Iš žurnalo PC Klubas 2006/11. Autorius: Inkvizitor

„Star wars“ užkniso juodai! Štai tokiais kukliais žodžiais norėčiau reikšti savo gilų nepasitenkinimą „Star Wars“ vardo nuvalkiojimu. Filmų scenarijai jau buvo tiek kartų adaptuoti videožaidimams, jog atrasti kažką naujo nebeįmanoma: tos pačios istorijos, tie patys herojai, ta pati muzika… apipavidalinimas kitas. Tačiau esmė sena kaip pasaulis.

Būtent tokie yra „naujieji“ žvaigždžių karai: banalūs, neįdomūs, primityvūs ir baisiai negražūs. Kai pernai pasirodė pirmieji „Lego Star Wars“, tokį įvykį buvo galima priimti kaip neblogą pokštą, bet šiemet „Lego Star Wars II: The Original Trilogy“ iliustruoja visišką skonio ir išradingumo neturėjimą.

Žaidimas pasakoja ar bando atkartoti senosios „Žvaigždžių karų“ trilogijos temas lygiai taip pat, kaip tai darė jo pirmtakas su pirmaisiais epizodais, tik skirtumas tas, jog prie pirmojo „Lego Star Wars“ traukė gan šmaikštus humoras ir švelniai idiotiškos situacijos. Deja, tęsinyje juokas kažkodėl neišsprūsta, nes tais pačiais pokštais žmogaus nebeprajuokinsi. „LucasArts“ akivaizdžiai to nesupranta, kaip ir to fakto, jog valdymą reikėjo atnaujinti iš pagrindų.

Jaučiami šiokie tokie patobulinimai, kurie visiškai negerina bendros valdymo kokybės, todėl vėl tenka praleisti galybę laiko naršant po nustatymų meniu. Valdyti personažus vis tiek sudėtinga, apima siaubas mąstant, kaip turėtų kankintis jauniausieji žaidėjai (kaip bebūtų, žaidimas skirtas būtent jiems)…

„LSW: The Original Trilogy“ seka pirmtako pėdomis ir leidžia išbandyti net iki 50 skirtingų personažų iš „Star Wars“ visatos. Vieni atrakinami žaidžiant temines misijas, kiti tiesiog perkami už surinktus taškus. Taip pat yra galimybė papildyti naujus personažus senaisiais iš pirmosios LSW dalies, tačiau vėlgi iš to didelės naudos nėra, kadangi daugelis personažų turi tuos pačius sugebėjimas, tik plečia žaidėjo pasirinkimo kelią…

Pala… Aš paminėjau kažkokį „pasirinkimo kelią“? Na, ir nusišnekėjau… Žaidime jokio pasirinkimo kelio nėra. Mus bando sužavėti jau matytas „geimplėjus“ ir linijinis siužetas, kuris pritrenkia savo banalybe. Lakstymas po jau pažįstamas vietoves ir nuolatinis tų pačių „Lego” kubelių daužymas po 20 minučių atsibosta, tad nespėji pamatyti, kaip „netyčia“ paspaudi mygtuką „Exit“. Po to nupurto siaubas, kai supranti, kaip pasielgei su legenda… Neįvertinai, suvarei, purvais apdrabstei, išmetei į konteinerį… Bet ar mes dėl to kalti? Nė velnio! Kalta per didelė autorių meilė pinigams. Mes ir juos mylime, bet vyrukai iš „LucasAts“ myli per daug.

Kas gi galėtų šitame abejotinos kokybės produkte nustebinti? Aš jums pasakysiu… Stebina tai, jog žaidime visiškai niekas nestebina. Viskas taip iki vėmimo pažįstama, jog lakstymas su „lightsaberiu“, klausantis tų pačių „starvarsiškų“ melodijų, virsta kančia, kurios pakartoti nesiryžčiau net varomas su šakėmis. Todėl VERDIKTAS — žiaurus kaip ir aš. Jeigu nenusipirkote šio žaidimo, jūs dar esate reklamai atsparus Žemės pilietis, jeigu nusipirkote — tučtuojau lėkite pas daktarą pasitikrinti sveikatos, tuo tarpu žaidimą galite „maloniai“ paskolinti savo pikčiausiam priešui…

Pirmas įspūdis:

Atgal į ateitį… 6.0

Įdomumas:

Iš pradžių žaidimas užkabina, tačiau pasikartojančios situacijos ima įgrysti. Mes jau žaidėme pirmąją dalį ir kartoti visko iš naujo nenorime. 6.5

Grafika:

Niekas nepasikeitė nuo pirmtako laikų. 6.1

Garsas:

Nuvalkiotas iki visatos gelmių. 6.2

Valdymas:

Tragiškas. 4.0

Galutinis:

Jeigu jūs esate „Star Wars“ serijos fanatikas, galbūt nepamatysite šio žaidimo klaidų ir jis jus pradžiugins. Tačiau išrankesniems žaidėjams patarčiau neužsiciklinti ir ieškotis kitokių pramogų. 5.5