Iš žurnalo VA PlayStation 2005/07. Autorius: ID

Populiarioji Splinter Cell serija grįžta jau trečiąjį kartą su dar įspūdingesniais nuotykiais bei staigmenos. Kartu su ja trečiajai misijai grįžta ir Semas, kad dar vieną kartą išgelbėtų pasaulį nuo karo, teroro bei bandančio įsivyrauti chaoso. Ir jis vienas tai sugeba padaryti taip gerai…

Žaidimo Solo režimas ir vėl išlieka svarbiausias ir labiausiai vertas dėmesio. Netolimoje ateityje prasidėjus informacijos karui ir aštriems santykiams tarp Jungtinių Amerikos Valstijų, Šiaurės Korėjos bei Japonijos, žvalgyba vėl siunčia Semą išsiaiškinti visas paslaptis ir prireikus nuslopinti galimus pavojus. Kaip ir ankstesnėse dalyse, žaidimo siužeto vingiai niekada nėra aiškūs ir situacija dažnai keičiasi visai kita linkme, todėl tenka būti pasiruošusiems staigmenoms.

Žaidimo misijos nuo šiol pasidarė išsamesnės ir labiau atviros nei ankstesnėse dalyse. Nuo šiol turime nebe vieną kelią pasiekti pagrindinį tikslą, galime rinktis bei improvizuoti siekdami savo tikslų. Kam eiti tiesiai pro duris į kambarį, pilną apsauginių, jei galime pralįsti pro ventiliacijos angą ir atsidurti kambario gale, priešų užnugaryje. Žaidimas išties leidžia rinktis ir neapsiriboja siauru tikslo siekimu. Netgi atidarant duris turime ne vieną būdą tai padaryti. Galime jas išlaužti su peiliu, tai sukels triukšmą, arba pasinaudoti Hacking įrankiais bei „nulaužti“ duris saugančią kompiuterinę apsaugos sistemą. Bet visada yra ir legalus būdas, pavyzdžiui, surasti durų apsaugos sistemos kodą ir atidaryti jas be jokių sunkumų, tačiau tada tektų ilgiau klaidžioti aplinkiniais keliais norint jį rasti.

Nuo šiol netgi sukėlus perdaug aliarmų misija nebus nutraukiama, kaip tai būdavo anksčiau, tačiau tuomet siekti pagrindinio tikslo bus sunkiau, ir misijos sėkmė bei surinkta informacija nebus tokia didelė, kokia būtų be aliarmų ir kitų nesklandumų. Informacijos nepriteklius gali keisti kitos misijos keliamus tikslus ir jie gali būti sunkesni. Naujoji serijos dalis siūlo net galimybę rinktis arsenalą prieš kiekvieną misiją. Duodama galimybė rinktis iš „tylaus“, „triukšmingo“ bei abiejų kombinacijos. Tačiau pasirinkimas didelės įtakos neturi. Taipogi prieš kiekvieną misiją aptariama aplinka, pagrindiniai tikslai ir visa dabartinė situacija, tik klausytis šių monologų išties nuobodu, kadangi visą padėtį galime pamatyti ir išgirsti žaidimo metu. Misijos spalvingos trečiojoje serijos dalyje. Aplankysime įvairias įspūdingas vietas: švyturį, Japonijos arbatos namelį, laivą.

Būtų nuodėmė neaptarti ir serijos pažibos — Semo Fišerio. Semas vėl senstelėjęs, tačiau toks pat mirtinai pavojingas, kaip ir visada. Nuo šiol mūsų didvyrio arsenale atsirado peilis, šiek tiek paįvairinantis žaidimą. Kovoje su priešais peilis tėra kosmetinė priemonė. Pagriebęs priešą iš nugaros, Semas prispaudžia peilį prie jo kaklo ir kiekvieną kartą bandant išpešti informacijos spaudžia jį su peiliu, tačiau tiesiogiai naudoti peilį žudant priešus negalima. Kartu su peiliu atsirado ir nemažai naujų judesių. Nuo šiol galime nukirpti laidus, tiekiančius elektrą tam tikrose teritorijose, prapjauti ploną medžiagą ir tokiu būdu patekti į patalpą ar net išlaužti durų spyną, bet tai sukelia nemažai triukšmo, gali sukelti aliarmą. Nuo šiol žaidimą smarkiai palengvina pastiprėjusios Semo artimosios atakos. Užtenka vieno artimo smūgio priešininkui, kad šis prarastų sąmonę. Kartais tai viena populiariausių atakų, kadangi priešai dažnai negreitai susivokia, kad mes artėjame prie jų. Kol jie išsitraukia ginklą ir nusitaiko į mus, jau būna eliminuoti artimu smūgiu.

Vieno žaidėjo režimas trumpokas ir jį galima sužaisti per 8 valandas, tačiau žaidimas mums siūlo dar vieną naujovę — Co–op režimą, kuriame misijas galite atlikti kartu su savo draugu split—screen režimu. Žaidžiant kartu tenka bendradarbiauti, padėti vienas kitam. Pagelbėti galima įvairiai, pavyzdžiui, padedant kitam perlipti per aukštą sieną. Tačiau šis režimas turi tik keturias misijas, įskaitant ir treniruotės misiją, ir yra išties trumpas. Taipogi jį kamuoja nestabili kadrų seka.

Ko gero, viena iš pagrindinių žaidimo detalių yra grafika. Bet ji ne visur taip spindi. Geriau atrodo Xbox ir PC versijos grafinis detalumas, be galo sklandūs šešėliai bei detali aplinka, tačiau PS2 ir GameCube versijos stipriai atsilieka. Šių konsolių versijos yra prasčiau detalizuotos, šešėliai blankūs, aplinkos atrodo slogiai ir tamsiai. Žaidimo garsai — kaip visada, Stealth stiliaus. Galima girdėti kiekvienos užmintos šukės garsą ar netoliese einančio priešo žingsnius. Kartais netgi pagal skleidžiamus garsus galima orientuotis aplinkoje ir numanyti, ar iš toli ir iš kur sklinda garsas. Žaidime muzikos mažoka. Išgirsite keletą garso takelių, kai bus paskelbtas aliarmas ar įvyks kokia siužeto atomazga, nepaprasta padėtis. Jų maža, bet galbūt per daug ir nereikia, nes žaidime vyrauja tyla ir slaptas veiksmas, reikalaujantis kuo mažiau triukšmo.

Taigi trečioji Splinter Cell serijos dalis „iškepta“ neblogai, tačiau naujovių trūkumas jaučiamas ir netgi po šios serijos norisi dar kažko žymiai daugiau, nei siūlo Chaos Theory. Belieka laukti ketvirtosios dalies ir tikėtis revoliucinių pokyčių serijoje, kadangi jų kitoje dalyje išties reikia.

Gero šnipinėjimo…