Iš žurnalo VA PlayStation 2005/07. Autorius: Alex

Sunku tuo patikėti, tačiau šiais, 2005–aisiais metais, Tekken frančizė švenčia savo 10 metų jubiliejų. Pirmą kartą pasirodęs Namco kompanijos arkadose, netrukus jis buvo išleistas PlayStation konsolėje, tolimais 1995–aisiais metais pradėjusiai savo pergalingą žygį per pasaulį. Iš esmės tas Tekken buvo arkadinės versijos „klonas“ — jokių tobulinimų, naujų veikėjų, tačiau tai buvo tikrai gera pradžia. Po metų pasirodęs Tekken 2 galėjo pasigirti nauju ir giliu praktikos režimu, milžinišku kovotojų skaičiumi (25) ir puikiai sukurtais CG klipukais. 1998–aisiais metais Tekken 3 įsiveržė į rinką su naujais kovotojais ir „geimplėjaus“ režimais, galutinai įtvirtindamas frančizės pamatus. Tekken Tag Tournament pasirodymas buvo suderintas su naujos PlayStation 2 konsolės startu. Šiame žaidime pirmą ir vienintelį kartą frančizės istorijoje į „geimplėjų“ buvo įdėtas komandinis Tag Team elementas kartu su stulbinančiais vaizdo efektais ir neįprastai įtraukiančiu kėglių mini žaidimu. Vieninteliu ginčytinu sprendimu tapo Tekken 4: daugeliui nepatiko uždaros arenos, mažas kovotojų skaičius ir pernelyg sudėtinga kovų sistema. Šiuo žaidimu Namco norėjo pritraukti naujų gerbėjų, bet iš tikrųjų tik susipainiojo ir vos neprarado senų.

Karaliaus sugrįžimas

Ir štai dabar, po 10 metų ir 5 žaidimų, mes pasitinkame naujausią frančizės atstovą, Tekken 5. Iš karto pasakysiu, kad jame kūrėjai nutarė įsiklausyti į žaidimo gerbėjų prašymus ir sugrįžti atgal, prie frančizės šaknų. Taigi tikrai gerai pasijus tie, kuriems patiko Tekken Tag Tournament arba Tekken 3, nes naujo žaidimo greitas ir dinamiškas „geimplėjus“ bus labai artimas.

Kaip ir pirmajame 1995–ųjų metų Tekken žaidime, žaidėjams nereikia nuobodžiai laukti, kol žaidimas „pasikraus“, nes tuo metu kūrėjai siūlo susipažinti su savo senovine arkados klasika — žaidimu Starblade, revoliuciniu (1991–aisiais metais) ir, nepabijosiu šio žodžio, „trimačiu“ žvaigždžių karų stiliaus shooter’iu. Nors jokių paslapčių ar bonusų sužaidus jį atrakinti neįmanoma, mano manymu, tai yra sveikintinas mažas nukreipimas. Kai žaidimuką baigsite arba tiesiog paspausite Start, galėsite susipažinti su žaidimo įžanga, iš kurios aiškėja, kad išdavikas Kazuya paliko senuką Heihachi vieną kautis prieš begalę jį puolančių mechaninių monstrų Jack’ų. Paliko mirti… Apsuptas iš visų pusių pagal programą veikiančiais robotais savižudžiais, Heihachi Mishima buvo negailestingai sunaikintas. Taip, žaidimo įžanga aiškiai parodo, kad Mishima — Korporacijos vadovas — žuvo… Kalnas, kuriame vyko šis aršus mūšis, dega, sūnus pabėgo, tėvas sunaikintas — daugelis žmonių visame pasaulyje pradėjo tikėti tuo, kad po Heihachi mirties pasibaigs mirtini turnyrai. Tačiau neaiški mistinė asmenybė perėmė Korporacijos vadovavimą, ir netrukus paaiškėjo, kad skelbiamas naujasis turnyras. Kas gi taps Geležinio Kumščio Karaliumi?

