Iš žurnalo PC Klubas 2007/01. Autorius: Blacknemo

Kai praėjusiais metais pasirodė trečioji „Age of Empires“ dalis, ji buvo tarsi atgaiva po ilgo laukimo visiems šios serijos gerbėjams. O jų tikrai buvo daug. Aš irgi buvau vienas iš jų ir su nekantrumu laukiau, kol savo rankomis gavau galimybę praplėšti tą dėžutę ir išimti iš jos naujutėlaitį „Age of Empires III“. Tuo metu žaidimas mums pristatė daugybę naujovių ir buvo vertas atskiros dalies vardo. Tai ir 3D aplinka pagal visus šiuolaikinius RTS standartus, ir nauja istorijos epocha su jai būdingais atributais.

Taip, trečioji dalis mus nukėlė į „Age of Empires“ serijos dar netyrinėtą laikotarpį — naujuosius amžius. Į žaidimą atkeliavome netrukus po žymiosios Kristupo Kolumbo kelionės į Ameriką ir savo rietenas dėl žemių pratęsėme jau Naujajame Pasaulyje. Į mūsų rankas jau pakliuvo galingesni ginklai ir su jais mes ne tik kovojome su vietiniais indėnais, bet ir pešėmės tarpusavyje. Nepaisant visų šių naujovių, pagrindinė „Age of Empires“ dvasia, atsiradusi dar praėjusiose serijose, išliko. Ir tai buvo tas dalykas, dėl ko trečiąją dalį žaidžiau ilgai.

Ir štai pagaliau į visų „Age of Empires“ gerbėjų namus pradėjo belstis naujas ir kol kas pirmas papildymas „The Warchiefs“, jau savo pavadinimu sufleruojantis apie vieną naujovę. Bet apie viską iš pradžių. „The Warchiefs“ žaidime neįveda jokių drastiškų naujovių ir nekeičia žaidimo nuo pamatų, tai tiesiog įprastas papildymas. Mums siūloma išbandyti tris naujas rases, kurios leidžia pažaisti iš visiškai kitos perspektyvos — vietinių Amerikos gyventojų. Taip, dabar mes galėsime išbandyti savo jėgas už Irokėzus, Sioux ir Actekus. Daugelis misijų žaidime leis pasirinkti už kokias jėgas norite žaisti: vietinius amerikiečius ar atvykėlius europiečius.

Irokėzų gentį būtų galima rekomenduoti visiems, kurie nori išbandyti kažką naujo, bet nenutolti pernelyg toli nuo europietiškų civilizacijų. Daugelis irokėzų pėstininkų jums jau bus matyti ir kultūrinio šoko neturėtumėte gauti. Tuo tarpu sioux galima palyginti su hunais, matytais „Age of Kings“ dalyje. Pagrindinis jų ginklas — stipri ir manevringa kavalerija, nereikalaujanti gerai išvystytos infrastruktūros. Užtat actekai yra visiška priešingybė jiems. Vietoj greitų ir daug pastatų nereikalaujančių karių, jie turi sunkius ir lėtus kovinius pėstininkus. Pastarieji yra sudėtingiau išugdomi, sunkiau perkeliami į mūšio vietą, bet labai stiprūs jau atsidūrę ten.

Nors naujosios gentys ir turi skirtumų, bet pažvelgus atidžiau, išbandžius juos ilgiau apima tas keistas jausmas déjávu. Atmetus naują grafikos apvalkalą, kai kurias savybes, gauname lygiai tas pačias europietiškas civilizacijas. Tai yra analogiškas resursų rinkimas, tie patys pagrindiniai „unitai“, tie patys pastatai ir ta pati „namų miesto“ koncepcija. Kai rinksitės šias naująsias civilizacijas, būkite pasirengę po kelių minučių žaidimo sulaukti dviprasmiškų jausmų.

Jokiu būdu tai nėra kategoriška mano nuomonė, jog papildymas visiškai nesiūlo jokių naujovių. Vienas iš naudingiausių ir dėl to net pavadinimą naujam papildymui pelnęs — karo vadai. Jie ne tik gali paimti įvairius lobius, esančius žemėlapyje, bet suteikti šalia esantiems kareiviams papildomų kovinių bonusų. Jų pagalba jau pradinėje žaidimo stadijoje galima užsigrobti visus geriausius lobius, kai anksčiau mes turėdavome tik menką kareivių skaičių. O tikrosios jų galybės pasirodo baigus lobių paieškas ir pradėjus kovoti.

