Autorius: ŽPAT

Sovietų Sąjunga skaičiuoja paskutines gyvavimo minutes. Už lango aidint nepatenkintos tautos šūksniams, iš šalies vadovo kabineto jau gabenami vertingesni meno kūriniai. Galutinio pralaimėjimo Sąjungininkams akivaizdoje, sovietų vadai griebiasi paskutinio šiaudo – slaptu projektu sukurtos laiko mašinos. Jie nukeliauja į 1927 metais Briuselyje vykusia fizikų konferenciją ir susidoroja su fizikos mokslų superžvaigžde Albertu Einšteinu, taip užkirsdami kelią Vakarų valstybių dominavimui pasaulyje.

Imperatorius negalėjo patikėti, kad šiame pasaulyje jis atsidūrė per klaidą. Taip krimtosi, kad galiausiai išsikraustė iš proto

Tačiau kaip galima numatyti, toks drastiškas praeities koregavimas sudarė prielaidas nenumatytiems pokyčiams ateityje. Grįžę į savo laikus, sovietų vadai džiaugiasi padidėjusia savo įtaka šalyje ir pasaulyje, kai juos tarsi perkūnas iš giedro dangaus pasiekia netikėtas vaizdo pranešimas, kuriame, anksčiau nežinomos, tačiau laiko machinacijų pasekoje iškilusios Tekančios Saulės imperijos valdovas paskelbia karą senosioms pasaulio jėgoms. Taip į iki šiol dualistine buvusią Red Alert frančizę įvedama trečia kariaujanti frakcija – Japonija.

Be trečiosios frakcijos, Red Alert 3 siūlo dar dvi esmines naujoves – tai išplėstas jūrinių pajėgų arsenalas, tuo pačiu padidinantis strateginę dominavimo jūrose reikšmę, bei komandinis kampanijos vykdymas. Pastarasis yra vienintėlis inovatyvus dalykas žaidime. Šio režimo dėka kampaniją galima įveikti su draugo pagalba. Jei neturi draugų – ne bėda – interneto pagalba itin paprasta susirasti komandos draugą. Neturi interneto? Ne bėda – misijas vykdyti tau padės kompiuterio valdomas generolas. Faktas, kad žaidžiant komandoje su žmogumi, net ir sunkiausio lygio nustatymu kampanija probemų nesukelia. Kompiuterinis pagalbininkas gi nėra toks efektyvus. Ir nors minimaliai galima jam duoti nurodymus, jis dažniausiai ne itin efektyviai eikvos resursus, kurie yra bendri.

Galingiausias žaidimo karinis vienetas Shogun’as taško sovietų bazę į atomus. Generolas Krukovas taria frazę, vėliau patekusią į istorijos vadovėlius: „You are pain in my zhopa“

Žaidimas siūlo tris kampanijas – galimybę sužaisti atstovaujant kiekvienai iš konfliktuojančių frakcijų. Šalia klasikinių Sąjungininkų ir Sovietų Sąjungos atsiradusi Japonijos Kylančios Saulės Imperija – samurajų garbės kodeksiu besidangstanti, technologiškai itin aukšto lygio civilizacija.

Japonų kariniai vienetai pasižymi amfibinėmis savybėmis bei galimybe transformuotis. Tokiu būdu priešlėktuvinis, žeme judantis robotas „digimonizuojasi“ į skrendantį, žemės taikinius atakuojantį lėktuvėlį, prarasdamas visas priešlėktuvinės atakos savybes. Tankai, tuo tarpu, gali važiuoti žeme ir plaukti vandeniu. Skamba taip, lyg tai atvertų tikrai plačias jų pritaikymo galimybes tankų ‘rush’ui’, tačiau kaip ir visi kiti japonų kariniai vienetai, jei yra labai lengvai priešų atmušami net ir atakuojant dideliais kiekiais.

Kylančios Saulės Imperija neturi aviacijos per se. Neturėdami aviacijos, japonai neturi ir veiksmingų priemonių kontratakai prieš antpuolius iš oro. Priešai tuo ir naudojasi – nuolatiniai sovietų dirižablių ir sraigtasparnių, bei Sąjunginkų naikintuvų antskrydžiai – neišvengiami. Prisipažinsiu – kartais tai labai erzina.

Tanya pasidažė plaukus, nes jos aukoms labiau patinka blondinės. Aš sutinku būti tavo auka, Tanya, kankink mane!

Siekdami subalansuoti kariaujančias puses ir sumažinti Kylančios Saulės Imperijos pažeidžiamumą, žaidimo kūrėjai į šios valstybės karinį arsenalą įtraukė galingiausią Red Alert 3 karinį vienetą – Shogun Vykdytoją. Tai gigantiškas robotas, kuris tiesiogine prasme naikina viską pakeliui. Kalbama, kad žmonės amžinai gali žiūrėti į tris dalykus – banguojančią jūrą, šokančią liepsną ir Shogun Executioner’į, savo specialia ataka sumaišantį priešų bazes ir unitus su žemėmis. Valdyti tokį monstrą yra beprotiškai smagu.