Iš visų pasaulio kampelių ir frančizės dalių

Apie savo norą dalyvauti turnyre paskelbė nei daug, nei mažai — 30 unikalaus stiliaus kovotojų iš visų pasaulio kampelių. Daugelis jų tiesiog „sugrįžo“ iš ankstesnių frančizės dalių: nuo Kazuya’jos ir Bruce’o/Baek’o/Mokujin’o iki meškų, pandų, kengūrų ir plėšrūnų. Prisijungė ir naujų veikėjų, tačiau jie puikiai dera prie bendro kovotojų pagrindo, kuriame, manau, dabar kiekvienas iš jūsų galės rasti sau tinkamiausią pagal skonį. Pats pastebimiausias naujokas yra Raven — įtartinai primenantis populiarų Holivudo aktorių Wesley Snipes’ą (senieji herojai taip pat primena aktorius: Law — Bruce Lee, Lei — Jackie Chan’ą). Dar daugiau, atrodo, kad į šį žaidimą Wesley atkeliavo tiesiogiai iš „Blade“ filmo, tad visi mačiusieji žinos, ko iš jo galima laukti :). Galime tik pasidžiaugti, kad Namco nenukrypsta nuo tradicijų ir tęsia populiarių aktorių dvynių įtraukimą į frančizės žaidimus. Kartu su Raven’u išvysime bauginantį Shaolin vienuolį Feng’ą ir aštrią japonų moksleivę Asuk’ą. Feng’as su ilgais plaukais, piktu žvilgsniu ir randuotu kūnu atrodo nekaip, tačiau kaip jis kaunasi! Asuk’a, ačiū Dievui, nėra tipiška moksleivė. Ji bebaimė, techniška ir drąsi kovotoja, savo stiliumi primenanti Jun Kazama. Ir dar — ji nesišypso. Niekada.

Kita vertus, susidaro įspūdis, kad visi nauji veikėjai jau kažkur matyti… Spręskite patys: Raven’o kovos būdas atrodo kaip keistas Kage (Virtua Fighter 4) ir Ryu Hayabusa (Dead or Alive) stilių mišinys, Feng’o atliekami triukai primena senus „Shaw Brothers“ filmus apie kung–fu, o Asuk’os technika baisiai panaši į Virtua Fighter’io kovotojos Aoi. Galbūt tai kerštas Segai už VF4 žaidime pasirodžiusius Tekken’iškus Brad’ą Burns’ą ir Goh’ą Hinogami, o gal tiesiog sutapimas.

Tačiau ši trijulė puikiai tinka prie kitų 30 kovotojų, pristatytų šiame žaidime (Panda ir Eddie Gordo yra tik kostiuminės Kuma ir Christie variacijos) ir naudotis jais visais — tikras malonumas. Nepaisant daugybės pažįstamų veidų, kiekvienas jų gali pasigirti naujomis technikomis ir judesiais, be to yra puikiai subalansuoti, nes siekiama išlaikyti pusiausvyrą. Vienodo sudėtingumo veikėjai yra svarbus veiksnys bet kokiame muštynių žaidime, ir Tekken 5 balansas yra arti tobulybės.

Virtua Fighter vs Tekken

Kadangi jau užsiminiau apie Virtua Fighter frančizę, pasinaudodamas proga negaliu nepadaryti „lyrinio nukrypimo“ ir neišsakyti savo nuomonės šiuo aktualiu klausimu. Taip, priešprieša tarp šių frančizių gerbėjų, prasidėjusi nuo arkadų ir PlayStation/Sega Saturn dienų, tęsiasi iki šiol. Daugelis teigia, kad Virtua Fighter yra daug gilesnės ir kompleksiškesnės muštynės už Tekken’ą, tuo tarpu pastarojo muštynių pagrindą sudaro aklas puolimas. Aš asmeniškai manau, kad abu šie žaidimai puikūs, tačiau jie yra labai skirtingi ir reikalauja skirtingo požiūrio.Virtua Fighter žaidimo taktiką galima apibūdinti kaip vengimų, varžovo klaidos laukimo taktiką; išmokti visų šio žaidimo kombo ir atakų jums prireiks ištisų mėnesių. O štai Tekken frančizės žaidimai ir penktoji dalis tą tik patvirtina, jie „draugiškesni“ naujokams: leidžia bet kam, kas paims pultelį, atlikti stebuklus ir mėgautis savo pasirodymu (žinoma, jų euforija tęsis tol, kol nesusidurs su profesionalais). Ir tai visai nereiškia, kad Tekken’ui trūksta gilumo — jo tikrai užtenka, tiesiog į šį žaidimą yra lengviau įsitraukti. Sakyčiau, kad tai yra labai svarbus dalykas šiais laikais. Mano trumpa išvada, kuri turėtų sutaikyti šių frančizių gerbėjus: Virtua Fighter — profesionalams, Tekken — visiems.

