Kuo labiau „Need for Speed“ bando būti savimi, tuo jis labiau save praranda. Bet tai nėra taip blogai, kaip galėtų pasirodyti. „Need for Speed Hot Pursuit“, kurtas už „Burnout“ atsakingos studijos „Criterion“, yra geras žaidimas. Tiesą sakant toks geras, kad drąsiai galėtų vadintis geriausiomis 2010 metų arkadinėmis lenktynėmis. Tai bene labiausiai vykęs žaidimas iš „Need For Speed“ trejybės, kurią sudaro simuliacijai artimesnis „Shift“, daugiau internetinis „World“ ir minėtasis „Hot Pursuit“, kuris yra labiau „Burnout“ su licenzijomis, nei grynakraujis „Need for Speed“.

Ryškios takoskyros tarp naujojo „Hot Pursuit“ ir „Burnout“ nėra ir tai pastebima nuo pat pirmų minučių. Tik įsijungęs „Hot Pursuit“ turėsi būtinai peržiūrėti mokamąjį filmuką apie žaidimo naujoves, kuris padarytas lygiai kaip paskutiniuose „Burnout“ žaidimuose. Bet neapsistokime ties šia „Need for Speed“ identiteto problema. „Hot Pursuit“ tikrai turi ką parodyti.

Bene labiausiai afišuotas „Hot Pursuit“ naujadaras – „Autolog“, leidžiantis patogiau varžytis su draugais. Iš pradžių dėl šio dalyko buvau labai skeptiškas, bet dabar galiu patvirtinti, kad „Autolog“ pateisino visus lūkesčius.

Ką gi daro tas „Autolog“? Tai „Twitter“ ir „Facebook“ tvarinys, leidžiantis dalintis su draugais savo pasiekimais, komentarais, nuotraukomis ir panašiai. Iš pradžių galvojau: kam man viso to reikia? Bet jau po pirmų dviejų valandų buvau nustebintas kaip gerai „Autolog“ veikia. Pavyzdžiui, dar prieš lenktynes nurodoma, kas iš Tavo draugų toje trasoje turi geriausią laiką. Renkantis automobilį, apačioje rašoma „Petras su šiuo automobiliu pagerino savo asmeninį rekordą“ arba „Jonas, esantis pirmoje vietoje iš Tavo draugų, važiavo su šiuo automobiliu“. Ir tai tik pradžia. Pravažiavęs lenktynes, kitą kartą pasirinkęs tas pačias varžybas matysi užrašą, pvz. „Nuo Petro ,esančio antroje vietoje, atsilikai tik 0,87 s. Pamėgink pagerinti savo laiką“. Kiekvieną syk aplenkęs kokį nors draugą, automatiškai Tavo ir Tavo draugų komentarų lentoje atsiras žinutė, kad Tu aplenkei tokį ir tokį draugą. Jis savo ruožtu keliais mygtukų paspaudimais galės bandyti revanšuotis ir pagerinti savo laiką. Kiekvieną akimirką žaisdamas vienu svirtelės spustelėjimu galėsi padaryti nuotrauką ir ją iškart patalpinti draugų komentarų lentose.

Anaiptol nei viena iš šių funkcijų nėra naujovė video žaidimuose. Panašių dalykų tikriausiai esi matęs tokiose žaidimuose kaip „Forza Motorsport 3“, „Gran Turismo“ ar net tuose pačiuose Need for Speed žaidimuose. Skirtumas tik tas, kad „Autolog“ veikia nepriekaištingai. Jame viskas apgalvota. Pavyzdžiui, neturi draugų, žaidžiančių „Hot Pursuit“? Tau jų suras pats žaidimas. Nenori kiekvieną kartą ką nors iš draugų aplenkęs apie tai rašyti komentarų sienoje? Už Tave tai padarys kompiuteris. Nežinai, kaip geriausia pradėti varžytis su draugais? „Hot Pursuit“ automatiškai sudarys sąrašą varžybų, kuriose paskutiniu metu dalyvavo Tavo draugai, pradedant tais, kurių rezultatai bemaž kaip Tavo, baigiant „Need for Speed“ asais, nuo kurių laiko Tave skiria pusė minutės. Trumpai šnekant – tiesiog sunku tikėtis geriau.

„Autolog“ tai tarsi žaidimas žaidime. Lenktyniaudamas, aš, pavyzdžiui, ne tik norėjau aplenkti kompiuterio valdomus oponentus, bet ir pagerinti vieno savo „Xbox Live“ draugo rekordą. Kartais net turėdamas aukso medalį lenktynėse, jas kartodavau keletą kartų, kad turėčiau geresni laiką tarp savo draugų, kurių to pačio „Autolog“ pagalba susiradau dar apie penketą. Tikrai gera žinia yra ta, kad šiemet išeisiantis „Need for Speed Shift 2” taip pat turės „Autolog“.

