėsi rimtos „chirurginės“ operacijos perkeldama savo rožinius numylėtinius iš dvimatės plokštumos į plačias ir begalines trimates erdves.

Ir štai atėjo 2003–ųjų metų ruduo — laikas, kai parduotuvių prekystaliuose pasirodė dėžutės ryškiu pavadinimu Worms 3D. Atvirai sakant, žaidimas išėjo visai ne toks, kokio buvo laukiama; taip, jame buvo ir graži grafika, ir tos pačios netipiškos ir linksmos situacijos, kylančios žaidimo eigoje, tačiau kažko šiam žaidimui trūko — greičiausiai tos nepakartojamos „plokščios“ atmosferos. Nesėkmingai buvo realizuoti valdymas bei kameros darbas. Štai daugelis žaidėjų, sužaidusių 3D–kirmėles, vienbalsiai pasakė: „Žaidimas geras, tačiau iki savo pirmtakų laurų jam dar toli“. Nors buvo ir tokių, kuriems jis patiko labiau už klasikinį variantą, bet, deja, jų buvo mažai. Po kelių mėnesių po Worms 3D pasirodymo kūrėjai anonsavo savo slidžių augintinių nuotykių tęsinį Worms: Forts Under Siege; tačiau galiausiai šis žaidimas tapo labai nesėkmingu ir faktiškai sužlugdė visą gerą kirmėlių reputaciją.

Savaime suprantama, kūrėjams reikėjo kažkaip reabilituotis prieš savo gerbėjus, ir buvo nutarta kur kas atsakingiau prieiti prie kito mažų kirminukų nuotykių etapo. Štai taip ir atsirado Worms 4: Mayhem. Viena pagrindinių šio žaidimo naujovių tapo „Ginklų fabriko“ atsiradimas, dar kai kurios „fiškės“. Kas gi išėjo žinomai 17–kos komandai šį kartą? Pažiūrėkime.

May I Have Mayhem?

Pasitikite Mayhem — pagražintą ir patobulintą dvejų metų senumo Kirminų versiją. 25 misijų kampanija, arba Story Mode, Challenge režimas, greitų mūšių režimas Quick Match… Toks įspūdis, tarsi laikas stovėjo vietoje.

Tačiau tai tik pirmas įspūdis. Nes pakeitimų vis tik yra. Ir pastebimiausias iš jų yra pasikeitusi kamera — ji sulėtėjo, šauniai pasitempė ir daugiau nebeskraido vien tik jai žinoma trajektorija. Ir už tai (kaip ir už mūsų nervinių ląstelių išsaugojimą) visų pirma turime padėkoti ponams kūrėjams. Valdymo problemų taip pat beveik nekyla, nebent nepatogūs skrydžiai su raketine kuprine. Alternatyvus skrydžio būdas — Ikaro sparneliai — yra draugiškesnis kamerai ir žaidėjui.

Sena gera virvė nuo šiol pasižymi praplėstu funkcionalumu. Dabar Ninja Rope moka perkelti įvarius daiktus: dėžes, statines, minas pritraukiant arba atstumiant juos. O dėl kruvinų kombinacijų, tokių kaip priešiškos kirmėlės apsupimas trimis statinėmis su jų sprogdinimu, žaidimas kur kas linksmesnis už Worms 3D. Taip pat rimtai atnaujintas ginklų arsenalas, verčiantis priprasti prie naujų variacijų ir kombinacijų.

Mūšiuose mums pagelbės jau minėta naujovė Weapons Factory, plačiai reklamuota, tačiau ne tokia jau ir vertinga Worms 4 savybė. Ji leidžia specialiame meniu konstruoti savitą galingą ginklą iš mūšio metų aptiktų komponentų parenkant kelis pradinius parametrus ir keičiant sprogmens galią, nuodų žalą ir t. t. Mūsų veiksmus atseka įtaisas, kritiniais atvejais pranešantis apie balanso pažeidimą. Taigi atominės bombos sukurti nebus leista, kad ir kaip norėtųsi :).

Beje, kurti galima ne tik ginklus — galima keisti ir kirmėlių išvaizdą, parinkti jų šukuoseną, veidą, rankas, kojas, akinius ir net priešmirtines frazes — ir visa tai yra pateikiama su jau tapusiu tradicija Team 17 būdingu juoduoju humoru.