Režimų gausa

Po įžanginio filmuko nuspaudę Start mygtuką, išvysime daugybę „geimplėjaus“ režimų. Pagrindinis, be abejo, yra Siužetinis [Story]. Būtent čia galima atrakinti iš pradžių „paslėptus“ veikėjus. Jame pasirenkame kovotoją ir bandome įveikti 9 grėsmingus varžovus. Kiekvienas veikėjas turi savo istoriją, kurią sudaro trys dalys: pradinis intro (su tekstu ir paveiksliukais), trumpa scena žaidimo viduryje, kai vyksta dialogas su ketvirtuoju varžovu, ir baigiamasis CG filmukas po to, kai nukausite paskutinį bosą — dėmesio, SPOILERS! — Jinpachi Mishima, vieną sudėtingiausių bosų videožaidimų istorijoje, nesąžiningai naudojantį neblokuojamą ir sunkiai išvengiamą Fire Ball ataką, po kurios prarandate apie 2/3 gyvybės. Deja, išvysite ją dažnai, ir po kurio laiko tai pradeda rimtai erzinti. Kiti jo triuškinantys judesiai tiesiog apsvaigina jūsų kovotoją ir jis tampa atviras bet kokioms atakoms. Be viso to, jis dar juokiasi iš jūsų… Tačiau jausmas, kai nugalėsite šunsnukį, yra tiesiog fantastiškas, po jo puikiausiai pamiršite visas nesėkmės… bent jau iki tol, kol vėl jį susitiksite 🙂 (o tai bus labai dažnai, nes norėsite atrakinti visus veikėjus ir filmukus, tiesa?)

Kartu sudėjus, visų veikėjų istorijos suformuoja vieną įdomų pasakojimą — lyg surenkama iš atskirų dalelių mozaiką. Kiekvienas kovotojas, pasibaigus žaidimui, pasiekia vienokį ar kitokį finalą, kuris kartais būna ir nenuspėjamas, ir nevienareikšmis, ir humoristinis. Visi žaidimo klipai yra stulbinančios kokybės, vieną kartą atrakinę, galėsite mėgautis jais daugybę kartų, nes visus juos rasite Teatro [Theater] režime (ir žaidimo demonstracinius klipus iš įvairių parodų). Beje, Siužetiniame režime verta ir pralaimėti — kai kurie filmukai atrakinami po to, kai nusileisite finaliniam bosui ir nepratęsite žaidimo; tas pats ir dėl kai kurių dialogų tarp kovotojų. Be to, šie trumpi dialogai, kartais painiojantys, kartais linksminantys, vyksta gimtąja kalba — amerikietis Steve Fox kalba angliškai, vienuolis Feng — kiniečių kalba, o mokinukė Asuka — japoniškai. Nebijokite, žaidimo kūrėjai titravo visus žaidimo pokalbius.

Tekken 5 Arkadinis [Arcade] variantas bus gerai pažįstamas tiems, kurie žaidė Virtua Fighter 4: Evolution kumite režimą. Tas pats judėjimas aukštyn per „garbės lentą“, rango kilimas ir piniginiai laimėjimai. Kiekvienas veikėjas pradeda kaip naujokas (Beginner) ir laimėdamas vis sudėtingesnes dvikovas artėja prie aukščiausio įmanomo titulo — Tekken Lord. Jeigu aukštas titulas grynai prestižo reikalas, uždirbti pinigai gali būti naudojami rūbų ir aksesuarų pirkimui: nuo kepuraičių ir juvelyrinių dirbinių iki visiškai naujų kostiumų (kurių kiekvienas kainuoja po 500 000, tai tikrai didelė suma šiame žaidime). Nors Tekken 5 Arkadinis režimas nėra toks gilus kaip Sega žaidime, tačiau tikri gerbėjai grįš prie jo dar ir dar, bandys atrakinti visus mėgstamiausių veikėjų aksesuarus. Be jokios abejonės, jie nepakeis jūsų alter–ego fizinių charakteristikų, tačiau ekipuotas beisbolo lazda arba keptuve veikėjas sugebės išgąsdinti priešus ir nepalikti abejingų jūsų draugų :).

Dar vienas režimas — Tekken Force stiliaus mini žaidimas The Devil Within (Velnias viduje). Jums atiteks Jin’o Kazamos vaidmuo, kai jis įsiskverbs į G Korporaciją ir bandys atrasti tiesą apie savo–velnio genus. Trimačiame pasaulyje jums teks kovoti su daugybe priešų, surasti ir atrakinti durų užraktus, kautis su bosu kiekvieno lygio pabaigoje. „Geimplėjus“ visai neblogas, bet kameros darbas tiesiog siaubingas — dėl jos kaltės dažnai atrodo, jog veiksmas vyksta kažkur anapus, o jūs matote tik mažai tekstūruotus tuščius koridorius. Valdymas irgi skiriasi nuo pagrindinių režimų, galite naudotis tik keliomis atakomis. Nors perėję šį režimą galėsite surasti daug ypač vertingų aksesuarų skirtingiems veikėjams, aš abejoju, kad jis ilgam pritrauks jūsų dėmesį.