O ką daryti žaidėjams, kurie neturi interneto? Deja, tokiu atveju „Autolog“ neveiks. Ir tikrai niekuo negaliu pradžiuginti, nes be „Autolog“ žaidėjas labai daug ką praranda. Ar verta pirkti „Hot Pursuit“ be „Autolog“ , leisiu apsispręsti Tau pačiam, pateikęs savo nuomonę apie pačias „Hot Pursuit“ lenktynes.

Kaip ir „Hot Pursuit 2”, išleistame 2002 metais, „Hot Pursuit“ karjera padalinta į dvi lygiavertes dalis: policininkų ir lenktyninių kampanijas.Pasirinkęs žaisti kaip lenktynininkas, dalyvausi įvairų tipų varžybose: paprastose lenktynėse, lenktynėse persekiojant policijai, trasos įveikimo per nustatytą laiką ir vienas prieš vieną dvikovose. Visos lenktynės yra sprinto tipo (bent jau mane tai nudžiugino, nes „Need for Speed“ niekada nemėgau važinėti ratais) ir dauguma įtraukia iki aštuonių lenktynininkų vienu metu. Automobilių pasirinkimas siekia 51 modelį, kurie yra suskirstyti į pogrupius. Lenktynės pasirenkamos iš žemėlapio. Kiekviena vietovė turi tam tikrą kiekį varžybų. Beveik tas pats galioja ir žaidžiantiems už policininkus, tik yra keletas logiškų kosmetinių pakeitimų, tarkime, trasos įveikimo per laiką atveju, policininkui reikia nuvykti į įvykio vietą, o ne šiaip sau rodyti vairavimo talentą.

Visi lenktynių režimai yra tipiniai žanrui, vertėtų aptarti tik gaudynių/bėgimo nuo policijos režimą. Žaisdamas kaip bėglys, turi kaip nors nusigauti iki trasos pabaigos. Policininkai, turi pasitelkti jėgą, norėdami sudaužyti bėglio automobilį šiam dar nepasiekus finišo. Tiek bėgliai, tiek pareigūnai gali naudotis įvairiomis pagalbomis, panašiomis į matytas „Need For Speed World“, bei, žinoma, „Hot Pursuit 2” ir originaliajame 1998 m. „Hot Pursuit”. Policininkai turi prietaisų, kurie elektromagnetiniu smūgiu trumpam atjungia visą bėglio automobilio įrangą, gali liepti pastatyti ant kelio užtvarą ar net iškviesti malūnsparnį ant kelio numetantį spyglių juostą. Bėgliai turi kontrapriemonių. Be elektromagnetinės patrankos, jie, pavyzdžiui, turi radarus ir radiją blokuojančius prietaisus, kurie trumpam policininkams neleidžia naudotis jokiais pastiprinimais. Arba gali įsijungti „turbo“ režimą, suteikiantį fantastišką greitį. Abi barikadų pusės gali ant kelio išmesti spyglių juostą, tik kiek mažesnę nei gali malūnsparnis. Spyglių juosta gali trumpam sulėtinti priešininkus. Priklausomai nuo to, ką naudosi, ta priemonė galės patobulėti iki trijų lygių. Tarkime, antras spyglių juostos lygis padaro ją didesnę, trečio lygio malūnsparnis turi daugiau degalų ir gali išmesti daugiau spygliuotų justų vienu metu.

Nesvarbu ar kurią pusę pasirinksi, nesvarbu bėgsi ar gaudysi, vienas ar su kitais lenktynininkais ar policininkais, internete ar žaisdamas solo, žaidimo pavadinimas („Hot Pursuit“ – karštas persekiojimas liet.) puikiai atspindi kas šiame „Need for Speed“ yra geriausia (na, teisybės dėlei galėtų vadintis „Need for Speed: Hot Autolog Pursuit“). Deja, kitiems lenktynių režimams turiu priekaištų.