Vienas lauke

Vidutinis trimačių kirmėlių savininkas pradeda savo pažintį su nauju žaidimu nuo vieno žaidėjo režimo. Greitų pramogų mėgėjai keliauja į Quick Match ir ten kovoja su atsitiktinai parinktais varžovais atsitiktiniame žemėlapyje. Tie, kam patinka apdovanojimai ir regalijos, keliauja į siužetinį Story Mode. Kirmėlių priešistorė yra iki skausmo banali, tačiau ji yra, ir tai jau gerai. O skamba ji daugmaž taip: keli kirminukai įstojo į Universitetą (į programuotojų specialybę!) pas garsų ir jų pasaulyje žinomą dėstantį fiziką. Mokslo metai pasibaigia gerai kirmėlėms, bet blogai profesoriui, nes jo mėgstamiausias dalykas — laiko mašina — išeina iš rikiuotės ir mūsų mažiems draugams nieko kito nebelieka, kaip tik padėti pasiutusiam mokslininkui sutaisyti sudėtingą aparatą. Štai tuomet viskas ir prasideda…

Kaip jau minėjau, kampaniją sudaro 25 įvairios misijos. Po kiekvieno lygio gausime monetų, už kurias su didžiuliu (arba nelabai) malonumu apsipirkinėsime reikmenų parduotuvėje, kur galima įsigyti naujus žaidimo režimus ir aprangą kirmėlėms. Antras yra ypač šaunus užsiėmimas. Nepaprastai juokinga stebėti, kaip mūšio lauke susiduria kirmėlės–žandarai su country stiliaus kirmėlėmis. O visa kampanija yra pereinama labai greitai dėl to, kad daugumos misijų praėjimo laikas vidutiniškai lygus 5 minutėms.

Už tai čia yra labai netipiškų ir net unikalių lygių. Ypač įsiminė lygis–užuomina į „Atgal į ateitį“ trilogiją ir tvirtovės gynyba nuo puolančių žemkasių „bangų“.

Taigi kampanija pasiduoda labai greitai, ir nebelieka nieko kito, kaip imtis „iššūkių“ (Challenge) režimo — tradicinių frančizei užduočių, kuriose reikia sumušti rekordinį kūrėjų nustatytą laiką. Rinkinys labai įvairus — nuo „sušaudyk taikinius“ iki masyvių žemėlapių su didžiule priešingos pusės persvara.

Apdovanojimas už šimtaprocentinį sužaidimą — galimybė sumokėjus prieš tai 2500 monetų nusipirkti režimą The Kitchen Sink — Worms: Armageddon nevaržomą analogą. Silpnoka. Į kitos pramogos vardą pretenduoja trofėjų–taurių rinkimas už visai jau neaiškių tikslų įvykdymą. Pavyzdžiui, vieną iš prizų gausime, jei per vieną ėjimą išmušime 500 gyvybės vienetų. Arba jeigu dviem šūviais iš šautuvo nudėsime tris kirmėles. Sudėtinga, bet įmanoma.

Worms World Party

Tačiau ilgam užlaikyti žaidimą konsolėje sugebės tik multiplayer (ir 5 jo režimai), kuriame vienu metu prie vieno TV gali susirungti iki keturių žaidėjų (paeiliui). Deja, tik PC ir Xbox savininkai turės progą išeiti online ir žudyti nepažįstamus kitoje pasaulio pusėje esančius kirminus; PS2 savininkams teks pasitenkinti savo pažįstamais iš kito miesto :). Tačiau kai kurias malonias naujoves paminėti būtina. Visų pirma, tai sugrįžęs po savo dingimo Worms 3D žaidime atsitiktinių žemėlapių generatorius. Kiek apribotas, be subtilių derinimo galimybių, bet greitai kuriantis visai neblogus lygius. Gaila, kad paruoštų aplinkų mažoka, Team 17 dizaineriams yra ko siekti. Visų antra, kirmėlių stilių redaktorius ir jau minėtas „Ginklų Fabrikas“ įneša gaivumo srovę į užsistovėjusį „geimplėjų“. Trečia, nauja „virvė“, minų išmetimo mašinėlė ir visiškai netikėti siurprizai atsitiktinai atsirandančiose dėžutėse priverčia išrasti įdomias strategijas ir tiesiog bijoti nežinomybės.

O štai paveiksliukas yra „nulaižytas“, puikiai parinktos tonų gamos ir animacinio apiforminimo derinys džiugina akį. Kirminukai pastorėjo, prikaupė kalorijų… t. y., poligonų :), jie aktyviai reaguoja į įvykius, maldauja pasigailėjimo ir dėvi skrybėles, pirštines ir akinius. Toks „barbarizavimas“, kurį mes dažnai kritikuojame kituose žaidimuose, Worms tinka idealiai — mūšio įkarštyje patogu atskirti savo herojus. Tuo tarpu žaidimo garso sudedamoji nepatyrė kokių nors pastebimų pakeitimų.

Verdiktas

Apskritai tai kur kas geriau už Worms 3D. Manau, kad ketvirtos „serijos“ trimatėje kirmėlių hierarchijoje laukia toks pat likimas, kaip ir Worms: Armageddon plokščioje. Žaisti galima, iš to patirti malonumą taip pat, bet tik tuomet, kai turite su kuo :). Taip, šis žaidimas turi nemažai trūkumų, ir jam toli iki tobulybės. Frančizė 2D buvo geresnė. Taip, Worms 4: Mayhem neverta pirkti solo žaidimui — DI valdomų kirmėlių sprogdinimas greitai atisibosta. Tačiau tiems, kas turi šio žaidimo subtilybes išmanančių draugų, pasirengusių susirungti, tai tikrai smagiai praleisto laiko šaltinis.