Vienas nuostabiausių Tekken 5 režimų — Arkadų Istorijos [Arcade History] režimas. Kadangi, kaip jau minėjau, šiais metais frančizė švenčia savo dešimtmetį, kompanija Namco pažymėjo tai leisdama gerbėjams prisiminti ankstesnius frančizės žaidimus. Pilnos Tekken, Tekken 2, ir Tekken 3 arkadinės versijos čia yra prieinamos naujų žaidėjų pažinčiai ir senų „vilkų“ jėgų patikrai. Jų „geimplėjus“, kitaip nei grafika, atlaikė išbandymą laiku, yra toks pat įtraukiantis ir žavus. Tik sužaidus šiuos žaidimus suvoksite, kaip toli pažengė frančizė per tuos dešimt metų.

Likę režimai yra standartiniai ir jų paskirtį geriausiai atspindi pavadinimai, todėl juos tik paminėsiu: 2 žaidėjų [Versus], Laiko Atakos [Time Attack], Komandinių Kovų [Team Battle] ir Praktikos [Practice].

Kalbant apie Tekken 5 „geimplėjų“ susidaro įspūdis, kad tai — grįžimas atgal prie Tekken 3, ne žingsnis į priekį nuo Tekken 4. Ir tai visai nėra blogai, nes Tekken 3 buvo labai smagus. Tiesa, svarbus pastebėjimas mėgstantiems chaotiškai spaudinėti visus mygtukus: žaidžiant prieš kompiuterį, tokia taktika pagelbės jums gal porą sekundžių, paskui reikės ją keisti, nes atsidursite ant grindų po apgalvoto ir galingo kompiuterio valdomo varžovo smūgio. Varžovų sudėtingumo lygis nusipelno ypatingų pagyrų, ypač finalinėse pakopose. Frančizės žaidimai nuolat buvo kritikuojami dėl lengvumo, bet šį karta Namco pasistengė. Varžovų DI tiesiog stulbinantis, jų veiksmuose akivaizdžiai jaučiama meistro ranka. Netikite? Nustatykite Ultra Hard sudėtingumo lygį Siužeto režime, eikite iki finalinio boso, ir mes pažiūrėsime, kas juoksis paskutinis ;).

Vizuali tobulybė

Skirtingai nuo „geimplėjaus“, vizualiai Tekken 5 padarė neabejotiną žingsnį į priekį… Nepaisant, kad pasirodė toje pačioje „senstančioje“ geležyje. Bet kam, kas teigia, kad PlayStation 2 šiais laikais trūksta galingumo, patarčiau nusipirkti naujus akinius arba kreiptis į atitinkamą gydytoją — šis žaidimas atrodo tobulai. Nerasite gražesnio žaidimo PS2 platformoje. Rimtai.

Tekstūros, veikėjų oda ir rūbų atspalviai — kaip tikrame gyvenime (tiesa, tai dar priklauso nuo konkretaus jūsų TV kineskopo modelio spalvų išgavimo), lokacijos tokios, kad išvydę jas pamiršite apie kovas — tiesiog stovėsite ir apžiūrinėsite dekoracijas. O viena mūšių arena, kuri vadinasi Moonlit Wilderness, privers jus sustabdyti kvėpavimą, kuomet ją pamatysite… Tamsus nakties dangus, kurio milžiniška pilnatis apšviečia antikinę pilį… Lauke, pripildytame vėjo supamų baltų gėlių, stovite jūs, pasirengę dvikovai… Atrodo visa tai tiesiog nuostabiai, o dvikovą lydinti muzika idealiai tinka prie bendros nuotaikos.

Beveik kiekvienoje arenoje numatyti aplinkų pažeidimai — jose esantys objektai yra sudaužomi, o grindys įšsprogsta po ypač galingų smūgių bei kritimų. Veikėjų modeliai detalizuoti, judesių animacija ypač sklandi. Per visą žaidimą, nepaisant įspūdingo aplinkų ir veikėjų detalizacijos laipsnio, neteko matyti nei menkiausio stabdžio, varikliukas dirba stabiliais 60 kadrų per sekundę. Kaip jau minėjau, CG filmukai stulbina savo kokybe ir verti, kad juos peržvelgtume vėl ir vėl.

