1999 metais pasaulį išvydo pirmoji žaidimo Homeworld dalis, ilgai netruko, kad šis žaidimas būtų paskelbtas 1999 metų žaidimu (PC Gamer, IGN), todel naturalu, kad sulaukėme tęsinio, kuris beje, pateisino visas viltis. Iš karto užbėgdamas įvykiams už akių, pasakysiu, kad šis žaidimas iš tiesų yra labai geras, nes retai pasitaiko iki smulkmenų apgalvotų ir sukurtų žaidimų. Taigi, kuo Homeworld 2 toks ypatingas?

Galingoji Vaigarų rasės imperija, vedama karvedžio Makano, priverčia jai pasiduoti kiekvieną žvaigždžių sistemą dėl vienintelio tikslo – tikslo surinkti visas tris hipererdvės šerdis, nes tik jų pagalba, didžiulius atstumus įmanoma įveikti per kelias sekundes. Vieną tokį įrankį Makanas jau turi. Be jo visatoje yra dar dvi rasės, kurios taip pat turi tas šerdis ir nesiruošia taip lengvai jų atiduoti, tai Bentusi ir Higariečiai. Pastarieji nesnaudė ir savo šerdį įkėlė į didžiulį (tiesiog milžinišką) erdvėlaivį Pride of Hiigara, kurį ir teks kontroliuoti mums patiems. Nes tik surinkus visas tris hipererdvės šerdis įmanoma aktyvuoti galingiausią instrumentą visatoje: Sajuuk. Tai erdvėlaivis kuriam paklūsta hipererdvė, dėl tokio žaisliuko tikrai verta paprakaituoti…

Pagrindinis mūsų erdvėlaivis žaidime (turbūt nesunku atspėti) ir bus Pride of Hiigara. Jame atliekami įvairiausi tyrimai, bei statomi viską naikinantis erdvėlaiviai. Žaidimo eigoje galėsime gauti daugiau tokių panašių statybinių lainerių, kurie atliks panašias funkcijas. Išskirtinė žaidimo savybė yra ta, kad norint gamintis tam tikros rūšies erdvėlaivius ar pabūklus privaloma ant statybinių lainerių pasistatyti tam tikrą modulį, kuris ir yra atsakingas už gamybą. Iš karto galima įžvelgti strateginę naudą: tarkim norint sustabdyti priešo fregatų gamybą, nebūtina sunaikinti viso statybinio lainerio, nes tai užims laiko.Užtenka paspausti „Pause“ ir nuodugniau patyrineti patį lainerį, bei paieškoti modulio, atsakingo už fregatų gamyba, kurį sunaikinus, priešas nebegalės gamintis fregatų kol neatsistatys to modulio. Genialu ir paprasta, ar ne? Taip pat tai galioja ir lainerių varikliams ar net kai kuriems patrankų pabūklams.

Kariniai vienetai Homeworld ‘e yra labai gerai subalansuoti ir suskirstyti į grupes. Pasigaminus kelias eskadriles naikintuvų nereikia manyti, kad pirmas 10 minučių bus saugu, nes naikintuvai veiksmingi tik prieš tam tikros grupės erdvėlaivius, o tarkim prieš fregatas, iš jų praktiškai jokios naudos, tada čia puikiai pasitarnauja bombonešiai. Žodžiu, kiekvienas karinis vienetas turi tiek stipriųjų, tiek silpnųjų savybių ir pergalė bus pasiekiama tik tada, kai žaidėjas visas šias savybes atidžiai subalansuos.

Žaidimo metu mus lydi ramūs – vyro ir moters – balsai, taip pat keistai rami muzika, kuri ir sukuria nepakartojamą žaidimo atmosferą. Patikėkite, nei viename kitame žaidime, nieko panašaus nepajutau. Žaidimo garsams priekaištų kaip ir nėra, gal tik gali pasirodyti, kad kartais jų trūksta, bet užtenka priartinti kamera prie tam tikrų objektų arčiau ir šis įspūdis išgaruos iš karto, nes ištikrųjų žaidime yra įgarsinta praktiškai viskas kas gali būti įgarsinta:). Beje, niekada nepamiršiu to duslaus, žemę drebinančio metalo girgždesio, kuris pasigirsta sprogstant vienam iš didžiųjų lainerių. O šiaip viskas persmelkta labai slogia ramybe ir žaidimo metu piešiami toliai tik dar labiau sustiprina šį įspūdį. Retkarčiais į misijų eiga įsivelia bespalviai lėti (bei ramūs:)) filmukai, kurie informuoja apie esamą padėtį ir būsimą misiją. Šios dangiškos ramybės nesutrikdo netgi sunkiai suvokiami beprotiški kosminiai mūšiai. Atsižvelgiant į tai, kad žemėlapiai (tiksliau erdvėlapiai:)) yra ne plokštuminiai, o sferiniai, užtenka tik nustatyti kamerą sekiojimo režimu paskui kokią nors eskadrilę ir, tikrąja to žodžio prasme, stebi tikrus Star-Wars‘us. Šiek tiek stebina didžiųjų lainerių sprogimai, kurie prilygsta atominiams sprogimams, o tuo tarpu netoliese slampinėjantys erdvėlaiviūkščiai nė trupučio nenukenčia. Žinoma, visi šie malonumai nebus prieinami be resursų, kuriuos iš asteroidų pasiruošusios rinkti, lengvai pažeidžiamos mašinos. Pastarųjų apsauga derėtų atitinkamai pasirūpinti, nes DI nekvailas ir tuoj pat pasinaudos šiuo neapgalvotu sprendimu.