Ydingas „Burnout“ koncepcijos pritaikymas „Need for Speed“, kad ir kokios artimos idėjiškai šios dvi serijos bebūtų, pasirodė esąs klaidingas. Tiems, kas nežaidė „Burnout“ paaiškinsiu, kuo „Burnout“ lenktynių metodika skiriasi nuo daugelio įprastų lenktynių žaidimų. Žaisdamas įprastą lenktynių žaidimą, na kokį „Gran Turismo 5”, Tu kiekvieną ratą važiuodamas geriau tolsti nuo oponentų. Ypač tai pastebima, kai važiuoji ištvermės (endurance) lenktynes – ten geras lenktynininkas oponentus varžybų viduryje gali lenkti net keliais ratais. „Burnout“ tai yra neįmanoma. Idant žaidėjui būtų įdomiau, „Criterion“ nusprendė įdiegti algoritmą, vadinama „guminės virvės“ sistema, dėl kurios visi lenktynininkai važiuoja tarsi sujungti tampria gumine virve. Kam nors labiau įsiveržus į priekį, „guminė virvė“ prie lenktynininko pritraukia DI automobilius (įsidėmėti: ne žaidėjo). Kam to reikia? Stebėkis nesistebėjęs, bet tai žaidimą dar įdomesnį, nes visada iš paskos Tave veja oponentai, o pats atsilikęs žinai, kad bent jau artimiausi priešininkai mįslingai sulėtės, kad juos aplenktum. Ši sistema puikiai veikė visuose „Burnout“ žaidimuose, kurie sukosi neįtikėtinu tempu. Vieną akimirką važiuoji paskutinis, kitą jau pirmas, trečią – padarai avariją ir panašiai. „Guminės virvės“ modelis erzino tokiuose žaidimuose kaip „Most Wanted“ ir „Carbon“, bet tai buvo pakenčiama.

Tačiau ši sistema žaidžiant „Hot Pursuit“ yra peilis. Pirmosiose lenktynėse dar nieko, bet vėliau, stenkis nesistengęs, o vis tiek net ir turėdamas geriausią automobilį ir mintinai mokėdamas trasą niekada neesi tikras ar būsi pirmas, nes Tave bet kurią akimirką gali aplenkti priešininkas. Tai be proto siutina. Įsivaizduok: atkakliai važiuoji penkias minutes ir atsiduri antroje vietoje. Priešais važiavęs automobilis patiria avariją. Tikra laimė, dabar manaisi užkopsiąs į pirmą vietą. Neteisingai. Vos už poros akimirkų tas pats nelaimėlis jau atvažiuoja iš galo ir Tave taranuoja. Ir Tu neatsikratysi, nes jis visados turi pagalba „iš aukščiau“. „Hot Pursuit“ yra dvigubų standartų, dvigubų taisyklių, žaidimas: viena daryti galima kompiuteriui, kita – Tau. Tokioje pat situacijoje atsidūręs Tu, beveik garantuotai pralaimėtum lenktynes.

Padėtis nėra beviltiška – dažnai priešininkai įsivels į avarijas ar šiaip sulėtės („iš viršaus“ paraginti. Spėk dėl ko niekada neatvažiuosi paskutinis?). Dar būna, kad tiesiog iš visų jėgų stengiesi, blokuoji lenkimus ir sugebi laimėti. Taigi, jei pasirinkai lenktynininko duoną, žaidžiant „Hot Pursuit“ gali sulaukti tikrai sunkių lenktynių, kurios ypač supykdys, kai pamatysi kaip DI automobiliai paklūsta kitiems fizikos dėsniams ir panašiai. Bet nenusimink, laimėti tikrai galima, o šiek tiek daugiau iššūkio dar niekam nepakenkė. Atsikeršyti galėsi bėgdamas nuo policijos: niekas nesakė, kad savo ginklų negali naudoti prieš kolegas lenktynininkus.

Policininkams situacija kiek geresnė, nes viskas ko reikia tai ne taisyklingai važiuoti, o tiesiog sudaužyti bėglius. Įžūliausius ir greičiausius padeda sučiupti malūnsparnis ir kelio užtvaros. Vienintelis netikslumas man buvo tas, kad žaidėjas pagaunamas sudaužius jo automobilį, o ne jį sustabdžius, kaip kad būdavo likusioje „Need For Speed“ plejadoje „Most Wanted“, „Carbon“, „Undercover“. Galop tai yra skonio reikalas, kas geriau, ar „Hot Pursuit 2” ar „Most Wanted“ pagavimo stilius.

Pačių lenktynių nėra daug. Asmeniškai aš žaisdamas užtrūkau pakankamai ilgai, nes teko ne vieną kartą kartoti lenktynes, kartais dėl minėtų DI krečiamų nesąmonių, o kartais dėl nori pasiekti geresnių rezultatų. Tad žaidimo trukmė priklausys nuo Tavęs.