Labai džiugina faktas, kad europietiškai žaidimo versijai kūrėjai paliko 60Hz opciją — jeigu jūsų TV yra multisisteminis, primygtinai patarčiau naudotis šiuo režimu, greitesniu ir sklandesniu nei 50Hz. Yra žaidime ir WideScreen (plačiaekranių TV) opcija, o štai progresyviosios skleistinės (480p) palaikymo europietiškoje versijoje kažkodėl nebėra. Belieka tikėtis, kad ateis ta diena, kai ir mes pagaliau galėsime gauti tokias pačias žaidimų versijas, kaip JAV ir Japonija.

Skambesys

Paprastai frančizės žaidimams buvo būdinga techno stiliaus muzika. Namco nukrypo nuo tradicijos pasielgdama kitaip: nuo šiol garso takelis atitinka lokaciją. Tai sunku paaiškinti, bet taikiose, ramesnėse arenose muzika yra švelni, atpalaiduojanti ir maloni; tuo tarpu „karštose“ lokacijose aiškiai girdisi mušamieji, muzikos tempas intensyvesnis. Rezultatas akivaizdus — žaidimo garso takelis nuostabiai pabrėžia bendrą kiekvieno lygio atmosferą ir dera su „geimplėjumi“. Nors yra priežasčių išjungti muziką — kad išgirstumėte, kaip įgarsinamas visas veiksmas ekrane. O išgirsti tai, patikėkit, verta.

Nes garsai yra tiesiog fantastiški. Veikėjai daug kalba savo gimtąja kalba, įsiklausius galima pastebėti ir jų tarmės ypatumus. Mūšių metu girdimi smūgių garsai skamba tiek realiai, kad atrodo, jog priešui tikrai skauda. O kai eilinį kartą užgrobdami išgirsite lūžtančių kaulų garsus, suprasite, kad nenorėtumėte girdėti to daugiau niekur kitur, tik šiame žaidime.

Klaidos

Atrodytų, kokie galėtų būti šio beveik idealaus žaidimo trūkumai? Labai įdėmiai pažvelgęs, suradau jų. Tik du. Bet ir jie, galėčiau lažintis, daugeliui jūsų nelabai rūpės. Bet paminėti juos yra mano pareiga.

Pirmas ir svarbiausias — nėra online režimo (nors jis buvo labai sėkmingai realizuotas Dead or Alive Ultimate ir Mortal Kombat: Deception žaidimuose). Nors Tekken 5 „geimplėjus“ lenkia minėtus žaidimus, online stoka priverčia juos susilyginti bendroje įskaitoje. Tikrai gaila, kad kūrėjai neįdėjo šios galimybės — muštynių žanras, kaip žinia, yra savotiškos rungtynės, kurioms tinklo režimas labai praverstų.

Kitas nusiskundimas jau buvo minimas tekste — tai Siužeto režimo finalinis bosas. Jis yra tikrai sunkus. Jeigu su savo mėgstamiausiais kovotojais jį įveiksite greitai, tai su mažiau pažįstamais teks bandyti labai ilgai. Po 10, 20 ir net 50 kartų. Raktas į sėkmę šiuo atveju — nuolat taikyti naujas strategijas.

Baigiamosios pastabos

Atrodo, frančizė pataisė savo po Tekken 4 nesėkmės susvyravusią padėtį ir tvirtai įsitaisė pačioje muštynių piramidės viršūnėje. Kurdami šį nuostabų žaidimą, kūrėjai iš Namco pralenkė laiką ir patys save. Šiame žaidime yra VISKAS, ko gali prireikti žanro gerbėjams: veikėjų pasirinkimas išrankiausiam skoniui, stulbinančiai įtraukiantis „geimplėjus“ ir jo režimų gausa, aukštos kokybės prezentaciniai elementai nepaliks abejingo nei vieno ir ilgai nesuteiks šanso jokiam kitam žaidimui jūsų konsolėje.

Turime vienareikšmį ne tik frančizės, bet ir žanro lyderį, nustatantį naują videožaidimų kokybės standartą. Rekomenduojama detaliam susipažinimui frančizės gerbėjams, muštynių fanams ir visiems tiems, kam rūpi tiesiog geri žaidimai. Jūs vis dar skaitote šį straipsnį? Penktasis Geležinio Kumščio Turnyras jau prasidėjo! Round… FIGHT!!!