Senosios frakcijos – kaip visada stiprios ir subalansuotos. Sąjungininkai puikuojasi nebloga aviacija ir mobiliais tankais. Sovietai – Kirovo dirižabliais ir itin landžiais dronais. Kiekviena kariaujanti šalis turi ypatingą karę-moterį – seksualiomis kūno linijomis gundanti Sąjungininkų Tanya, kurios vaidmenį video intarpuose atlieka žymaus komiko Jimmo Carrey gyvenimo draugė Jenny McCarthy; brutalia energija spinduliuojanti Sovietų snaiperė Natasha, bei psionines galias įvaldžiusi japonų herojė Yuriko, minties galia fiziškai glamžanti tankus kaip kartonines dėžes.

Inovatyvus Co-op režimas, net ir sunkiausio lygio kompiuterio valdomam oponentui nepalieka nei šanso, nei akmens ant akmens

Kampanijų misijos persipynusios – tai yra, jei žaisdami Tekančios Saulės Imperijos kampaniją atakuojate sąjungininkų bazę konkrečioje šalyje, tai žaisdami jau sąjungininkų kampanijoje šią bazę turėsite apginti. Nors žaidimo siužetas kupinas klišių ir ne visada kokybiškos vaidybos (labiausiai kliuvo sovietų mokslininką Zelinskį vaidinęs aktorius), jis gan išsamiai perteikia skirtingų frakcijų skirtingą karybos kultūrą. Rusai agresyvūs, sukčiaujantys ir kovojantys tarpusavyje. Jie negerbia priešininkų ir akivaizdžiai košia jiems į akis: „You are pain in my zhopa“. Sąjungininkai vartotojiški ir pragmatiški – šiek tiek aristokratiški, bet tuo pačiu korumpuoti ir apgaulingi. Japonai nuožmūs ir atkaklūs bei absoliučiai negailėstingi.

Siužeto video intarpuose netrūksta stačiai juokingų detalių, kaip kad įspūdinga medalių juosta ant sovietų generolo krūtinės, bei ne visas drabužėlių sagutes užsisegusių gražuolių. Kalbant apie gražuoles, jų surinkta komanda nusipelno papildomo dėmesio, to dėmesio reikalauja ir specialiai į žaidimo pakuotę įdėtas visų žaidimo moterų aktorių plakatas. Be minėtos Jenny McCarthy, neįtikėtinas formas demonstruoja britų žvaigždutė Gemma Atkinson, bei egzotišku grožiu spinduliuoja Kelly Hu. Vyriškas aktoriu kolektyvas taip pat įspūdingas – J.K. Simmons, Tim Curry, David Hasselhoff, kurio netikėtas pasirodymas mane pralinksmino.

Net ir įveikus visas tris kampanijas, žaidimas netampa bevertis. Internetinės batalijos vienas prieš vieną, du prieš du, ar trys prieš tris prailigina šio žaidimo „galiojimo laiką“. Nereikia pamiršti ir modingo bendruomenės, jau siūlančios naujus žemėlapius tarpusavio kovoms – nesvarbu ar priešininkas kompiuteris, ar kaimynas už sienos.

Kalbant vaizdžiai, Red Alert 3 tai lyg kiniškoje virtuvėje itin naudojamame skonio stipriklyje išvoliotas „Command and Conquer 3: Tiberium Wars“. Tarsi Algis Greitai būtų nužengęs iš TV ekrano į EA Los Angeles ofisus ir tapęs vykdančiuoju žaidimo prodiuseriu. Žaidimo stilistika ir siužetas persmelktas ironija, spalvos bei charakteriai itin susodrinti ir rėksmingi, vizualika ekstremaliai pritraukta iki kičo ribos, tačiau pats žaidimas nėra absurdiškas, koks gali pasirodyti. Jis… tiesiog seksualiai linksmas, lyg karas žaisliniais kareivėliais, kurio eigoje mums vis dėlto primenama, kad tai – pakankamai solidi realaus laiko strategija.

Red Alert 3 nėra inovatyvus žaidimas. Jei tikitės šviežumo ir naujovių, jis jūsų nenustebins. Seniesiems serijos gerbėjams žaidimas gali sukelti prieštaringų jausmų, tačiau atsižvelgiant į tai, kokias pasakas pasakojo ankstesnieji Red Alert žaidimai, drąsiai galima teigti, kad Red Alert 3 yra puikus tradicijos tęsinys, kurį tikrai verta žaisti… bent jau dėl galimybės įvertinti leitenantės Evos McKennos profesinius sugebėjimus.