Žaidimo grafika verta atskiro paminėjimo, visi modeliai išsamūs ir išbaigti, aplinkos tiesiog kerinčios ir puikiai dera prie ramios ir užburiančios žaidimo atmosferos (ekrano užsklandų galima prisipleškinti iki soties:)). Nepamirškime, kad žaidimas išleistas 2003 metais, o tuo metu toks grafinis lygis – tikra revoliucija, kuri netgi šiandien dar gali priblokšti. Tai tarsi neblėstanti žvaigždė beribėje visatoje… Dar viena maloni detalė: nė karto nepastebėjau, kad koks objektas žaidime būtų kiaurai perskrodęs kitą objektą, o tai pripažinkime, yra ganėtinai dažna klaida strateginiuose (ir ne tik) žaidimuose. Visi erdvėlaiviai skriedami sklandžiai aplenkia vienas kitą, netgi įtempto mūšio metu.

Vienintelis dalykas, kuris nuo pat pradžių gali pasirodyti kėblokas, tai valdymas. Aišku su laiku prie jo įprantama, bet vistiek retkarčiais gali sukelti šokių tokių komplikacijų. Visus šiuos nesklandumus su kaupu kompensuoja vartotojo sąsaja. Ji išties labai patogi ir informatyvi. O ypač patogus yra erdvėlaivių gaminimas: gali susikurti bet kokį gaminimo eiliškumą, o ir prireikus, tam tikram laikui sustabdyti kai kuriuos procesus. Kaip minėjau anksčiau, žaidimo žemėlapiai yra sferiniai, todėl judėjimas įmanomas visomis šešiomis kryptimis, o paspaudus „Space“ mygtuką, mus, su labai gražiu perėjimu, išmeta i sensorinį-sferinį žemėlapį, kuris labai praverčia organizuojant tolimus maršrutus. Taip pat žaidime yra įdiegtas fokusavimo režimas, kuris leidžia kamerai sekti paskui pasirinktą objektą. Pastaroji savybė yra labiau skirta atsipalaidavimui, tai tarsi tas pats kas spoksoti į akvariumą, nes kosminiai mūšiai, sekant kokią eskadrilę, atrodo dešimteriopai įspūdingiau.

Beskaitant apžvalgą, gali pasirodyti, kad aš tarsi ignoravau visas žaidimo klaidas, nesklandumus ir jų neaptariau. Bet jų, mano manymu, paprasčiausiai nėra, arba tiesiog nepastebėjau, nors žaidimą esu įveikęs ne vieną ir ne du kartus (nebent valdymas galėtų būti patogesnis)… Tiesiog žaidime viskas turi savo vietą ir yra logiškai pagrįsta. Žinoma, prie mažiausių smulkmenų galima prisikabinti, bet ar to reikia? Viskas atrodo, beveik (nepabijosiu to žodžio) idealu: pradedant grafika, garsais, muzika ir baigiant kinematografiniais intarpais. Ko gero, tai geriausia kosminė opera kokią tik galima surasti žaidimų industrijoje… Beje, 2007 metais, rugsėjo mėnesį „Relic Entertainment“ iš Vivendi nusipirko Homeworld licenziją atgal i savo rankas, o tai reiškia, kad artimiausiu metu galime tikėtis naujos Homeworld dalies paskelbimo!

Pirmas įspūdis: 9

Pradinis filmukas – tarsi kibiras šalto vandens ankstų vasaros rytą.

Grafika: 10

Ir nė trupučio mažiau, žaidimas yra išleistas 2003 metais ir net po penkerių metų grafika yra vis dar puiki!

Garsas: 9,2

Negirdite variklių gausmo ar kitų smulkmenų? Jus tik priartintikite kamerą…

Muzika: 9,9

Beveik tobula…

Valdymas: 8,5

Vienintelis žaidimo aspektas, kuris retkarčais gali sukelti problemų. O šiaip visa kita pedantiškai tvarkinga.

Siužetas: 9,8

Balas gal ir nebūtų toks aukštas, jei žaidimo istorijos detalės nebūtų pateikiamos tokių užburiančių filmukų pavidalu.

Galutinis: 9,5

Kolosalu. Nesuvokiama. Ramu…