Tiesa, vietiniai amerikiečiai turi vieną labai unikalų, bet nelabai naudingą bonusą — „Fire Pit“. Norėdami pasinaudoti šia ugniaviete, jūs turite nurodyti savo valstiečiams eiti ir šokti aplink ją. Taip darydami valstiečiai tikriausiai susisiekia su aukštesnėmis galiomis ir generuoja specialius taškus, kuriuos jūs galite išleisti labai įvairiai: samdyti naujus karius ar didinti populiaciją. Aišku, atskirai paėmus, visi šie dalykai yra labai gražiai skambantys, bet žaidime jie didesnės strateginės reikšmės neturi. Tą laiką valstiečius geriau panaudoti darbams, kuriems jie ir yra parengti. Nauda bus žymiai didesnė.

Europietiškos civilizacijos iš naujų pastatų turi gerokai naudingesnį namuką — salūną. Spėju, kad esate matę bent vieną vesterną ir jo paskirtis jums bus labai aiški. Tik perspėju, kad nepagalvotumėte, jog jis skirtas tam, kad jūsų kariai prisigertų. Ne, šioje vietoje galėsite pasamdyti samdinių, kurie už pinigus kariaus jūsų pusėje. Nors salūnai ir nebus tinkami visiškai aprūpinti jūsų armiją, bet labai dažnai jie taps ta vieta, kur jūs galėsite pasamdyti niekur kitur negalimų karinių vienetų. Be to, europiečiai galės paskelbti revoliuciją. Tai labai daug strateginių galimybių atveriantis dalykas, tuo pačiu ir labai atsakingas. Kadangi paskelbus revoliuciją visi valstiečiai (jau esantys ir dar būsimi) bus paverčiami kareiviais. Visi siuntiniai iš namų miesto bus tik kariniai… Tokiu momentu jūs įsigysite galbūt laikiną, bet rimtą persvarą prieš savo oponentą. Dingus ekonomikai, jūs tarsi įsigysite paslėptą laiką, per kurį su savo armija turite nugalėti priešininką arba pralaimėti pats. Va bank, taip sakant.

Naujoje „The WarChiefs“ kampanijoje yra pasakojamos dar dvi Blackų šeimos istorijos. Pirmoji suksis apie Nathaniel Black ir jos vaidmenį Amerikos revoliucijoje. O antrojoje dalyje išvysime Chayton Black, dalyvaujantį indėnų karuose ir dalyvaujantį nuo Red Cloud mūšio iki Black Hill. Abiejuose scenarijuose kiekvienas žaidėjas turės šansą ne tik išvysti, bet ir savo rankomis prisiliesti prie vienų žymiausių karų ankstyvojoje Amerikos istorijoje kartu su kitomis iškiliomis asmenybėmis: Vašingtonu, Kusteriu ir Sėdinčiu Buliumi (apie tokį, spėju, dar nesate girdėję?). Daugelis misijų kampanijos režime yra panašios, to paties pastatyk–sunaikink stiliaus. Bet kartais mus pasitiks ir kiek įdomesnės: kaip išgelbėti valstiečius, palydėti konvojų ar pastatyti miestą, kurį vėliau patys turėsime užpulti. Misijos yra įdomios ir kiekvienam strategijos mėgėjui jos pasirodys tikrai vertos dėmesio.

Kaip jau supratote, grafika išliko lygiai tokia pati, kaip ir matėme originaliajame „Age of Empires III“. Turime tik papildymą, o ne visą atskirą dalį. Apie garsą būtų galima pasakyti lygiai tą patį. Kaip ir trečioje dalyje, išgirsime tikrai gerą ir kokybišką įgarsinimą, muziką ir specialiuosius efektus. Šis papildymas be jokių išimčių yra skirtas visiems serijos fanams, norintiems savo rankomis išbandyti naujus mėgstamo žaidimo patobulinimus. Tie, kurie ieško revoliucinių naujovių, jų tikrai neras ir gali net nebandyti ieškoti. „WarChiefs“ skirtas žinantiems, ko jie nori ir ko tikėtis iš žaidimo.

Pirmas įspūdis:

Pagaliau gavau galimybę tapti skrendančiu ereliu – 8.0

Siužetas:

Blackų šeimos istorija vis dar įdomi, o kur dar galimybė sutikti Vašingtoną! – 8.9

Grafika:

Tas pats „Age of Empires III“. Visgi tik papildymą turime… – 8.0

Garsas:

Tiek aktorių, tiek specialiųjų efektų garsai tikrai geri. Įvaizdį truputį gadina fono muzika – 7.8

Valdymas:

Dar nėra surasta geresnio strateginio žaidimo valdymo priemonės už pelę. – 9.0

Išvada:

Privaloma visiems „Age of Empires III“ fanams – 8.5