Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2008/05. Teksto autorius: Rezidentas

Drąsi antraštė tokiam, rodos, eiliniam žaidimukui, sukurtam pagal eilinį jaunesnei auditorijai skirtą fantasy filmą, ar ne? Mano nuomone, yra būtent taip, tačiau ne dėl to, kad žaidimas labai ypatingas ir puikus, o todėl, kad pats filmas yra prastokas ir neįkvepiantis.

Kino kūrėjai, tikėdamiesi atsikąsti nors mažo gabalėlio „Žiedų valdovo“ ir „Hario Poterio“ pyrago, rodos, užsimojo ekranizuoti kiekvieną daugiau ar mažiau žinomą knygelę. Ir kuo toliau, tuo prastesni tie filmai darosi, ką jau kalbėti apie pagal juos sukurtus žaidimus (Golden Compass atveju). Todėl Spiderwick Chronicles filmą, sukurtą pagal amerikiečių rašytojos Holly Black knygas, žiūrėjau tikrai skeptiškai nusiteikęs ir man jis šios nuotaikos nesugebėjo pataisyti. O žaidimas sugebėjo. Kad sukurtum įdomų ir įvairiapusį žaidimą pagal tokį blankų ir apribotą filmą, reikia rimto nusiteikimo ir pastangų. Ir Stormfront jų nepagailėjo. Galbūt pasimokė iš ankstesnio žaidimo, kurto pagal filmą Eragon, nesėkmės, galbūt buvo labiau paskaitinėję knygas ir praplėtė „užspaustą“ filmo pasaulį.

Kaip bebūtų, būtent ši didesnė nei filmo žaidimo erdvė bei joje atsiveriančios įvairios galimybės mane labiausiai ir sužavėjo. Smagu, kad tenka valdyti ne tik pagrindinį filmo herojų Jaredą, jo dvynį brolį Simoną ir sesę Mallory (tiesa, pastarosios mokėjimas fechtuotis špaga labai įkyriai priminė Narnia herojus), bet ir mažąjį namų elfą Thimbletacką. Valdant šiuos herojus galima istoriją išvysti iš skirtingų perspektyvų, apsilankyti filme nematytose vietovėse ir susikurti savo magiško fėjų ir trolių pasaulio viziją.

Tiek filmo, tiek žaidimo istorija pasakoja apie minėtuosius vaikus, su savo išsiskyrusia mama atkeliaujančius į jų giminaičio Arthuro Spiderwicko namus vidury miško. Šis mokslininkas sugebėjo atrasti paslaptingą, žmonių akims nematomą magiškų būtybių pasaulį ir savo tyrinėjimų rezultatus surašyti didelėje knygoje, tačiau prieš aštuoniasdešimt metų paslaptingai dingo. Kaip ir galima tikėtis, atvykęs Jaredas surandą šią knygą, ją perskaito, ir prasideda nemalonumai, nes piktieji troliai nori ją atgauti ir taip užvaldyti magiškąjį pasaulį. Kad ir kaip gražiai skambėtų, man ši pagrindinė istorijos idėja bent jau filme pasirodė labai banali ir „užspausta“ nedidelėje to senojo namelio ir jį supančio miško teritorijoje. Net nesinori bandyti lyginti su kitų žymių jauniesiems skirtų fantasy istorijų apimtimis ir dydybe.

Tačiau žaidime ši nedidelė pasaulio apimtis visai netrukdo, kadangi pačiam tyrinėti yra visai kas kita, nei tik pasyviai stebėti ekrane. Būtina pastebėti, kad žaidimas labiau skirtas jaunesniems žaidėjams, ir man vis sukosi mintys, kad tai puiki galimybė susipažinti su nuotykių žaidimais pradedantiesiems. Užduotys čia ir įdomios, ir tolygiai sunkėjančios, apimančios vis daugiau veiksmų. Prireikus visuomet rasi pagalbos knygoje, kurioje surašyti visi kvestai, jiems įveikti reikalingos užduotys ir visa naudinga informacija apie fėjas, magiškus gyvūnus bei įvairius naudingus daiktus.

Būtent fėjos, taip reklamuotos, tačiau visiškai neišnaudotos filme, žaidime atlieka labai svarbų ir tinkamą vaidmenį. Jos herojams suteikia įvairių galių, tačiau, norint jomis pasinaudoti, kiekvieną fėją reikia sugauti tinkleliu ir ją „perpiešti“. Išties smagi ir graži idėja.

The Spiderwick Chronicles filmo žiūrėti nerekomenduoju, tačiau žaidimą sužaisti, ypač jaunesniems žaidėjams, tikrai siūlyčiau. Mane jis maloniai nustebino.