Ilgai svarsčiau dėl ko ne ir su visais DI trūkumais „Hot Pursuit“ yra neįtikėtinai įtraukiantis. Atsakymas – įvairovė. Kadangi abi kampanijos, policininkų ir bėglių, nėra atskirtos ir jas galima žaisti vienu metu, visados darai kažką naujo. Vienas lenktynes bėgi, kitas jau gaudai, trečias kartoji tas pačias lenktynes, kad gautum daugiau taškų, keliančių lygį ir atrakintum naują automobilį.

Plati spalvų paletė dominuoja ir Seacrest apygardoje, kurioje vyksta visos „Hot Pursuit“ lenktynes. Savo vaizdų įvairove „Hot Pursuit“ lenkia „Hot Pursuit 2” ir prilygsta originaliajam 1998 m. „Hot Pursuit“. Važiuoti teks dykumose, kalnuose, miškais, pakrantėmis, tyrlaukiais, kanjonais, pasigendant tik urbanistinių vietovių. Džiugina ir dinaminė orų ir dienos ir nakties ciklo kaita. Grafika yra labai spalvinga ir ypač miela akiai, tas pats pasakytina apie automobilius, kurie poligonų rekordų nelaužo, bet atrodo blizgantys ir detalūs, lyg būtų tiesiai iš automobilių salonuose dalinamų lankstinukų. Turiu tik du nusiskundimus – kadrų kaita retkarčiais susvyruoja, o tiems kas žaidžia prie monitoriaus iš arti, akis raižys „anti-aliasing“ deficitas.

Prie įdiegtų skirtingų oro sąlygų ir kelio dangos variacijų aš tikėjausi gauti ir į tai reaguojantį valdymą, bet deja,jis toks nėra. Ar lyja, ar sninga; važiuoji ar žvyru ar lygia amerikietiško asfalto danga – jausmas tas pats. Mano įsitikinimu, kai kuri arkadinį lenktynių žaidimą, valdymą reikia daryti kaip įmanoma patogesnį, nepaisant visų tų įgrisusių fizikos dėsnių. Akivaizdu, kad kurdama žaidimą „Criterion“ jų nepaisė, tik ironiška, kad valdymas vis vien nevisai patogus ir prie jo reikia ilgai pratintis. Patarimas būtų vienas – nekartok veiksmų, kuriuos daro priešais važiuojantis DI vairuotojas. Tu važiuoti kaip jis nesugebėsi ir jau rašiau kodėl, todėl nesikartosiu. Iš anksto skelbiu užuojautą AK savininkams – valdymas su „Xbox 360“ pulteliu gali būti komplikuotas, bet žaisti „Hot Pursuit“ klaviatūra kartkartėm tikra katastrofa.

Jei žaisdamas „Gran Turismo“ ieškai opcijos kaip išjungti muziką, kad girdėtum puikiai įrašyta variklio garsą, tai „Need for Speed“ daroma priešingai. Ir ne veltui. „Need for Speed“ jau nuo seniausių laikų siūlydavo labai neblogą muzikos racioną, kuris, tiesa, pernai buvo kiek silpnokas. Šiemet kiekvieno „Hot Pursuit“ automobilio salone skambės tokių atlikėjų kaip „30 Seconds to Mars“, „Benny Benassi“, „Black Rebel Motorcycle Club“, „Chiddy Bang“, „Deadmau5, „Klaxons“, „Lupe Fiasco“, „M. I. A“, „Pendulum“ kūrinai.

Pernai mane ypatingai nustebino du garsių frančizių restartai – „Castlevania“ ir šio „Need for Speed“. Abu jie yra vykę kur kas labiau, nei daugelis tikėjosi. Abu jie susiduria su identiteto problemomis. Pirmasis buvo „Devil May Cry,“ „God of War“, „Shadow of Collosus“ samplaika, o „Need for Speed: Hot Pursuit“ yra persismelkęs „Burnout“ prakaitu. Tokie dalykai, kaip avarijų vizualizacija, valiūkiškas moters balsas pristatomajame filmuke ir tokios detalės kaip „prieview“ lenktynės yra begėdiškai nukopijuotos iš „Burnout“. Tai kelia dvejopus jausmus. Iš vienos pusės, „Hot Pursuit“ yra atžagaria ranka sukergtas „Need for Speed“ ir „Burnout“. Kita vertus, „Hot Pursuit“ pristato revoliucinę „Autolog“ sistemą ir yra geriausios praėjusių metų arkadinės lenktynės.

Pirmas parašęs „Perskaičiau! Prizas mano!“ į komentarus laimi Games.lt VIP narystę mėnesiui.