Apžvalga iš žurnalo PC Gamer Nr. 2008/11

Autorius: REZIDENTAS

Galingiausio praėjusių metų žaidimo Crysis tęsinį Warhead šiek tiek bandžiau dar Leipcige, tačiau praėjusiame numeryje nieko apie jį nepapasakojau dėl vienos priežasties — pasakoti tiesiog nebuvo ką. Žaisdamas nepamačiau nieko naujo, jis nesukėlė jokių emocijų. Tikėjausi, kad pasirodęs visas Crysis Warhead kažkuo nustebins, panašiai kaip buvo su vienu Crysis epizodu, tačiau, deja, iki pat žaidimo pabaigos jis manes neprivertė nei labai susižavėti, nei ypač kažko nekęsti.

Iškart reikia pasakyti, kad žaidimas tikrai nėra blogas. Jis išlieka aukščiausios technologinės kokybės ir ją dar vos vos sugeba pagerinti. Iš tiesų, Warhead vertingas kaip priminimas tiems, kas dėl techninių kliūčių negalėjo mėgautis originaliuoju Crysis žaidimu. Jei per metus atnaujinai sistemą, verta išbandyti abu žaidimus (kažkur internete mačiau parduodamus kartu su nuolaida).

Vertinant atskirai, Crysis Warhead labiau primena didelį papildymą (tiesa, jis ir kainuoja kiek pigiau nei įprastas žaidimas), o ne savarankišką žaidimą. Jį įveikti užtruks apie šešias valandas, o istorija sutelkta į vienintelę viso žaidimo metu besitęsiančią užduotį. Atsiduri pirmojo Crysis įvykių vidury ir valdydamas kitą būrio herojų Psycho turi persekioti korėjiečių generolą bei jo gabenamą užšaldytą ateivį. Reikia pasakyti, Psycho herojus yra kiek įdomesnis už originalųjį Nomadą, tik, deja, turi identiškas savybes. Kartais kliūna per didelės kūrėjų pastangos jį parodyti kaip prastuomenėje augusį britą, tačiau kentėti galima.

Papildyme, atsiprašau, naujame žaidime kūrėjai žadėjo sutelkti dėmesį į įdomiausius Crysis elementus ir pasiūlyti žaidėjams įtraukiančią kovą su ateiviais. Daugelis galbūt sutiks, kad įdomiausia žaidime buvo eksperimentuoti įvairiais kovos su priešais būdais. Tarkim, įsijungus nematomumą sėlinti prie nieko neįtariančių priešų ir tada jėgos režimu visus ištaškyti. Nanokostiumas Warhead veikia taip pat puikiai, kaip ir Crysis, tačiau čia ir yra bėda — jis nepasiūlo nieko naujo. O bent šiokių tokių pakeitimų tikrai tikėjausi.

Na, bet pasismaginti su turimomis kostiumo galiomis, bent jau žaidimo pradžioje, tikrai galima. Nuostabioje tropikų salos pakrantėje yra pakankamai priešų ir erdvės įvairiems manevrams. Daugelį patruliuojančių karių galima ignoruoti slapstantis, nukauti taikliomis snaiperio atakomis, tyliai nužudyti prisėlinus ar triukšmingai išpyškinti, o gal net pervažiuoti kokiu nors sunkvežimiu, taip, be abejo, patraukiant kitų toliau esančių karių dėmesį.

Tiesa, tyliai ir sėlinant kovoti mėgusiems Crysis žaidėjams Psycho asmenybė ir su tuo susijusi žaidimo nuotaika gali ir netikti. Čia gausu sprogimų (kartais mašinos sprogsta tik į jas pažiūrėjus), visur pilna ne statinių su kuru, kaip įprasta kituose žaidimuose, o degalinių, kurios labai įspūdingai drioksteli. Kad kova būtų intensyvesnė, yra ir keli nauji ginklai (vėlgi, tikėjausi daugiau): automatiniai pistoletai abiem rankoms, granatsvaidis.

Kol Warhead veiksmas vyksta vienoje salos pusėje, kitoje rutuliojasi originaliojo Crysis įvykiai. Taigi epizode, kai ateiviai užšaldo dalį džiunglių, tu pats nedalyvauji, todėl, viena vertus, šis staigus perėjimas sužavi, kita vertus — kenkia žaidimo sklandumui, nes pasikeitęs pasaulis reikalauja kur kas daugiau PC galios, todėl tenka derinti vaizdo parametrus. Kad ir kaip būtų, be lede įstrigusių laivų ir užšalusių bangų, šis pasikeitęs pasaulis neparodo nieko naujo. O keliaudamas į povandeninį laivą taip tikėjausi, kad bus galimybė atsidurti po vandeniu ir vėl patirti tą stulbinančią nesvarumo būseną…

Blogiausia, kad pasikeitus aplinkybėms tenka iškart šokti į naują oro pagalve varomą laivą ir vytis tą prakeiktą generolą, iš oro aršiai atakuojant ateiviams. Keista, kad kūrėjai šioms gaudynėms numatė labai siaurą maršrutą, kurį vietomis sunku atspėti ir tenka vis kartoti iš naujo. Situacija išties nepavydėtina.

Būtent tai ir yra blogiausia Warhead žaidime. Žadėję smagias pasikeitusias kovas su ateiviais, kūrėjai žaidėją vėl „įmeta“ į monotoniškus pasišaudymus su ore sklandančiais padarais. Žinoma, jie dabar gal kiek įdomiau manevruoja ir atsiduria netikėtose pozicijose, tačiau šių kovų nepalyginsi su tikroviškais susidūrimais su korėjiečių kariais. Yra įvairių galimybių vengti ateivių, tai gali tapti net įdomesniu užsiėmimu nei kovoti su jais, tačiau tokiu būdu žaidimą įveiksi dar greičiau.

Matyt, stengdamiesi kaip įmanoma padidinti žaidimo trukmę, kūrėjai ir paruošė keletą neįkvepiančių „apsaugos“ užduočių. Herojus uždaromas teritorijoje ir negali judėti toliau, kol nenukaus bangomis atlekiančių ateivių. Apmaudžiausia, kad pirma tokia misija skiriama siekiant apsaugoti vyruką, kuris turi padėti C4 sprogmenis. Kūrėjai akivaizdžiai tikėjosi, kad žaidėjas visiškai įsitrauks į kovą ir nekreips dėmesio į tai, ką gi iš tiesų veikia sprogdintojas. O jis nededa jokių sprogmenų, tiesiog tūno prie olos, kol išnaikinamas numatytas ateivių kiekis.

Monotonijos netrūksta ir kituose epizoduose. Pavyzdžiui, didelį gabalą žaidimo tenka važiuoti traukiniu ir pyškinti tai korėjiečių karines mašinas, kurios bent jau gražiai sprogsta, tai nelemtus ateivius. Liūdniausia, kad veiksmas įsibėgėja ir tampa įdomus tik pačioje žaidimo pabaigoje, apie kurią akivaizdžiai praneša vos ne tokia pati, daugelį kartų „dramatiškuose“ veiksmo filmuose girdėta muzikinė tema. Finalinės kovos tiek su korėjiečių kariais, tiek su ateiviais išties intensyvios ir verčia ne kartą keisti savo taktiką. Jose net žūdamas jautiesi ne apgautas, o tarsi būtum to vertas. Tik svarbu prisiminti, kad Warhead galima bet kada išsisaugoti (aš kažkodėl prisiminiau tik pačioje pabaigoje). Taip pat labai laiku ir vietoje pateikta nedidelė kūrėjų staigmena.

Prie teigiamų dalykų būtinai reikia paminėti ir daugelio žaidėjų režimą, pavadintą Crysis Wars. Būtent žaidėjų tarpusavio kovoje geriausiai atsiskleidžia smagios nanokostiumų savybės. Paruoštas naujas multiplayer režimas Team Instant Action, kuriame JAV pajėgos kaunasi su korėjiečiais įvairiuose žemėlapiuose. Kai kurie jų yra išties dideli ir juose dažnai tenka naudoti karines mašinas.

Dar vienas svarbus klausimas, kurį žadėjo išspręsti kūrėjai, buvo žaidimo variklio optimizavimas. Tai, galima sakyti, jiems pavyko, nes dabar galima mėgautis sklandesniais efektais, tiesa, „nekeliant iki lubų“skirmamosios gebos. Tiesa, keista buvo tai, kad detalumo lygio pavadinimai medium ar high pakeisti į gamer, enthusiast ir panašiai. Šiek tiek pikta: jei mano kompiuteris nepajėgia veikti gamer nustatymu, aš negaliu savęs vadinti žaidėju? Niekšai!

Apskritai, žvelgiant į Crysis Warhead, kyla toks jausmas, kad kūrėjai, liaudiškai tariant, šiek tiek „susivėlė“. Pasirodžius Crysis ir paskelbus apie trilogiją, jie puolė kurti papildymą. Tada, pamatę, kad jis kiek per didelis, išleido jį kaip atskirą žaidimą, aiškiai ir nepristatę, kokių apimčių jis bus ir ko galima tikėtis. Be to, pasirinkę tą pačią kito herojaus akimis vaizduojamą istoriją, kūrėjai turėjo kartoti pabaigą, kuri (žaidusieji Crysis, ko gero, sutiks) nebuvo įkvepianti. Warhead niekaip nepralenkia originaliojo žaidimo, kuris, mano nuomone, jau buvo pervertintas. Crysis seriją (jei tokia vis tik bus) išgelbėti gali tik labai ryžtingi pakeitimai.